- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-62-2549-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad jis 2010 m. spalio 20 d., apie 16.21 val., Palangoje, vairavo automobilį Mercedes Benz E220 būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,34 promilės alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir nulaužtas medis. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 133 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino V. P. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, skyrė jam administracinę nuobaudą – 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, įvertino tai, kad pažeidėjas vienerių metų laikotarpyje nusižengė pirmą kartą, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, yra antros grupės invalidas (b. l. 18-19).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti šiame teisme. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo teisės pažeidėjui paskirta per švelni, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti administracinė nuobauda (b. l. 24-25).
Atsiliepimas
V. P. atsiliepime nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, jog dirba darbą, susijusį su nuolatiniu judėjimu ir tarnybinio transporto naudojimu, yra gydomas vaistu – tiotropio bromidu, kuris galėjo sukelti padidintą neblaivumą (girtumą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu V. P. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri numato vairuotojams baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Institucija laikosi pozicijos, kad V. P. paskirta neadekvati jo padarytam teisės pažeidimui poveikio priemonė, todėl nagrinėjamoje byloje spręstinas nuobaudos individualizvimo klausimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas yra šiukštus ir pavojingas, todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltininko darbo pobūdis, asmeninio ar jam artimų žmonių gyvenimo aplinkybės administracinių teismų praktikoje nėra pripažįstama ypatingomis sąlygomis, lemiančiomis išskirtinai švelnios poveikio priemonės taikymą. ATPK 27 straipsnio 3 dalis numato, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. Taigi analizuojamu atveju nėra aplinkybių, kurios suteiktų esminį prioritetą svarstant V. P. atleidimo nuo privalomos papildomos administracinės nuobaudos klausimą.
Tad, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neproporcinga jo padarytam pažeidimui, ir todėl neteisinga. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas. Kadangi įstatymai nesuteikia apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, teisės sunkinti kaltininko teisinę padėtį, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis neskundžiama.