- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2-120-717/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- S. B., L. B.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius, Kristina Gontienė
dalyvaujant ieškovų: S. B. ir L. B. atstovei, advokatei Kristinai Gontienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 67, atsakovei A. D., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovui, advokatui Arnoldui Blaževičiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 94,
nedalyvaujant ieškovams: S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: S. B. ir L. B. ieškinį atsakovei A. D. dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ir jų atstovė prašė priteisti iš atsakovės turto pagerinimo išlaidų už 45 593,15 Lt, 1114,60 Lt skolą ieškovų sumokėtą už atsakovę sodininkų bendrijai „Sveikata“, viso 46 707,75 Lt bei visas jų turėtas šios bylos vedimo išlaidas (t.1., b.l. 4 ir 68). Paaiškino, kad 2003 metais žodžiu su atsakove sutarė už 13 000 Lt pirkti atsakovei priklausantį sodą su nameliu, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi namelis buvo nepritaikytas gyventi žiemą, žodžiu su atsakove susitarė, kad jie apsišiltins namelį, jį prisitaikys gyventi pagal savo poreikius. Tikslu pirkti sodą su nameliu, jie pasirengė inventorinę bylą ir remontavosi namelį, tačiau atsakovė dėl neaiškių priežasčių delsė su jais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Jie bandė atsakovę susirasti, vieną kartą buvo pas ją atvykę į jos gyvenamąją vietą Kauno mieste, tačiau nerado. Pradėję gyventi 2003-05-19 sodo namelyje, jie sumokėjo sodininkų bendrijai atsakovės skolas. Jie iš esmės pagerino pastatą, sutvarkė aplinką, padarė elektros įvadą, pakeitė elektros instaliaciją viduje, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, apšiltino pastato sienas, pakeitė langus, įrengė pirtį, padarė laiptus į namelį. Visi šie darbai ir jų vertė nurodyta eksperto surašytoje pagerinimo darbų ataskaitoje. Jų bendra vertė sudaro prašomą priteisti sumą už turto pagerinimą. Sodo namelis buvo rekonstruojamas nuo 2003 iki 2006 metų. Per tą laikotarpį atsakovė jiems dėl rekonstrukcijos jokių pretenzijų nereiškė. Tik 2010 m. atsakovė pradėjo jiems reikšti pretenzijas, kad išsikeltų iš sodo namelio arba jį pirktų už 60 000 Lt (padidėjusi pardavimo kaina įrodo, kiek namelis buvo pagerintas nuo pradinės sutartos pardavimo kainos 13 000 Lt). Ieškovams neišsikėlus iš sodo namelio, atsakovė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo. Teismas ieškovus iškeldino, sprendime nurodė, kad dėl galimų sodo namelio pagerinimų jie gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Ieškovai iš sodo namelio išsikėlė gera valia, pasiimdami tik savo asmeninius daiktus, nes išvyko į užsienį, palikdami namelyje baldus, kitus vertingus daiktus. Sodo namelio raktus jie atidavė atsakovei. Kas suniokojo namelį ir paėmė daiktus jie nežino, nes negyveno Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti jų atsiliepime (t.1, b.l. 80-82) nurodytais motyvais bei jų paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismo posėdžiuose. Paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso sodas su nameliu sodininkų bendrijoje „Sveikata“. Ieškovai pas ją 2003 metais paprašė, kad leistų pagyventi sodo namelyje, nes buvę šeimininkai juos išvarė iš nuomotų patalpų. Ji ieškovams paaiškino, kad sodo namelis yra nepritaikytas gyventi žiemą. Ieškovams primygtinai prašant išnuomoti namelį ir nurodžius, kad jie namelį apdengs celofanu, kad neprapūstų vėjas, ji sutiko namelį išnuomoti vienerių metų laikotarpiui. Jokios kalbos apie namelio rekonstrukciją nebuvo, ji sutikimo rekonstruoti ir remontuoti namelį bei atlikti kitus darbus sode ieškovams nedavė. Po apsigyvenimo namelyje ieškovai su ja pradėjo elgtis grubiai ir agresyviai, dėl ko ji vengė su jais kontaktuoti. Ilgą laiką nevyko į sodą ir nesidomėjo kas ten vyksta. Be to, ji turėjo padėti dukrai auginti vaikus ir prižiūrėti sergančią motiną, kuri gyvena Palangoje. Ieškovai 2008 metais suklastojo dokumentą ir namelį įsiregistravo kaip savo nuosavybę. Dėl to jie buvo nuteisti. Tuomet ji 2010 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovų iškeldinimo. Ieškinys buvo patenkintas. Kai po bylos išnagrinėjimo ji 2013 metais nuvyko į sodą, rado jį visiškai suniokotą. Šį faktą ir jo mastą patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad žala nameliui sudaro 20 352,04 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
UAB „Skena“ ataskaita (t.1, b.l. 9-28) išvadoje konstatuota, kad vadovaujantis apžiūros, inventorizaciniais duomenimis ir atliktų pagerinimo darbų sąrašu bei remiantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, taikant LR aplinkos ministerijos 2003, 2004 ir 2006 m. suderintas statybos resursų skaičiuojamąsias rinkos kainas, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbus atliekant ūkio būdu atlikta pagerinimo darbų, kurių statybinė vertė 43 693,15 Lt. Pagerinimo darbų 2003 m. buvo atlikta už 6618 Lt, 2004 m. – už 9702 Lt ir 2006 m. – už 27 373 Lt. Šioje ataskaitoje įvardinta, kad buvo atlikti šie darbai: sienų šiltinimas, balkono užsandarinimas ir langų keitimas, šaktinio šulinio iškasimas, vandentiekio atvedimas į namą, hidroforo pastatymas, pastatyta elektros įvadinė spinta, pakeista elektros instaliacija, elektros skaitiklis, išardyti mediniai laiptai ir pastatyti metaliniai, sumontuotas stogelis, įrengta pirtis ir rekonstruotas dūmtraukis pirtyje ir kt. Ieškovai pateikė teismui kvitus apie pirktas įvairias statybines medžiagas (t.1, b.l. 109-132 ir 137-142), tačiau ar tos statybinės medžiagos buvo panaudotos ginčo sodo namo remontui ir rekonstrukcijai ar kitoms reikmėms, byloje patikimų įrodymų ieškovai nepateikė. Kita vertus, statybos mastas bei panaudotos statybinės medžiagos jų ir darbų vertė reikšmės turėtų tuo atveju, jeigu rekonstrukcija būtų teisėta. Ieškovai neįrodė, kad jie sodo namo rekonstrukciją atliko teisėtai (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė pateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.2, b.l. 11-28), iš kurio seka, kad (duomenys neskelbtini) prie namo sudėtos statybinės medžiagų nuolaužos, sklype mėtosi įvairūs daiktai. Pro sodo pastato langus matyti, kad pastato viduje žmonių nėra, kai kur mėtosi palikti daiktai. Vienas langas atidarytas. Pastato koridoriuje ant grindų matyti šiukšlės, keletas beverčių baldų. Pastate esantis garažas užrakintas. Analogiškas faktines aplinkybes konstatavo ir antstolė R. G. (t.2, b.l. 67-74). Kaip paaiškino atsakovė, atvykus su antstole konstatuoti faktineių aplinkybių, jos negalėjo patekti į vidų, nes išnuomodama sodo namelį ji ieškovams davė raktą, kurio ieškovai jai neatidavė iki šio momento. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie po teismo priimto sprendimo juos iškeldinti iš sodo namo būtų perdavę atsakovei šių patalpų raktus bei išnuomotą turtą (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė pateikė teismui ginčo sodo namo fotonuotraukas (t.2, b.l. 43-45) kaip sodo namas atrodė 1985 metais ir kaip jis atrodė 2013 metais po to, kai ieškovai šį namą paliko. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras Statinio ekspertizės aktu (t.2, b.l. 54-62) konstatavo, kad sodo nameliui (duomenys neskelbtini) padarytos žalos (statybinės vertės atkūrimo kaštai) vertė su PVM pagal sąmatą, sudarytą 2013.10 kainų lygiu ir pagal STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ reikalavimus yra 20 352,04 Lt. Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013-07-19 nutarimu (t.2, b.l. 64) ieškovų dukra I. B. buvo pripažinta kalta pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas), t.y. už tai, kad savavališkai pateko į atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo namelį ir naudojosi juo kaip savu. Už šį pažeidimą I. B. buvo paskirta administracinė nuobaudą – įspėjimas.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis nuo 2003 m. gegužės mėnesio mokėjo sodo bendrijos nario mokesčius (t.1, b.l. 47-50), mokesčius už elektrą (t.1, b.l. 51-54), kad šioje bendrijoje gyvena nuo 2003-05-19 (t.1, b.l. 55-56).
Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei (t.1, b.l. 57-60).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2012-10-18 nutartimi (t.1, b.l. 61-63) buvo paliktas galioti nepakeistas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas (t.2, b.l. 3-5), kuriuo ieškovai buvo iškeldinti iš atsakovei priklausančio sodo namelio. Šioje nutartyje konstatuota, kad remiantis bylos rašytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo ir sodo namo nuomos sutartis [...], šie teisiniai santykiai negali būti vertinami nuosavybės teisės perdavimo prasme, nes tai iš esmės prieštarautų CK 6.477 straipsnio nuostatose suformuotai nuomos sutarties sampratai, bei visiškai paneigtų imperatyvius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sodo namo pirkimo-pardavimo nebuvo, kas yra nuspręsta baudžiamoje byloje, kaltinant ieškovus suklastojus ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus. Apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo turto pagerinimo ginčo esmei reikšmės neturi bei neužkerta kelio apeliantams reikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Kad ieškovai laike save sodo namo ir žemės sklypo savininkais įrodo ne tik apygardos teismo nutartis, nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2447-311/2008 bet ir Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas (t.1, b.l. 30) bei Elektros energijos tiekimo sutartis (t.1, b.l. 31-32), kuriuose S. B. įvardija save žemės sklypo savininku. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas atmeta ieškovų motyvą, kad jie turėjo atsakovės sutikimą rekonstruoti sodo namelį, jį remontuoti, pritaikant gyventi pagal jų poreikius, nes asmuo, laikydamas save savininku nereikalauja kito asmens sutikimo arba leidimo atlikti tam tikrus darbus, o elgiasi savo nuožiūra ir rizika. Atsakovė kategoriškai neigia leidimą atlikti sodo namo rekonstrukcijos darbus. Tiek nagrinėjant civilinę bylą, tiek baudžiamosios bylos apklausos metu (t.1, b.l. 96) atsakovė nurodė, kad pradžioje ji sutiko sodo namą išnuomoti tik vasaros sezonui, mokant kas mėnesį po 50 Lt nuomos mokesčio. Kai B. primygtinai prašė išnuomoti sodo namą ir pasibaigus vasaros sezonui, atsakovė sutiko nuomoti, pareikalaudama, kad nuomininkai sumokėtų įsiskolinimą sodų bendrijai, ieškovai su tokia sąlyga sutiko, skolą 1114 Lt sodininkų bendrijai sumokėjo.
Į prašomą priteisti sumą ieškovai įskaičiavo ir topografinės nuotraukos padarymą, už kurią jie sumokėjo 708 Lt (t.1, b.l. 134), tačiau jie neįrodė, kad atsakovė būtų pas juos prašiusi tokią nuotrauką padaryti.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. D. parodė, kad ji gyveno ieškovų kaimynystėje. Jai ieškovai sakė, kad jie 2003 m. pavasarį už 12 000 Lt iš atsakovės nusipirko sodo namelį. Namelis buvo labai apleistas. Ieškovai keitė langus, apšiltino namelį, išsikasė šulinį, namą padarė tinkamą gyventi ištisus metus. Ieškovai iš namelio 2012 metų rudenį išvažiavo. Daugiau ji ten ieškovų nematė. Ieškovai namelį tvarkėsi kaip savo asmeninį turtą.
Liudytoja I. B. (ieškovų dukra) parodė, kad jos tėvai namelio pagerinimus darė nuo 2003 m. Prieš apsigyvenant namelio būklė buvo bloga: buvo išpuvę langai, grindys, durys. Jie pakeitė langus, duris, apšiltino sienas, iškasė šulinį, įvedė vandentiekį – įsirengė namelį su visais patogumais. Tėvai į namelio rekonstrukciją investavo apie 50 – 60 tūkstančių litų. Iš namelio išsikėlė 2012 metais, atidavė atsakovei raktus.
Liudytoja I. L. parodė, kad 2003 m. ieškovai ieškojo pirkti sodo namelį. Jį surado, sumokėjo pinigus, sakė 12 000 Lt, ir apsigyveno. Namelį tvarkė ir prižiūrėjo kaip asmeninį turtą. Ieškovai iš namelio išsikėlė 2012 m. rudenį, pasiėmė tik rūbus. Daugiau ji ieškovų namelyje nematė. Ar ieškovai atidavė atsakovei raktus, ji nežino.
Liudytoja R. K. (atsakovės dukra) parodė, kad namelis iki jį išnuomojant ieškovams, buvo normalus vasarnamis. Namelyje buvo elektra, vandentiekis (atvestas iš Kauno marių), o geriamą vandenį ėmė iš šulinio. Jame buvo kambarys su židiniu, patalpos miegoti, tualetas, virtuvėlė. Namelyje buvo sodo baldai. Sodas buvo vienas iš gražiausių bendrijoje. Buvo daug įvairių vaismedžių. Dabar sodo sklypas ir namelis yra suniokoti, sodo medžiai iškirsti. Ji žino, kad ieškovai už namelio nuomą sumokėjo skolas sodininkų bendrijai.
Liudytojas V. V. N. parodė, kad jo sodo namas yra greta atsakovės sodo namo. Tuo metu, kai atsakovės motina nusipirko sodą su namu, jis buvo vienas iš gražiausių visoje bendrijoje. Šias aplinkybes jis žino, nes sodų bendrijoje gyvena nuo 1969 metų. Ieškovai gera reputacija sodininkų bendrijoje nepasižymėjo – jie buvo išvaryti iš ten, kur prieš tai nuomavosi patalpas. Tuomet įsiprašė pas atsakovę, kad ši leistų pagyventi. Žino, kad ėjo kalba apie namelio nuomą, mokant po 50 Lt kas mėnesį. Ieškovai namelio nepagerino, o atvirkščiai – jį suniokojo, sudarkė landšaftą ir tuo padarė žalą atsakovei. 2013 metų rudenį jie keletą kartų vežėsi iš namelio įvairius daiktus: viryklę, meistrystės įrankius. Kelis kartus iš namelio daiktus vežė ieškovų dukra su vyru. Jis žino, kad po ieškovų apsigyvenimo sodo namelyje, jie su atsakove nekontaktavo, kad atsakovė jiems nedavė leidimo atlikti namelio rekonstrukciją, jį remontuoti.
Liudytoja Z. N. parodė, kad ji yra atsakovės draugė. Ji dažnai su atsakove vykdavo į sodą (duomenys neskelbtini). Sodas buvo puikus, buvo daug vaismedžių, tvarkinga ir gražiai sutvarkyta aplinka. Sodo namelis – vasarnamis – taip pat buvo tvarkingas: jo vidus ir išorė buvo iškalta dailylentėmis, tai buvo vienas iš geriausių namelių sodininkų bendrijoje. Namelyje buvo židinys, tualetas, vandentiekis. Ji sodo namelį pamatė 2013 metais ir jo neatpažino, nes jis ir visa aplinka buvo labai suniokoti. Atsakovė ieškovų ilgai nekeldino, nes jų bijojo, jie yra agresyvūs ir neprognozuojami.
Ieškovai reikalauja atlyginti jų patirtus nuostolius, vadovaudamiesi LR CK 4.34 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Taip pat savo reikalavimą grindžia CK 4.97 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai atsakovei priklausančiame sodo name 2003 m. gegužės 19 d. apsigyveno teisėtai, t.y. su atsakovės leidimu. Įsiteisėjusiais Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu ir Kauno apygardos teismo nutartimi dėl ieškovų iškeldinimo konstatuota, kad tarp šalių buvo sudaryta sodo namelio nuomos sutartis. Nuomos sutartis apima tik gyvenamųjų patalpų suteikimo gyvenimui ir atsiskaitymo už jų naudojimąsi teisinius santykius. Konstatuoti nuomos teisiniai santykiai nesuteikia ieškovams teisės reikalauti turto pagerinimo išlaidų, jeigu to turto pagerinimas nebuvo atskirai aptartas su patalpų nuomotoju. CK 6.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
Byloje nustatyta, kad ieškovai sodo namo rekonstrukcija atliko savo rizika. Jie žinojo, kad gyvenamąsias patalpas jie nuomojasi, nėra jų savininkai, nors tokiais prisistatė kaimynams, elektros tinklams bei bandė suklastoti dokumentus ir apgaule įgyti nuosavybės teisę į ginčo sodo namą. Ieškovai, žinodami, kad jie nėra teisėti nei žemės sklypo, nei sodo namo savininkai, be atsakovės sutikimo ėmėsi rekonstruoti namą ir žemės sklypą, pritaikydami juos savo poreikiams, t.y. veikė savo rizika. Atsakovė nesutinka ir nepriima ieškovų padarytos rekonstrukcijos, todėl ieškovai praranda teisę iš jos reikalauti turto pagerinimo išlaidų. Ieškovai neįrodė, kad tarp jų ir atsakovės buvo sutarta dėl sodo namo rekonstrukcijos. Atvirkščiai, ieškovų liudytojai liudijo, kad ieškovai veikė ne kaip nuomininkai, o kaip sodo namo savininkai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), o ieškovai patikimų objektyvių įrodymų apie jiems duotą atsakovės leidimą rekonstruoti sodo namą, rekonstrukcijos apimtis teismui nepateikė. CK 6.501 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali juos pasiimti. CK 6.501 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Teismų praktika laikosi nuostatų, kad būtina nustatyti ar nuomininkas pagerino daiktą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas šių aplinkybių neįrodė, nes atsakovės pateiktoje eksperto išvadoje konstatuojama, kad sodo namui buvo padarytas ne pagerinimas, o žala. Taip pat svarbi teisminės praktikos nuostata yra nuomotojo ar panaudos gavėjo leidimas daryti daikto pagerinimus. Ieškovai neįrodė, ne tik leidžiamo pagerinimų masto, bet kad jie iš viso tokį atsakovės leidimą turėjo. Leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Nuomininkas arba panaudos gavėjas taip pat turi būti suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Iš leidimo turinio turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leidžiama atlikti. Nagrinėjamu atveju tokio leidimo tarp šalių nebuvo sudaryta nei žodžiu, nei raštu. Darytina išvada, kad ieškovai neįrodė ieškinio dalies dėl sodo namo pagerinimo, t.y. nepagrįsto atsakovės toje dalyje praturtėjimo. Teismas laiko, kad yra nepagrįstas ir ieškovų reikalavimas už inventorinės bylos parengimą, nes jie tai darė siekdami suklastoti nuosavybės dokumentus, dėl ko jiems buvo iškelta baudžiamoji byla. Be to, jie neįrodė, kad atsakovė jiems būtų davusi pavedimą atlikti už ją sodo namo inventorizaciją.
Netenkintina ieškinio dalis ir dėl 1114,60 Lt skolos, kurią ieškovai sumokėjo už atsakovę sodininkų bendrijai. Kaip teigė atsakovė, šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. V. N. bei jų neginčijo ir ieškovai, šalys buvo sutarę, kad bus mokama po 50 Lt kas mėnesį už sodo namelio nuomą. Ieškovai sodo namą nuomavosi nuo 2003 m. gegužės mėnesio iki 2012 metų rudens, t.y. virš 100 mėnesių. Ieškovai per šį laikotarpį turėjo sumokėti virš penkių tūkstančių litų nuomos mokesčio. Ieškovai neįrodė, kad jie atsakovei sumokėjo tokią sumą už nuomojamą sodo namą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai už atsakovę 1114,60 Lt skolą sodininkų bendrijai sumokėjo kaip nuomos mokestį už nuomojamą sodo namą.
Atsakovė ir jos atstovas neprašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų, nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas, todėl atmetus ieškinį nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei iš ieškovų.
Iš ieškovų valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 46 707,75 Lt priteisimo iš atsakovės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.