Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3803-776/2016 pagal pareiškėjų J. E. ir A. E. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai J. E. ir A. E. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu prašymą tenkino – pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. E. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apeliantas A. E. nesutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu – dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio.Pareiškėjas A. E. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė būdamas suklaidintas, atidžiai neperskaitęs teksto.Pareiškėjas A. E. nėra įsitikinęs, kad šeima iširo ir jos atkurti nėra galimybės, jam nebuvo išaiškinta galimybė prašyti teismo paskirti terminą susitaikyti.Pareiškėjas A. E. proceso metu nebuvo tinkamai atstovaujamas, nežinojo apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja J. E. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Paduodant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu abu pareiškėjai suderino savo pozicijas, abiem pareiškėjams buvo išaiškintos visos santuokos nutraukimo nuostatos bei teisiniai santuokos nutraukimo padariniai, su visais santuokos nutraukimo punktais pareiškėjai sutiko, todėl teismas priėmė teisėtą sprendimą.Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, teisminis procesas užsitęstų ir tai turėtų neigiamos įtakos nepilnametės dukros interesams.Susitaikyti galimybių nėra, todėl bylos sprendimo vilkinimas prieštarautų pareiškėjų bei nepilnametės dukros interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjų J. E. ir A. E. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio ir sąlygų bei pareiškėjų tikrosios valios.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kito ko, sutuoktiniai turi aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi, teismas, prieš tvirtindamas sutartį, turi įsitikinti, kad nėra CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių sutartis negali būti tvirtinama.Šiuo atveju apeliantas A. E. skunde nurodo, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, jis pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gerai neįsigilinęs į sutarties turinį, abejoja, kad jų šeima visiškai iširo ir kad jos atkurti nėra galimybės, nebuvo tinkamai atstovaujamas advokato, jam nebuvo išaiškinta galimybė prašyti teismo, kad būtų paskirtas terminas susitaikyti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja J. E. nesutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, nurodo, kad mažesnis išlaikymo dydis pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, taip pat nurodė, jog pareiškėjai buvo tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką ir nemato jokio susitaikymo galimybių.Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą, sprendžiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo abu išreikšti valią nutraukti santuoką, abipusiu sutarimu išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendro turto padalijimo ir kt. klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų teisėtumą, tuo pačiu ir priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu patvirtinta J. E. ir A. E. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nėra paremta laisva šalių valia, nėra bendru sutarimu išspręstas nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimas, dėl sutarties sąlygų kyla ginčas, be to, kyla abejonių, ar pareiškėjų šeima iširo ir jos atkurti nėra galimybės. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu patvirtinta sutuoktinių J. E. ir A. E. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių tikrosios valios. Teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remiantis CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatomis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja J. E. nesutiko tartis dėl mažesnio išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, neišreiškė ketinimo susitaikyti su apeliantu, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palieka nenagrinėtą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjamu atveju nėra tikslinga. Pažymėtina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio sutuoktiniams, išsiaiškinus tikrąją savo valią, iš naujo sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl tokios sutarties patvirtinimo. Taip pat bet kuris sutuoktinis gali pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena pagal CK 3.55 – 3.60 straipsnius, jei susitarti nepavyko ir tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas.Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliantui A. E., sudaro 81,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.) ir įvertinus bylos pobūdį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų J. E. ir A. E. pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutikimu palikti nenagrinėtą.