- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- II-125-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- A. U.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. U., institucijos atstovui Viktorui Firsovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. U. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato (PK) Karoliniškių policijos nuovados (PN) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto septintojo PK Karoliniškių PN (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas A. U. 2008 m. spalio 22 d. surašė ATP protokolą Nr. P548124, už tai, kad jis 2008-09-19 dieną, apie 23.50 val., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai leido muziką, tuo trikdė viešąją rimtį ir padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 183 str. 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą (b.l.27-28).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. P548124 A. U. už pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 1 dalyje, padarymą skyrė 155 Lt baudą (b.l.19).
Šalies argumentai
A. U. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad pareigūnas, nagrinėjęs ATP bylą, netinkamai vertino įvykio aplinkybes, nerinko įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl neteisingai kvalifikavo padarytą veiką ir be pagrindo jį pripažino kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu. Maždaug prieš 17 metų jo šeimai įsikūrus bute, nuolat kildavo nesutarimų su kaimyne B., gyvenančia virš jų buto ((duomenys neskelbtini)), kuri visuomet jiems skųsdavosi, kad triukšmas, sklindantis iš jų buto (per garsiai traukiamos kėdės virtuvėje, girdisi keptuvių, puodų, netyčia prisiliečiančių vienas prie kito, garsas), trikdo jos rimtį dienos metu, be to, ji nuolat skundžiasi, kad dienos metu jų sūnus per garsiai žiūri televizorių. Iki šiol visi nesutarimai buvo sprendžiami tarpusavio susitarimu, tačiau, pastarajai pradėjus per daug kištis į jų asmeninį gyvenimą, kilo konfliktinė situacija. 2008 m. rugsėjo 19 dienos vakare visa jo šeima (pareiškėjas, jo sutuoktinė ir sūnus) žiūrėjo televizorių kaip įmanoma tylesniu garsu, todėl jis buvo įsitikinęs, kad toks garsas yra pakankamai tylus, netrukdantis kaimynei, ir, jo manymu, tuo viešoji rimtis sutrikdyta nebuvo. Todėl jis buvo labai nustebęs, kai prieš pat vidurnaktį pagal kaimynės, gyvenančios viršuje, iškvietimą pagalbos telefonu 112, atvykęs pareigūnas nurodė, jog trikdoma viešoji rimtis. Šalia gyvenantys kaimynai nesiskundė per dideliu garsu, sklindančiu iš jo gyvenamosios patalpos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-05-11 nutartimi ATP byloje Nr.N16-968/2007, kurioje teismas konstatavo, kad, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 str. 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį; viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis: nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme; byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės; ATPK 286 str. 2 dalies nuostatos reikalauja, kad ATP byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tad ne jis turi pareigą įrodyti savo nekaltumą, o ATP protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija, ir teigia, kad, priimant nutarimą, buvo pažeisti paminėti teisės normų reikalavimai, nes ATP protokole nurodant, jog jis 2008-09-19 apie 23.50 val. bute leido muziką ir tuo trikdė viešąją rimtį, šią aplinkybę konstatavo tik tas pats ATP protokolas bei jį surašiusio policijos pareigūno paaiškinimai, kas leidžia teigti, kad šioje byloje surinkti įrodymai dėl viešosios rimties trikdymo yra nepakankami konstatuoti administracinės teisės pažeidimo padarymo faktą. Pažymi, kad jis, atidaręs duris policijos pareigūnui, atvykusiam pagal iškvietimą, pasiūlė užeiti į butą ir įsitikinti, kad televizoriaus garsas minimalus ir netrikdantis rimties, tačiau jis tai padaryti atsisakė, motyvuodamas, kad, atidarius duris, girdi muziką, sklindančią iš televizoriaus. Nagrinėjant ATP bylą nebuvo apklausti liudytojai- kaimynai, gyvenantys šalia jam priklausančio buto, kurie patvirtintų ar paneigtų viešosios rimties trikdymo faktą 2008-09-19 dieną po 22 val., be to, neapklaustas net policiją iškvietęs asmuo, gi vien tik policijos pareigūnų tarnybiniai paaiškinimai, kuriuose patvirtintas faktas, jog televizorius buvo įjungtas, tačiau nepatvirtintas triukšmo sklidimo faktas, negali būti laikomi objektyviu ir abejonių nekeliančiu faktinių bylos aplinkybių įrodymu, todėl prielaidomis ir abejonėmis paremtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, būtina surinkti papildomus įrodymus, kurie neginčijami patvirtintų išvadą, jog iš jo buto sklindanti muzika trikdė viešąją rimtį (b.l.2-4).
Pareiškėjas teisme skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po šio įvykio ta pati kaimynė vėl kvietė policiją, nors jie tuo metu jau miegojo, policijos pareigūnas atsiprašė už nepagrįstą iškvietimą, vėliau atsiprašė ir pati kaimynė. Buvo atvejis, kad kaimynė pas juos atėjo apie 1-2 val. nakties ir skundėsi, kad galvoje nuolat girdi „šlepsėjimą“. Rugsėjo 19 dieną televizorių žiūrėjo maždaug iki 24 val., bet jis nebuvo paleistas garsiai, jis jau gulėjo lovoje, kai atvyko policija, tačiau nemiegojo. Net laiptinės bendrame koridoriuje televizoriaus garsą galima girdėti tik kai atviros jų buto durys, kurios yra dvigubos ir, kai jos uždarytos, jokio garso nesigirdi. Dėl šios kaimynės jie tarpusavyje jau kalbasi pašnibždomis.
Institucijos atstovas sutiko, kad pareiškėjui būtų paskirta minimali sankcijos nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 183 str. 1 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, padarymą. Kas yra vakaro ir nakties metas, nustatyta Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 9 dalyje - nakties metas yra nuo 22 iki 6 val., o vakaro metas- nuo 18 iki 22 val.
Pareiškėjas savo kaltę neigia ir nurodo, kad jis nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė, teigia, kad ATP bylą išnagrinėta ir nutarimas priimtas netinkamai įvertinus įvykio aplinkybes bei nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
1) ATP protokolu (b.l.27-28), kuriame pareiškėjas nurodė nesutinkantis padaręs ATPK 183 str. 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paaiškino, kad ATP protokole nurodytą dieną jis muzikos neleido ir policijos pareigūnai jį prikėlė iš miego;
2) į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno R. V. 2008-09-19 tarnybiniu pranešimu (b.l.23), kuriame jis nurodė, kad, patruliuodamas su V. Š., 2008-09-19 apie 23.50 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmaujama. Atvykę minėtu adresu, jie nustatė, kad policiją kvietė asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau jis buto durų neatidarė, o buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, „duris atidarė vyriškis, iš kur girdėjosi skambi grojanti muzika. Į perspėjimus išjungti muziką bei prisistatyti atsisakė. Toliau girdėjosi muzika grojanti;“
3) Bendrojo pagalbos centro įvykių ataskaitomis ir bendra informacija apie įvykį (b.l.20-22), kur nurodoma, kad 2008-09-20 00.06 val. asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešė apie tai, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėl garsiai groja muzika, o 2008-09-20 00.16 val. tas pats asmuo pranešė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmas, sklinda muzika.
Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. V. paaiškino, kad neprisimena, ar yra matęs pareiškėją, taip pat neprisiminė jokių iškvietimo 2008-09-19 detalių, nes jie nuolat vyksta į triukšmo vietas, patvirtino tarnybinio pranešimo turinį.
Teisme liudytoja apklausta F. B. L. paaiškino, kad pareiškėjas yra jos kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o ji- (duomenys neskelbtini) bute virš jo. Su kaimynu nepiktuoju, jis yra geras žmogus, nors kartais gal ir per garsiai kalba, ar švenčia kokį gimtadienį ar kokią kitą progą, turi vaikų, kurie gal patriukšmauja ir pan., tad gal kokį porą kartų kvietė policiją. Ji pati yra 2 grupės invalidė, invalidumą gavo po infarkto ir kepenų hepatito, ji yra labai didelis ligonis, jai nuolat sukas galva ir ji sunkiai perneša triukšmą. Rugsėjo 19 dieną policiją kvietė dėl pas pareiškėją vykusio „baliaus“, nes sklido muzika, iš kur ji sklido- televizoriaus ar kitokių prietaisų- ji nežino. Negali būti, kad ji neįleido atvykusių pareigūnų, ji visuomet įleidžia, tuokart gal negirdėjo, gal jai buvo labai bloga.
Teisme liudytoju apklaustas A. U. teigė, kad pareiškėją pažįsta, jis yra jų kaimynas, gyvena gretimame bute, tai normali šeima, jokių triukšmų nebūna, televizoriaus garsiai niekada neleidžia. Rugsėjo 19 diena jam niekuo neįsimintina, policijos pareigūnai dėl keliamo triukšmo aiškintis pas juos nebuvo atėję.
Teisme liudytoja apklausta T. U. teigė, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvena apie metus laiko, tačiau pas kaimynus (duomenys neskelbtini) bute nėra buvę jokio triukšmo, visada tylu, net per išeigines. Policija pas juos dėl kažkieno keliamo triukšmo niekada nebuvo atėjusi. L. ji nepažįsta, ji pas juos nebuvo atėjusi su skundais dėl triukšmo.
Teisme liudytoja apklausta M. C. teigė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute jau apie 30 metų, pareiškėjas gyvena aukštu žemiau. Niekada nėra girdėjusi pas juos bute jokio triukšmo, žino jį kaip rimtą pedagogą. Rugsėjo 19 dieną ji bute, greičiausiai, iš viso nebuvo. L. pažįsta, ji gyvena greta, dažnai pas ją užeina, yra buvę, kad skundėsi neva apačioje kaimynai triukšmauja, bet ji yra labai sena, ligota, gal tie jos skundai ne visai pagrįsti.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad institucija iš esmės nesurinko jokių A. U. kaltės įrodymų, į triukšmo vietą vykęs policijos pareigūnas jokių įvykio detalių teismui negalėjo pateikti, o jo tarnybinis pranešimas tokiu įrodymu būti negali, nes pasitenkinta tik per atviras duris sklindančios muzikos konstatavimu, neįeita į pranešusio asmens (F.B. L.) būstą, kad įsitikinti, ar ten girdima muzika ir ar ji yra neleidžiamo lygio, t.y. per garsi; tas pats nepadaryta gretimuose su (duomenys neskelbtini) butu butuose. Įrodymų, kad 2008m.rugsėjo 19 dieną dėl A. U. kaltės buvo sutrikdyta viešoji rimtis, nesurinko ir teismas, apklausęs artimiausius kaimynus.
Įvertinus išdėstytą, nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir todėl neteisėtas, o byla- nutrauktina (ATPK 250 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2p., 128 str., teisėja
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato Karoliniškių policijos nuovados 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. N 271856 Nr. P548124, kuriuo A. U. (asm. kodas (duomenys neskelbtini)) paskirta 155 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.