Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. (D. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, 2025 m. (duomenys neskelbtini) jis turėjo laikyti vairavimo egzaminą AB „Regitra“. 2025 m. liepos 29 d. būdamas namuose jis išgėrė du 200 ml talpos buteliukus trauktinės „Starka“. Apie 20.40 val. norėdamas perstatyti automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išėjo į kiemą, įsėdo į automobilį ir važiuodamas atbuline eiga vairuojamo automobilio priekinio bamperio kaire puse užkabino kitą kieme stovėjusį automobilį. Pavažiavęs į priekį jis sustojo ir laukė, kol išeis užkabinto automobilio savininkas. Pastarasis, pastebėjęs, jog jis yra neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę pasiūlė jam papūsti į alkotesterį. Dėl savo veiksmų jis gailisi (elektroninės bylos lapai 90-93).

3. Ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad 2025 m. liepos 29 d. apie 20.45 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išgirdusi keistą garsą, primenantį atsitrenkiantį automobilį bei trynimąsi į bordiūrą, ji pažvelgė pro langą ir pamatė automobilį „Toyota Auris“, stovintį labai arti kitų dviejų automobilių. Automobilis „Toyota Auris“ bandė važiuoti į priekį ir atgal. Vėliau iš minėto automobilio vairuotojo pusės išlindo vyras, kuris priėjęs prie šalia esančių automobilių „BMW“ ir „Volkswagen“ žiūrėjo, kokie yra apgadinimai, nes jis savo vairuojamo automobilio „Toyota Auris“ kairiuoju šonu užkabino minėtus šalia stovinčius automobilius „BMW“ ir „Volkswagen“. Automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas trumpam nuėjo nuo automobilio, kalbėjo su kažkokiu vyru, po ko grįžo prie savo automobilio. Ji vairuotoją visada matė, jis jokių gėrimų negėrė. Tada priėjo automobilių „BMW“ ir „Volkswagen“ savininkai, kurie, įtardami, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, iškvietė policiją (elektroninės bylos lapai 13-16).

4. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stovin automobiliai „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų priekiniai bamperiai yra apgadinti, matosi pabraižymai; ant automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo yra smulkūs apibraižymai, švieži kairiojo šono apgadinimai; automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje priekinėje dešinės pusės dalyje keleivio sėdynės dešinėje yra tuščias butelis su užrašu „Perepelka 40 % alk.“ (elektroninės bylos lapai 17-26, 49).

5. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0672, pirmojo tikrinimo metu – 2025 m. liepos 29 d. 21.21 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2025 m. liepos 29 d. 21,45 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (elektroninės bylos lapai 37-38).

6. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0672, patikrintas 2025 m. birželio 16 d., patikra galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d. (elektroninės bylos lapas 36).

7. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. liepos 29 d. apie 20.45 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. S. vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

8. D. S. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, taigi D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą D. S. skirti 51 MGL, t. y. 2 550 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu; taip pat skirti D. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, konfiskuoti automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti D. S. vienerius metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

10. D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta, D. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 115-116). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

11. Spręsdamas dėl D. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. S. neteistas (elektroninės bylos lapai 102-104), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės D. S. neskirtinos. D. S. baustas administracine nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjęs (elektroninės bylos lapai 111-112), bedarbis (elektroninės bylos lapai 39-41, 105-110), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. S. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 51 MGL, t. y. 2 550 eurų.

12. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. S. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir D. S. skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio bauda, įpareigojant D. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant nemažiau kaip po 170 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

13. D. S. vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

14. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

15. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad, nors D. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

16. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu alkoholio koncentracija D. S. iškvepiamame ore (2,39 promilių) beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Minėta, kad alkoholio koncentracija D. S. iškvepiamame ore ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, D. S. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, taigi D. S. uždraustina vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

17. Teismas taip pat pažymi, kad D. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. S. (elektroninės bylos lapas 54). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko D. S. priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

18. D. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. S. skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti D. S. vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

VI. Procesinės prievartos priemonės

19. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 98-101), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

20. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos D. S. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai 59-61). Atsižvelgiant į tai, kad D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino D. S. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 55, 64¹, 68, 72, 72⁵ straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti D. S. (D. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 eurų dydžio baudą.

Bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir D. S. (D. S.) skirti galutinę 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio baudą, įpareigojant D. S. (D. S.) šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 eurų.

Skirti D. S. (D. S.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, konfiskuoti automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti D. S. (D. S.) vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

D. S. (D. S.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino D. S. (D. S.) nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3267-990/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

8. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

9. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.