Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-872-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
1A-872-495-2011
Teisminio proceso Nr.
1-16-1-01182-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
S. U., G. L.
Nukentėjusysis
V. R.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-872/2011

Teisėjas Vladimir Berezovskij Teisminio proceso Nr. 1-16-1-01182-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,gynėjams adv. Juozui Vasiliauskui, adv. Birutei Paukštienei,nuteistiesiems S. U., G. L. (G. L.),nukentėjusiajam V. R.,vertėjai Irinai Pilžis,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. U. ir G. L. (G. L.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

- S. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Patenkintas nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys ir solidariai iš S. U. ir G. L. nukentėjusiojo naudai priteista 970 Lt nusikalstama veikas padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. ir G. L. nuteisti už tai, kad jie panaudodami fizinį smurtą, bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą:

2009-11-09 apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), S. U. rusų kalba, žodžiais – „Nusiimk striukę“ pareikalavus iš V. R. striukės, ir šiam atsisakius ją atiduoti, G. L. sugriebė rankomis už jo striukės, sudavė smūgį, ir po to, kai jis jį atstūmė, S. U. paklausė – „Ko tu muši mano brolį“, ir sudavė V. R. ne mažiau vieno smūgio ranka į veidą, taip bendrais veiksmais S. U. ir G. L. sudavė V. R. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau dviejų smūgių į veidą, po ko jis nukrito ir G. L. bandė atsegti striukės užtrauktuką. Nuo suduotų smūgių V. R. nukritus ir praradus sąmonę, S. U. ir G. L. pagrobė V. R. 970 Lt vertės turtą - 550 Lt vertė striukę, kurios kišenėje buvo 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas Nokia 6060 ir 20 Lt grynųjų pinigų.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisinti. Apeliantas skunde nurodo, jog jis ir G. L. neigia padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vienintelis nukentėjusiojo nurodytas įvykio liudininkas J. Š., nepaisant to, kad yra nukentėjusiojo draugas, ikiteisminiame tyrime jų kaltės nepatvirtino, o atvirkščiai, apklausoje ikiteisminiame tyrime teigė, kad tokio įvykio, jog leistų mušti V. R., neatsimena ir to nebūtų leidęs, kad niekada nematė, jog jie (S. U. ir G. L.) kažką muštų ar kažką vogtų. Teisme liudytojas apklaustas nebuvo. Teigiantis priešingai yra tik nukentėjusysis V. R., kuris neprisimena, kas ir kokiu būdu jo striukę nuėmė, kur ji dingo, kol jis tam tikrą laiką (kol pradėjo temti) gulėjo netoliese kiosko. Apelianto teigimu, striukę galėjo nuimti bet kas, striukė nerasta, neįrodyta, kad ji buvo ir kokia. Rašytiniai įrodymai taip pat neduoda jokio pagrindo kaltinti jį padarius plėšimą. Rašytiniuose įrodymuose tik konstatuojama, kad „už pašto, šalia mokamos aikštelės, guli jaunas sumuštas vaikinas...”; „nustatytas paviršinis galvos sužalojimas, galimai kieto, buko daikto poveikyje..., sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu”. Iš medicininių dokumentų turinio neseka, jog yra neabejotinas priežastinis ryšys tarp sudavimo į veidą ir nukentėjusiojo gulėjimo netoli kiosko. Policijos pareigūno V. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „nukentėjęs dėl girtumo įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo”. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, darytina išvada, jog jis nuteistas už tai, jog negali pateikti neginčijamų įrodymų apie tai, kur jis buvo 2009 metų lapkričio 9 dieną. Kita vertus, retas žmogus galėtų tiksliai atsakyti, kur jis buvo 2009-11-09 pavakary.

Baudžiamasis procesas reikalauja įrodyti nusikalstamą veiką neginčijamai, abejones aiškinant kaltinamojo naudai, prisimenant nekaltumo prezumpciją. To Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepadarė. Teisminiame nagrinėjime buvo akcentuojamas jo bei G. L. alibi patikimumo patikrinimas. Iš bylos medžiagos matosi tik tai, kad nusikalstama veika neįrodyta, o jo (kaip ir kito kaltinamojo – G. L.) alibi kelia abejones.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad atsižvelgia į kaltinamųjų parodymų nenuoseklumą, ir daro išvadą, kad kaltinamųjų parodymai yra abejotini, nesutampa su byloje nustatytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Apelianto įsitikinimu, tai nėra nenuoseklumai, tai tik alibi patikslinimas, kuris, beje, nėra būtinas, be to, alibi taip ir nepaneigtas. Nuosprendyje nenurodoma net abejotinų įrodymų (išskyrus prie turgelio išgėrinėjančio nukentėjusiojo, į policijos komisariatą iškviesto po mėnesio ir parašiusio pareiškimą) liudijančių apie tai, kad jis (ar G. L.) buvo tuo laiku toje vietoje, nekalbant apie inkriminuojamą plėšimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį panaikinti ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisinti. Apeliantas skunde nurodo, jog teismo nuosprendis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais, kuris įvykio metu buvo girtas ir, kaip pats sakė, ne viską prisimena. Nukentėjusysis parodė, jog kai jam buvo suduoti keli smūgiai į veidą, jis parkrito, prarado sąmonę ir daugiau nieko nepamena. Jis nematė kaip dingo jo striukė, telefonas ir pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog kai atsimerkė, prie jo stovėjo moteris ir kvietė greitąją. Teisme nukentėjusysis jau parodė, jog atsimerkęs pamatė greitosios automobilį. Išraše iš medicinos dokumentų nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas paviršutinis galvos sužalojimas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis tvirtino, kad smūgiai jam buvo suduoti į veidą, tuo tarpu medikai kitų sužalojimų nenustatė.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad 2009 m. lapkričio 9 d. prie (duomenys neskelbtini) turgelio nebuvo. Nukentėjusiojo jis nepažinojo, pirmą kartą jis jį pamatė tik policijoje. Kiekvienų metų lapkričio 7 d. jis važiuoja pas mamą į kaimą švęsti jos gimtadienio ir ten būna keletą dienų – iki lapkričio 10 d., kuomet mama važiuoja į Vilnių atsiimti pensijos. Po 2009 m. vykusio mamos gimtadienio į Vilnių jis grįžo lapkričio 10 d. Tai patvirtino ir liudytoja byloje apklausta jo motina G. L.. Teismas niekuo nemotyvuodamas jo bei jo motinos parodymais suabejojo. Nors įstatymas įpareigoja visas abejones vertinti teisiamojo naudai, tačiau priimant nuosprendį, tai nebuvo padaryta. Apelianto teigimu, jam pateikti kaltinimai pagrįsti ne faktais, o prielaidomis ir spėjimais, jo kaltė nėra įrodyta.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusysis dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismo nuožiūra, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas S. U. ir G. L. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad minėti asmenys dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo išvadą dėl S. U. ir G. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl S. U. ir G. L. fizinio smurto nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu panaudojimo tikslu pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą iš esmės grindė vien tik nukentėjusiojo V. R. parodymais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo viso proceso metu duotus parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pastarojo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl negali būti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir apeliantų kaltę įrodantys.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors nukentėjusiojo nurodomas įvykis įvyko 2009-11-09 apie 18.00 val., tačiau pareiškimą apie nusikalstamą veiką policijos komisariate jis parašė praėjus po įvykio daugiau kaip mėnesiui laiko, 2009-12-11, ir tai tik policijos pareigūnų iniciatyva iškvietus jį į policijos komisariatą. 2009-12-11 pareiškime V. R. nurodė, jog 2009-11-09 apie 18.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie turgelio jis bendravo su savo pažįstamu J.. Tuo metu prie jų priėjo du J. pažįstami, kurių jis pats nepažįsta, ir pradėjo prie jo (V. R.) kabinėtis, tampyti, galiausiai pradėjo mušti, ko pasėkoje pavogė odinę striukę, mobilų telefoną Nokia 6060 ir apie 20 litų. Padaryta materialinė žala 800 litų (b.l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-11 apklaustas liudytoju V. R. parodė, jog 2009-11-09 apie 18.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie turgelio jį apiplėšė du asmenys, iš kurių vienas buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, maždaug 1,70 m ūgio, virš 30 metų, kitas šiek tiek aukštesnis, apsirengęs rudos spalvos striuke, apie 30 metų amžiaus ir šiek tiek praplikęs. Minėtus asmenis gerai pažįsta jo pažįstamas J., apie (duomenys neskelbtini) gimimo, tikslios pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, tačiau jį dažnai sutinka turgelyje arba (duomenys neskelbtini) žiede. V. R. nurodė, jog yra girdėjęs, jog jį apiplėšę asmenys galbūt yra broliai, jis galėtų juos atpažinti. Iš karto jis nesikreipė į policiją, nes gydėsi namuose sumušimus, dar iki šiol skauda kairės pusės šonkaulius. Dėl sumušimų jis niekur nesikreipė, tik 2009-11-09 jis buvo nuvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba, duoti vaistai, jokios nuotraukos nebuvo daromos, jis iš karto buvo išleistas į namus. Nesikreipė į policiją ir dėl to, kad galvojo pats surasti užpuolikus ir su jais pasikalbėti, kad jie grąžintų iš jo pavogtus daiktus, tačiau taip ir neišėjo su jais pasikalbėti. Pavogti daiktai – odinė prailginta su sidabrinės spalvos užtrauktuku striukė juodos spalvos, be kapišono, su dviem šoninėmis kišenėmis, juoda apykakle ir juodu pamušalu, kurios vertė 500 Lt, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6060”, kuris buvo pirktas prieš tris metus, tuo metu telefono kaina buvo 400 Lt, ir apie 20 Lt grynaisiais pinigais. Padaryta bendra žala 920 Lt (b.l. 9-11).

2010-04-23 papildomos apklausos metu V. R. nurodė, jog 2009-11-09 apie 18.00 val. jis ėjo išgėręs prie (duomenys neskelbtini) turgelio esančių kioskų. Tuo metu jis pamatė savo seną pažįstamą J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) J. Š. yra mėgėjas išgerti, dažnai būna (duomenys neskelbtini) prie turgelio ir prie žiedo. Žino, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, bet gyvena kažkur tai (duomenys neskelbtini), mirusios sesers name. J. buvo taip pat išgėręs, kartu su juo buvo kažkokie tai jo pažįstami. Tuos du vyrus jis pažįsta iš matymo, bet jų duomenų nežino, juos galėtų atpažinti. Kadangi J. neturėjo pinigų, tai paprašė, kad jis (V. R.) nupirktų alaus. Jis sutiko ir nupirko 2 litrų talpos butelį alaus. Jis kartu su J. ir tais vyrais į automobilių stovėjimo aikštelę už kioskų nuėjo išgerti alaus. Begeriant alų vienas iš vyrų jam pasakė, kad atiduotų striukę. Jis pasakė, kad neduos, ir tuo metu jis jam sudavė kumščiu į veidą, jis sudavė atgal. Tuo metu pribėgo kitas vyras ir jie abu sudavė jam kelis (iki penkių) smūgius į veidą, jis prarado sąmonę. J. į jų konfliktą nesikišo. Kai jis atgavo sąmonę, stovėjo greitosios pagalbos mašina, jis gulėjo be striukės, 550 Lt vertės, striukės kišenėje buvo mobilus telefonas Nokia 6060, 400 Lt vertės, kurio dokumentų jis neturi, į telefoną buvo įstatyta Tele 2 Pildyk SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie 20 Lt. Dėl įvykio jam padaryta 970 Lt turtinė žala. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo suteikta pirma pagalba ir jis paleistas į namus. Jokių lūžių jis nepatyrė, į teismo medicinos institutą nesikreipė dėl sužalojimo mąsto nustatymo. Jis į policiją kreiptis neplanavo, nes tikėjosi pats sugauti užpuolikus, tačiau jam paskambino pareigūnas ir jis nuvyko (b.l. 12-13).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. parodė, jog 2009 m. lapkričio 9 d. maždaug 15-16 val. eidamas pro (duomenys neskelbtini) turgelį, šalia kiosko netoli pašto sutiko pažįstamą J. Š., kuris stovėjo su abiem kaltinamaisiais. Iš matymo juos pažinojo, tačiau nei jų vardų, nei pavardžių tada nežinojo, juos pastoviai matydavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. J. Š. jo paprašė nupirkti alaus. Jis nupirko vieną plastikinį butelį alaus ir jie visi nuėjo už kiosko, kur gėrė tą alų. Kai išgėrė alų, jis norėjo eiti namo, tačiau S. U. rusų kalba pasakė jam nuimti striukę - „snimi kurtku”. Kadangi jis atsisakė, tada prie jo priėjo G. L. ir paėmė už striukės, jis jį atstūmė. G. L. norėjo atsegti striukės užtrauktuką. Tuomet S. U. pasakė jam „ko tu muši mano brolį” ir pradėjo jį rankomis mušti. S. U. pirmas jam sudavė į veidą. Buvo daugiau smūgių į veidą. Jis nukrito ir galimai prarado sąmonę. Nuo kurio smūgio jis nukrito, neprisimena, taip pat neprisimena, ar prarado sąmonę. J. tuo metu žiūrėjo ir nieko nedarė, jis tik stovėjo šalia. Kai jį mušė, kitų žmonių aplinkui nebuvo. Kai jis atsipeikėjo, prie jo stovėjo moteris, kuri iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Atsigavęs jis pamatė, kad yra be striukės, kurioje buvo telefonas ir apie 20 litų grynųjų pinigų kišenėse. Nukentėjusysis neprisimena kaip nuėmė jam striukę, taip pat jis neprisimena, ar G. L. jį mušė. Su koja, atrodo, jo nemušė. Įvykio metu kaltinamieji buvo išgėrę, jis taip pat buvo šiek tiek išgėręs. Iki susitikimo su J. Š. ir kaltinamaisiais jis nebuvo išgėręs. Telefonas buvo ne naujas, naujas jis kainavo 400 litų. Telefone buvusios kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Striukė buvo nauja, jos kaina – 550 litų. Su pareiškimu kreipėsi vėliau, nes galvojo pats S. U. ir G. L. susirasti ir paprašyti grąžinti daiktus. Gavus šaukimą iš 5 PK ir nurodytu laiku nuvykus į policijos komisariatą, jam paaiškino, kaip buvo gautas pranešimas iš ligoninės dėl sumušimo ir jis parašė pareiškimą (b.l. 167-168).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. R. parodė, jog įvykio metu jis buvo truputį išgėręs, kadangi su pažįstamu J. Š. išgėrė po porą bokalų alaus. Tą dieną jis ėjo per (duomenys neskelbtini) ir sutiko J. Š., kuris paklausė, ar jis gali „pastatyti“ alaus. Jis nupirko prie turgelio kioske alaus ir jie gėrė. Prie jų priėjo S. U. bei G. L. ir jie keturiese prie turgelio gėrė alų. Kai jie išgėrė, G. jam liepė nusiimti striukę. Jis pasakė, kad nenusiims. Tuomet G. L. pradėjo atseginėti striukės užtrauktuką, o jis jį atstūmė. G. daugiau nei vieną kartą, gal penkis, kumščiu ar delnu trenkė jam į veidą. Paskui iš šono prišoko S. U., kuris pasakė, ko lendi prie mano brolio, ir taip pat trenkė į veidą, po ko jis prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo prie jo stovėjo kažkokia moteris, atvažiavo greitoji ir jį nuvežė į ligoninę. Į ligoninę jį nuvežė be striukės ir be telefono. Ligoninėje jį apžiūrėjo ir tą pačią dieną išleido į namus. Ligoninėje gydytojas jo klausė, kas atsitiko, slaugytoja neklausė apie sumušimą. Gydytojui jis pasakė, kad jį sumušė. Įvykio metu J. Š. buvo šalia ir viską matė. S. U. ir G. L. iki įvykio nepažinojo, žinojo juos tik iš matymo, jų pavardes sužinojo tyrimo metu, jie yra J. Š. pažįstami.

2010-04-23 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, jog V. R., pasiūlius jam nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, virš kurio nuotraukos parašyta G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R. 100 procentų garantuotas, kad būtent šis asmuo 2009-11-09 pareikalavo prie (duomenys neskelbtini) turgelio Vilniuje iš jo striukės. Jį atpažįsta pagal ūgį, kūno sudėjimą, bendrus veido bruožus. Taip pat iš nuotraukų atpažįsta asmenį, virš kurio parašyta S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R. taip pat 100 procentų garantuotas, kad būtent šis asmuo jį užpuolė prie (duomenys neskelbtini) turgelio, Vilniuje, po to, kai jis atsisakė atiduoti striukę ir jau buvo sudavęs smūgį jo draugui. Šį asmenį atpažįsta iš ūgio, kūno sudėjimo, veido bruožų, jis net su ta pačia striuke buvo (b.l. 24-27).

2010-08-24 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. R., pasiūlius jam nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš atpažinimui parodytų trijų asmenų, jis atpažįsta asmenį, kurio rankose yra Nr. 1, t.y. S. U.. Būtent šis asmuo 2009-11-09 apie 18.00 val. prie (duomenys neskelbtini), kai jis atsisakė atiduoti striukę jo draugui, panaudojo smurtą prieš jį, po ko jis neteko savo turto. V. R. yra 100 procentų garantuotas, kad tai šis asmuo, jį atpažįsta iš ūgio, kūno sudėjimo, veido bruožų (b.l. 38-41).

2010-08-19 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. R., pasiūlius jam nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš atpažinimui parodytų trijų asmenų, jis atpažįsta asmenį, kuris rankose laiko Nr. 2, t.y. G. L.. Būtent šis asmuo 2009-11-09 apie 18.00 val. prie (duomenys neskelbtini), pareikalavo, kad jis jam atiduotų striukę, o jam atsisakius, kartu su kitu asmeniu panaudojo fizinį smurtą, po ko jis neteko jam priklausančio turto. V. R. yra 100 procentų garantuotas, kad tai būtent šis asmuo, jį atpažįsta pagal ūgį, kūno sudėjimą, bendrus veido bruožus (b.l. 81-85).

Apeliantai viso proceso metu neprisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

S. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pažįsta G. L., tai yra jo geras pažįstamas, jie gyvena viename rajone. 2009-11-09 jis neprisimena, bet jis galėjo būti prie (duomenys neskelbtini) turgelio, Vilniuje, nes tai yra jo rajonas ir ten jis būna dažnai. Tačiau tokio įvykio, kad jis kartu su G. L. kažką (kažkokį vaikiną) muštų prie (duomenys neskelbtini) Turgelio ir po to atimtų striukę, kurios kišenėje būtų telefonas ir pinigai, niekada nebuvo. Taip pat jis niekada nematė, kad jo akivaizdoje taip darytų G. L. (b.l. 34).

Teisiamojo posėdžio metu S. U. parodė, jog lapkričio 9 dieną jis buvo dviese su motina namuose, (duomenys neskelbtini). Ryte buvo išėjęs iš namų, tačiau vakare buvo namuose. Nukentėjusiojo nepažįsta, pirmą kartą pamatė policijoje per atpažinimą. J. Š. pažįsta, kiek žino, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), artimai su juo nebendrauja. Kad įvykio dieną buvo namuose, prisiminė pasėdėjęs su mama, reikėjo „atgaminti” (b.l. 166).

Apeliacinės instancijos teisme S. U. parodė, jog su V. R. niekada nebuvo susitikę, nežino, kodėl jis nori jį apkalbėti. Tarp jų nebuvo priešiškų santykių. J. Š. jis pažįsta, susitikę pasisveikina.

G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis pažįsta S. U., nes jie gyvena viename rajone. 2009-11-09 jis neprisimena, bet galėjo tą dieną kartu su S. U. vartoti alkoholį prie (duomenys neskelbtini) turgelio. Bet tokio įvykio, kad jis kartu su S. U. muštų kažkokį vaikiną prie (duomenys neskelbtini) Turgelio ir po to atimtų striukę, kurios kišenėje būtų telefonas ir pinigai, neatsimena. Jis galėjo girtas kažkam suduoti smūgį, bet niekada nėra atėmęs striukės su telefonu ir pinigais, taip pat niekada nematė, kad taip padarytų S. U. (b.l. 77-79).

Teisiamojo posėdžio metu G. L. parodė, jog lapkričio 7 d. jis buvo mamos gimtadienyje (duomenys neskelbtini), į Vilnių sugrįžo tik lapkričio 10 dieną. Lapkričio 7 d. pas jį į namus atvažiavo tėvas su motina ir jie tėvo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pas mamą buvo iki lapkričio 10 dienos. Lapkričio 10 dieną mama važiavo pasiimti pensijos (duomenys neskelbtini) pašte ir jis kartu grįžo į Vilnių. Nukentėjusiojo jis nepažįsta, anksčiau niekada nėra jo matęs. J. Š. jis pažįsta, byloje yra parašyta, kad jis nukentėjusiojo draugas. G. L. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu tyrėja jo nieko neklausė, net datos jam nesakė, jis pasakė, kad niekada tokio įvykio nebuvo. Apklausos protokolo jis neskaitė, apklausoje nedalyvavo nei advokatas, nei vertėjas, davė popieriuką pasirašyti (b.l. 165-166).

Apeliacinės instancijos teisme G. L. parodė, jog su V. R. nėra pažįstamas, jiems neteko bendrauti. Su J. Š. pažįstami, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nebuvo jokių konfliktų tarp jo su V. R..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. L. motina G. L. parodė, jog kiekvienais metais į jos gimtadienį, kuris yra lapkričio 7 d., atvažiuoja jos vaikai: du sūnūs ir dukra. Gimtadienį visada švenčia vienodai. 2009 m. į jos gimtadienį atvažiavo du sūnūs ir dukra. Liudytojos nuomone, 2009 m. lapkričio 7 d. G. pas ją į gimtadienį atvažiavo autobusu. Buvo atvejų, kai jie patys sūnų atsiveždavo į jos gimtadienį. Tada automobilį vairuodavo jos vyras. Lapkričio 7 d. jie visi kartu šventė gimtadienį. Lapkričio 10 dieną G. kartu su jos dukra T. J. ir žentu maršrutiniu autobusu išvažiavo į Vilnių, kadangi dukrai lapkričio 11 d. reikėjo į darbą. Liudytoja parodė, jog ji pensiją gauna Vilniuje, kiekvieno mėnesio 11 dieną. Ji neprisimena, ar kartu su G. važiavo pensijos (169-170).

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis pažįsta V. R., S. U. ir G. L. nuo senų laikų. Iš visų šių vyrų geriausiai pažįsta S. U.. Kartu su visais šiais vyrais jis kartais išgeria alkoholio (duomenys neskelbtini) rajone. Ar S. ir G. pažįsta V. jis nežino, bet S. ir G. tikrai pažįstami. Galėjo būti, kad jis 2009-11-09 apie 18.00 val. prie (duomenys neskelbtini) turgelio, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Tikrai galėjo gerti su V. ar S. ir G. (susitiko atsitiktinai, nes taip būna visada). Liudytojas neprisimena, kad kada nors jie, t.y. jis ir V. gertų kartu su S. ir G., bet tai galėjo būti, nors dažniausiai jis geria ar su V., ar su S. ir G. (be V.). Bet jeigu jis buvo smarkiai girtas, galėjo būti, kad ir visi kartu gėrė. Tokio įvykio, kad S. ir G. atimtų striukę su daiktais iš V., jis nematė. Taip pat nematė, kad S. ir G. muštų V.. Ar dėl to, kad tokio įvykio metu jis buvo smarkiai padauginęs alkoholio, tokio neatsimena. Jei jis matytų ir suvoktų, kad S. ir G. taip daro, jis būtų būtinai juos sustabdęs, nes gerai pažįsta V. ir būtų neleidęs su juo taip elgtis. Jis niekada nematė, kad S. U. ir G. L. kažką muštų ar kažką vogtų (b.l. 28-29).

Vienintelis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Š., nukentėjusiojo teigimu matęs įvykį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas. Baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusiai prokurorei paprašius pagarsinti liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas nusprendė prašymo netenkinti ir minėto liudytojo parodymų negarsinti, motyvuojant tuo, kad liudytojo parodymai nereikšmingi bylai (b.l. 173).

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija bei siekdama išsamiai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, dalinio įrodymų tyrimo metu apklausė liudytoją J. Š.. Liudytojas parodė, jog S. U. ir G. L. pažįsta, kadangi jie yra jo pažįstami, susitinka retai. Su V. R. taip pat yra pažįstami. Jis abejoja, kad V. R. buvo pažįstamas su S. U. ir G. L.. Nebuvo tokios situacijos, kad jie visi keturi, jis, V. R., S. U., G. L. gertų alų, jis tik su V. R. išgėrinėjo. Liudytojas nurodė, jog jo akivaizdoje tarp minėtų asmenų nebuvo jokių konfliktų. Be to, jis neleistų, kad kiltų konfliktai, nes visus tris pažįsta. Su visais trim jo santykiai geri, jokių piktumų tarp jų nėra. Liudytojas neprisimena, ką veikė 2009-11-09.

Bendrojo pagalbos centro pažymoje nurodyta, jog 2009-11-09 18.33 val. užfiksuotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), už pašto, šalia mokamos aikštelės, guli jaunas sumuštas vaikinas (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės vyresniojo postinio V. S. 2009-11-09 tarnybiniame pranešime dėl pranešimo iš ligoninės nurodyta, jog 2009-11-09, 20.19 val. VGPUL slaugytoja K. į Penktąjį policijos komisariatą telefonu pranešė, kad 2009-11-09, apie 18.46 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) su galvos ir veido sumušimais pristatė girtą pilietį V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs dėl girtumo įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, suteikus med. pagalbą išleistas į namus (b.l. 5).

Išraše iš medicininių dokumentų, ambulatorinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog V. R. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas 2009-11-09 19.20 val., diagnozuotas paviršinis galvos sužalojimas (b.l. 18).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. R. nustatytas paviršinis galvos sužalojimas, galimai kieto, buko daikto poveikyje, aplinkybėse nurodytu laiku 2009-11-09. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad šį sužalojimą nukentėjęs pasidarė pats. Nukentėjęs su užpuoliku galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 21-22).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog neįrodyta, kad 2009-11-09 apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), S. U. ir G. L., panaudodami fizinį smurtą, bendrininkų grupėje pagrobė V. R. priklausantį 970 Lt vertės turtą - 550 Lt vertė striukę, kurios kišenėje buvo 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas Nokia 6060 ir 20 Lt grynųjų pinigų..

Nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantų kaltę, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė nukentėjusiojo parodymais. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo V. R. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. R. 2009-12-11 policijai rašytame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė tik tiek, kad 2009-11-09 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie turgelio jis bendravo su savo pažįstamu J.. Bendraujant priėjo du J. patįstami, kurių jis nepažįsta, ir pradėjo prie jo (V. R.) kabinėtis, tampyti, galiausiai pradėjo mušti, ko pasėkoje pavogė odinę striukę, mobilų telefoną Nokia 6060 ir apie 20 litų. Padaryta materialinė žala 800 litų. Tą pačią dieną (2009-12-11) vykusios apklausos metu V. R. nurodė, jog jį apiplėšusius asmenis jis gali atpažinti ir minimaliai juos apibūdino, tačiau kaip ir pareiškime neįvardijo kiekvieno iš jį neva apiplėšusių asmenų konkrečių veiksmų, nenurodė, kokie ir kur smūgiai jam buvo suduoti. 2010-04-23 vykusios apklausos metu nukentėjusysis ne tik tiksliai nurodė, pažįstamo J. pavardę, tikslius gimimo metus, galimą gyvenamąją vietą, ko pirmosios apklausos metu teigė tiksliai nežinantis, bet ir įvardijo konkrečius neva jį apiplėšusių asmenų veiksmus - „Begeriant alų vienas iš vyrų jam pasakė, kad atiduotų striukę. Jis pasakė, kad neduos, ir tuo metu jis jam sudavė kumščiu į veidą, jis sudavė atgal. Tuo metu pribėgo kitas vyras ir jie abu sudavė jam kelis (iki penkių) smūgius į veidą, jis prarado sąmonę.”. Tą pačią dieną vykusio asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu V. R. nurodė, jog būtent G. L. 2009-11-09 pareikalavo prie (duomenys neskelbtini) turgelio, Vilniuje, iš jo striukės, o S. U. jį užpuolė prie (duomenys neskelbtini) turgelio, Vilniuje, po to, kai jis atsisakė atiduoti striukę ir jau buvo sudavęs smūgį jo draugui. Tai jis patvirtino ir asmenų parodymo atpažinti metu. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog ne G. L., o S. U. iš jo reikalavo striukės. Jis parodė, jog „Kai išgėrė alų, jis norėjo eiti namo, tačiau S. U. rusų kalba pasakė jam nuimti striukę - „snimi kurtku”. Kadangi jis atsisakė, tada prie jo priėjo G. L. ir paėmė už striukės, jis jį atstūmė. G. L. norėjo atsegti striukės užtrauktuką. Tuomet S. U. pasakė jam (V. R.) „ko tu muši mano brolį” ir pradėjo jį rankomis mušti. S. U. pirmas jam sudavė į veidą. Buvo daugiau smūgių į veidą. Jis nukrito ir galimai prarado sąmonę. Nuo kurio smūgio jis nukrito, neprisimena, taip pat neprisimena, ar prarado sąmonę.”. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė ir tai, jog neprisimena, ar G. L. jį mušė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. R. vėl pakeitė savo parodymus ir įvykio aplinkybes aiškino dar kitaip. Jis parodė, jog „Kai jie išgėrė, G. jam liepė nusiimti striukę. Jis pasakė, kad nenusiims. Tuomet G. L. pradėjo atseginėti striukės užtrauktuką, o jis jį atstūmė. G. daugiau nei vieną kartą, gal penkis, kumščiu ar delnu trenkė jam į veidą. Paskui iš šono prišoko S. U., kuris pasakė, ko lendi prie mano brolio, ir taip pat trenkė į veidą, po ko jis prarado sąmonę.”. Pažymėtina tai, jog prieštaringi nukentėjusiojo parodymai ir apie susitikimo su J. Š. bei apeliantais aplinkybes. Pareiškime V. R. nurodė, jog „2009-11-09 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie turgelio jis bendravo su savo pažįstamu J., kai priėjo du J. patįstami, kurių jis nepažįsta ...”. 2010-04-23 vykusios apklausos metu nukentėjusysis parodė, jog „2009-11-09 apie 18.00 val. jis ėjo išgėręs prie (duomenys neskelbtini) turgelio esančių kioskų. Tuo metu jis pamatė savo seną pažįstamą J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). J. buvo taip pat išgėręs, kartu su juo buvo kažkokie tai jo pažįstami.”. Teisiamojo posėdžio metu V. R. nurodė, jog „2009 m. lapkričio 9 d. maždaug 15-16 val. eidamas pro (duomenys neskelbtini) turgelį, šalia kiosko netoli pašto sutiko pažįstamą J. Š., kuris stovėjo su abiem kaltinamaisiais.”. Apeliacinės instancijos teisme V. R. pakeitė savo parodymus ir jau parodė, jog „Įvykio metu jis buvo truputį išgėręs, kadangi su pažįstamu J. Š. išgėrė po pora alaus. Tą dieną jis ėjo per (duomenys neskelbtini) ir sutiko J. Š., kuris paklausė, ar jis gali pastatyti alaus. Jis nupirko prie turgelio kioske alaus ir jie gėrė. Prie jų priėjo S. U. bei G. L. ir jie keturiese prie turgelio gėrė alų.”. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, bei jais grįsti apeliantų kaltę nebuvo jokio pagrindo.

Tai, kad nėra pagrindo laikyti patikimais V. R. parodymus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės vyresniojo postinio V. S. 2009-11-09 tarnybiniame pranešime dėl pranešimo iš ligoninės nurodyta, jog 2009-11-09, 20.19 val. VGPUL slaugytoja K. į Penktąjį policijos komisariatą telefonu pranešė, kad 2009-11-09, apie 18.46 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) su galvos ir veido sumušimais pristatė girtą pilietį V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs dėl girtumo įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, suteikus med. pagalbą išleistas į namus. Paties nukentėjusiojo nurodytas tiesioginis įvykio liudytojas J. Š., nukentėjusiojo parodymų taip pat nepatvirtino. Priešingai, liudytojas nurodė, jog nebuvo tokios situacijos, kad jie visi keturiese (jis, V. R., S. U., G. L.) išgėrinėtų, jo akivaizdoje tarp minėtų asmenų nebuvo ir jokių konfliktų. Tokio įvykio, kad S. U. ir G. L. atimtų striukę su daiktais iš V. R., jis nematė. Taip pat nematė, kad S. U. ir G. L. muštų V. R..

Baudžiamojoje byloje esančiuose asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų bei asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog būtent apeliantai apiplėšė nukentėjusįjį V. R.. Nukentėjusysis apklausų metu nurodė, jog apeliantus jis iš matymo pažinojo dar iki nurodomo įvykio, jis matydavo juos Antakalnio mikrorajone prie turgelio. Be to, teisėjų kolegijai abejonių kelia ir pati asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų atlikimo tvarka. Iš BPK 194 str., 195 str. nuostatų seka, jog atpažįstančiam asmeniui parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu parodoma parinkta asmenų grupė. Kaip matyti iš byloje esančio aptariamo procesinio veiksmo protokolo, protokole duomenys apie parodytas kartotekas nenurodyti, tuo tarpu iš protokolo priedų matyti, jog kompiuterio monitoriaus ekrane nukentėjusiajam parodomas vienas konkretus asmuo.

Taip, Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2009-11-09 18.33 val. (duomenys neskelbtini), už pašto, šalia mokamos aikštelės guli jaunas sumuštas vaikinas, apie tai 2009-11-09, 20.19 val. Penktajam policijos komisariatui telefonu pranešė ir VGPUL slaugytoja K.. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. R. nustatytas paviršinis galvos sužalojimas, galimai kieto, buko daikto poveikyje, aplinkybėse nurodytu laiku 2009-11-09. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kita vertus, tai nei patvirtina, nei paneigia apeliantų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. kad būtent S. U. ir G. L. apiplėšė nukentėjusįjį V. R..

Apeliantai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neprisipažino padaręs jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Abu apeliantai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprisimena kur konkrečiai buvo 2009-11-09 bei nurodė, jog galėjo būti ir taip, kad jie buvo Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) turgelio. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. U. ir G. L. patikslino savo buvimo vietą aptariamo įvykio metu. S. U. nurodė, jog 2009-11-09 vakare buvo su motina namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu G. L. 2009-11-07 buvo išvykęs pas motiną į gimtadienį ir į Vilnių grįžo tik 2009-11-10. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta G. L. motina patvirtino, jog 2009-11-07 G. L. buvo atvykęs pas ją į gimtadienį, atgal į Vilnių kartu su seserimi išvažiavo 2009-11-10. Įvertinus tai, kad tiek liudytoja, tiek G. L. po aptariamo įvykio buvo apklausti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino minėtų asmenų parodymuose esančius smulkius neatitikimus ir liudytojos parodymus vertino kritiškai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą” 3.1.8. punkto nuostatas, jog ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad S. U. ir G. L., panaudodami fizinį smurtą, bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą: 2009-11-09 apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), S. U. rusų kalba, žodžiais – „Nusiimk striukę“ pareikalavus iš V. R. striukės, ir šiam atsisakius ją atiduoti, G. L. sugriebė rankomis už jo striukės, sudavė smūgį, ir po to, kai jis jį atstūmė, S. U. paklausė – „Ko tu muši mano brolį“, ir sudavė V. R. ne mažiau vieno smūgio ranka į veidą, taip bendrais veiksmais S. U. ir G. L. sudavė V. R. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau dviejų smūgių į veidą, po ko jis nukrito ir G. L. bandė atsegti striukės užtrauktuką. Nuo suduotų smūgių V. R. nukritus ir praradus sąmonę, S. U. ir G. L. pagrobė V. R. 970 Lt vertės turtą - 550 Lt vertė striukę, kurios kišenėje buvo 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas Nokia 6060 ir 20 Lt grynųjų pinigų. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o S. U. ir G. L. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., byloje pareikštas nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistųjų S. U. (S. U.) ir G. L. (G. L.) apeliacinius skundus patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo - S. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir priimti naują nuosprendį:

- S. U. (S. U.) pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

- G. L. (G. L.) pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Panaikinti G. L. (G. L.) taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, imtis priemonių nusikaltimą padariusiam asmeniui nustatyti.

Teisėjai Daiva Pranytė - ZalieckienėLeonarda GurevičienėArūnas Kisielius