- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-25
- Bylos Nr.
- A-143-539-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Vilniaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarimą paskirti jam nuobaudą, pripažinti, kad atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) formaliai išnagrinėjo jo 2005 m. rugsėjo 17 d. skundą, ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, 600 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 5 d. rytinės skaičiuotės metu priėjo prie kalinių rikiuotės, tačiau prižiūrėtojas Jevgenijus Derbenkovas (Jevgenij Derbenkov) neleido jam stoti į kalinių rikiuotę, pareikšdamas, kad jis pavėlavo. Pažymėjo, kad prižiūrėtojas ir anksčiau prie jo priekabiavo dėl jo visuomeninės veiklos ir publikacijų. Tą rytą J. Derbenkovas neslėpė, kad padarys taip, kad jam būtų paskirta nuobauda, keršydamas už tai, jog jis parašė pareiškimą pataisos namų direktoriui dėl šio prižiūrėtojo netinkamo elgesio. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinį pranešimą pasirašė ne prižiūrėtojas J. Derbenkovas, o pataisos namų inspektorius Glebas Silinas (Gleb Silin). Tarnybiniame pranešime melagingai nurodyta, kad jis skaičiavimo metu lipo laiptais, o ne stovėjo prie kalinių rikiuotės. Be to, pats G. Silinas prisipažino, kad ne jis surašė tarnybinį pranešimą, o tik po juo pasirašė. Pareiškėjas teigė, kad skundžiama nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, paskirta siekiant daryti jam psichologinį spaudimą. Pažymėjo, kad tokios nuobaudos pasekmė – šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, sukėlęs jam stresą ir didelį diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 16 – 17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 5 d. gavo dviejų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodyta, kad nuteistasis pareiškėjas pavėlavo į įstaigos nuteistųjų rytinį patikrinimą, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 117 straipsnį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 75 punktą bei Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 3-55 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“. Pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 5 d. pateikė raštišką paaiškinimą dėl šio pažeidimo. Gavus minėtą paaiškinimą, buvo papildomai paprašyta prižiūrėtojo J. Derbenkovo raštu paaiškinti dėl nuteistojo pareiškėjo padaryto režimo pažeidimo aplinkybių. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidė nurodytus Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 117 straipsnį, todėl buvo pagrindas skirti jam nuobaudą. Nuobaudos rūšis parinkta tinkama, įvertinus pažeidimo aplinkybes ir pobūdį. Nurodė, kad už analogišką režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. už pavėlavimą į rytinį patikrinimą, nuteistajam pareiškėjui jau anksčiau – 2005 m. birželio 27 d. – buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Be to, 2004 m. birželio 9 d. nuteistajam pareiškėjui pavėlavus į rytinį nuteistųjų patikrinimą, buvo apsiribota pokalbiu dėl padaryto nuteistųjų dienotvarkės pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36 – 37).
Kalėjimų departamentas nurodė, kad vadovaujantis Kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas nevykdė Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3-55 patvirtintos Nuteistųjų dienotvarkės 5 punkto ir Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3-69 nustatytos Nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos 2.1 punkto reikalavimų. Pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 5 d. nustatytu laiku neatvyko į rytinį nuteistųjų patikrinimą (skaičiuotę), šiais veiksmais pažeidė Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodė, kad remdamasis nuobaudos skyrimo medžiaga išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl nuobaudos paskyrimo ir 2005 m. spalio 4 d. raštu Nr. 16/07-1426 jį informavo, jog ši nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, per metus jis buvo baustas 10 kartų. Nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą, nurodė, jog Kalėjimų departamentas formaliai atsakė į jo skundą, dėl ko jis patyręs išgyvenimų, diskomfortą, didelių buitinių sunkumų ir nepatogumų, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pagrindo pareiškėjo prašomam žalos atlyginimui nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu (b. l. 161 – 164) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Nuteistųjų dienotvarkės 5 punktu, Nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos 2.1 punktu, padarė išvadą, kad šios teisės aktų normos rodo, jog nuteistasis privalo vykdyti įstaigos arba pareigūno nurodymus ar įsakymus, privalo laikytis pataisos įstaigose nustatytos tvarkos. Šie reikalavimai yra imperatyvūs ir visiems nuteistiesiems privalomi. Pažeidę šiuos reikalavimus nuteistieji traukiami drausminėn atsakomybėn. Administracija turi teisę skirti nuteistiesiems įvairias nuobaudas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, kadangi jis pažeidė Kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, įpareigojančias kalinius vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pareiškėjas, 2005 m. rugsėjo 5 d. pavėluodamas į rikiuotę, nesilaikė Nuteistųjų dienotvarkės 5 punkto bei Nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos 2.1 punkto reikalavimų. Pažeidimo faktą patvirtina duomenys pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos jie patvirtino teisme apklausti liudytojais, liudytojų G. Silino, Česlovo Jociaus bei nuteistojo V. A. parodymai. Pareiškėjas pažeidimo faktą iš dalies pripažino pats, nurodydamas paaiškinime, kad pavėlavo į rytinį patikrinimą: „pavėlavau gal keletą sekundžių“. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pažeidimas yra įrodytas, nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, įvertinus pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, pagal Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl tenkinti pareiškėjo skundo dėl nuobaudos panaikinimo nėra pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento 2005 m. spalio 4 d. raštą Nr. 16/07-1426 yra atmestinas, nes ši institucija išsamiai ir visapusiškai ištyrė jo skundą, argumentuotai jam atsakė bei nurodė apskundimo tvarką. Sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo priimtas remiantis nuobaudos skyrimo medžiaga, kurioje yra konstatuotas pažeidimo faktas. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 600 Lt, tačiau ji nedetalizuota, nepateikti žalą patvirtinantys įrodymai. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai veikė neteisėtai. Nenustačius byloje sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 168 – 169) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nebuvo susipažinęs su byla, teismo posėdžio metu neturėjo jos medžiagos, nes dėl pakeisto bylos numerio nesuprato, kokia byla bus nagrinėjama. Buvo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 51 straipsnio reikalavimai, nes jis atlieka bausmę ir kada nori negali susipažinti su byla.
2. Prižiūrėtojų J. Derbenkovo, Ivano Sadovskio, G. Silino tarnybiniai pranešimai surašyti tuo pačiu stiliumi. Jiems ir pataisos namų administracijos bei Kalėjimų departamento raštams teismas suteikė išankstinę galią, vertino šiuos įrodymus neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai (ABTĮ 57 str. 6 d.).
3. Prižiūrėtojų I. Sadovskio ir J. Derbenkovo parodymai prieštarauja jų tarnybiniams pranešimams, kur jis buvo skaičiuotės metu. Liudytojas Č. Jocius paaiškino dar prieštaringiau, kad jo nebuvo rikiuotėje 9 val. 15 min., kai kiti pareigūnai nurodė laiką 9 val. 20 min.
4. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutarties nuoroda, kad Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė norma ir nenustato privalomojo nuteistojo elgesio. 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarime nenurodyta, kokias konkrečias taisykles jis pažeidė. Teismas nepasisakė dėl šio momento.
5. Teismas, ignoruodamas paminėtą nutartį, neapklausė liudytoju E. K.
6. Neteisingai nurodoma, kad skaičiuotė pradedama nuo pirmo būrio, neaišku, kiek jis pavėlavo į rikiuotę.
7. Liudytojo V. A. parodymai prieštarauja jo rašytiems paaiškinimams.
8. Teismo protokolas ir liudytojų paaiškinimai teisme nesutampa, protokolo įrašai neatspindi liudytojų parodymų esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174 – 175) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodo, kad teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 172 – 173) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas, remdamasis įrodymais, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo nepatvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais, nurodyti faktai paneigiami byloje esančia medžiaga ir liudytojų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas skundžia Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, iš kurio matyti, kad nuobauda (teisės gauti eilinį pašto ar perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus) buvo paskirta pareiškėjui dėl 2005 m. rugsėjo 5 d. padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kuris pasireiškė tuo, jog jis apie 9²⁰ val. neišėjo į rytinį patikrinimą, ir tuo pažeidė Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 25).
Kolegija pažymi, kad nurodytos nuobaudos skyrimas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra numatytas Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nurodytoje teisės normoje nėra įvardinti patys bausmės atlikimo režimo reikalavimai, todėl juos nustatant būtina vadovautis Kodekso normomis, kurios reglamentuoja nuteistųjų privalomojo elgesio taisykles. Tai (šiai bylai aktualiu klausimu) Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatytas bendrojo pobūdžio reikalavimas nuteistiesiems laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, bei 117 straipsnis, kuriame nurodytas dienotvarkės pataisos įstaigose reglamentavimas. Pagal Kodekso 117 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą, pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu, o pagal jo 3 dalį, dienotvarkė turi būti paskelbiama nuteistiesiems. Kodekso 117 straipsnio 2 dalis yra blanketinė, todėl sprendžiant pataisos įstaigoje nustatytos dienotvarkės laikymosi (laikytis kurią yra vienas iš bausmės atlikimo režimo reikalavimų) klausimą šiuo atveju būtina vadovautis atitinkamomis pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais (atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2003-08-25 įsakymu Nr. 3-55 ir 2003-09-01 įsakymu Nr. 3-69) nustatytos rytinio patikrinimo (skaičiuotės) tvarkos nuostatomis.
Pagal minėtu 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3-55 patvirtintą pataisos namų dienotvarkę, rytinis patikrinimas darbo dienomis vyksta nuo 9⁰⁰ val. iki 9²⁰ val., garsiniai signalai (skambučiai) įjungiami patikrinimu (skaičiuočių) metu (1, 2.4 p.). Pagal minėtu 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3-69 nustatytą tvarką, nuteistieji privalo išsirikiuoti skaičiuotei pagal būrius (2.1 p.). Aiškinant šias nuostatas galima daryti išvadą, kad garso signalas turi būti įjungtas prieš pradedant skaičiuotę, o po jo, taip pat prieš pradedant skaičiuotę, nuteistieji turi būti išsirikiavę pagal būrius. Todėl šiai bylai yra reikšminga nustatyti, ar po 2005 m. rugsėjo 5 d. rytinės skaičiuotės signalo ir prieš skaičiuotę (taip pat jos metu) pareiškėjas buvo įvykdęs reikalavimą būti rikiuoteje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 86 str. 2 d.).
ABTĮ taikymo požiūriu nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.
Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kolegija, išanalizavusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai teismo įvertinti teisingai, padarytos šiuo klausimu išvados yra pagrįstos. Kolegija pažymi, kad darydamas nurodytas išvadas teismas rėmėsi ne tik pataisos namų pareigūnų, bet ir nuteistojo (V. A.) parodymais, kurie patvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo faktą.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.