Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2026-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-7-1202/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2026-04-14
Bylos Nr.
eII-7-1202/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00760-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kategorijos
Skundas Nr. eII-7-1202/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00760-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.19; 21.8.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., atstovės advokatės E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) (toliau – ir deklaracija) už 2025 m. vasario mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. kovo 17 d. Tuo A. M., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 230 Eur bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdama su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovė advokatė E. K. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinės nuobaudos A. M. neskirti.

Skunde pažymima, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Bendrovės vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo A. M. buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. Šį sprendimą priėmė trečiasis asmuo J. G., veikdama kaip Bendrovės vienintelė akcininkė. Sprendimas buvo užregistruotas Juridinių asmenų registre 2024 m. rugsėjo 26 d. Iki administracinio nusižengimo protokolo gavimo dienos A. M. nebuvo žinoma, kad jis yra paskirtas į Bendrovės direktoriaus pareigas. Atlikęs išsamią situacijos analizę, A. M. nustatė, kad J. G., kuri 2024 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą dėl A. M. paskyrimo Bendrovės direktoriumi, sprendimo priėmimo metu faktiškai jau neturėjo teisės priimti tokį sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2025 m. balandžio 25 d. A. M. pareiškė ieškinį teisme dėl juridinio asmens dalyvio sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-21164-1169/2025.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. į Bendrovės direktoriaus pareigas paskirtas neteisėtai, A. M. neturėjo pareigos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti Bendrovės pajamų mokesčių deklaracijas, todėl nutarimas, kuriuo A. M. paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikintas.

Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį atsako asmenys, privalantys, be kita ko, teikti mokesčių deklaracijas. Šiuo atveju A. M. nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl šių priežasčių: A. M. niekada neišreiškė sutikimo būti paskirtas į Bendrovės direktoriaus pareigas; tarp Bendrovės ir A. M. niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis direktoriaus pareigoms užimti; A. M. į Bendrovės direktoriaus pareigas paskyrė tokių įgaliojimų neturintis asmuo; A. M. nebuvo žinoma apie jo paskyrimą į Bendrovės direktoriaus pareigas; A. M. neturėjo prieigos prie jokių Bendrovės finansinių duomenų. A. M. veikoje nėra subjektyviojo elemento (kaltės), nes jis objektyviai nežinojo, kad yra paskirtas į Bendrovės direktoriaus pareigas ir turi atitinkamas pareigas dėl Bendrovės mokesčių deklaracijų pateikimo.

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaujasi VšĮ Registrų centras duomenimis, pagal kuriuos A. M. yra laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šis juridinis faktas nėra paneigtas ar pašalintas. A. M. užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas tiek per EDS, tiek per mokesčių mokėtojų registrą. VšĮ Registrų centro kompetencija administruoti juridinių asmenų registrą, kuriame nurodyti ir juridinių asmenų vadovai. Atsakovas vadovaujasi viešaisiais registrais ir laiko, kad jie yra teisingi. Pagal EDS duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 5 d. yra pateikusi ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2023 metus, kurioje deklaruota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų vienetų valdo J. G. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Pareiškėjas yra laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir mėnesinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

A. M., atstovės advokatės E. K. skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

2026 m. kovo 10 d. gautas pareiškėjo atstovės prašymas dėl bylos atnaujinimo bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant. Institucija informuota apie Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. balandžio 14 d. vykusį posėdį, rašytinio proceso tvarka bei apie galimybę išdėstyti papildomą poziciją prie jau pateikto atsiliepimo. Institucija papildomo atsiliepimo nepateikė. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas subjekto vadovas užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, kad <...> Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu nustatyta, kad A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2025 m. vasario mėnesį.

Pareiškėjo atstovė skunde su nutarime nurodytomis aplinkybėmis kategoriškai nesutiko, nurodydama, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Bendrovės vienintelio akcininko J. G. sprendimas, kuriuo A. M. buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo neteisėtas. Pats pareiškėjas apie priimtą sprendimą informuotas nebuvo, atitinkamai, todėl A. M. pareiškė ieškinį teisme dėl juridinio asmens dalyvio sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-21164-1169/2025 (naujas bylos Nr. e2-767-1169/2026). Dėl šios priežasties šio skundo nagrinėjimas buvo atidėtas vadovaujantis ANK 630¹ straipsnio 4 ir 5 punktu iki kol įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-767-1169/2026.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-767-1169/2026 buvo patvirtinta ieškovo A. M. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. vasario 13 d. taikos sutartis, nustatant, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo A. M. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ab initio. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes yra pagrindas sutikti su skunde iškeltu motyvu, jog A. M. veiksmuose (neveikime) nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės (kaltės), kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma apie jo paskyrimą eiti Bendrovės direktoriaus pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi, konstatuota, jog pareiškėjo paskyrimas būti Bendrovės vadovu buvo negaliojantis nuo pat sprendimo priėmimo dienos, todėl atitinkamai pareiškėjui ir nekilo pareiga teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestines deklaracijas.

Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyvių nusižengimo sudėties požymių bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Taigi administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas. Vadovaujantis civilinės bylos Nr. e2-767-1169/2026 nustatytomis aplinkybėmis pripažinta, jog bylai aktualiu laikotarpiu A. M. paskyrimas eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas buvo negaliojantis nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Todėl pareiškėjas, nežinodamas ir juridiškai nebūdamas Bendrovės vadovu, negalėjo teikti mokestinių deklaracijų, o tai reiškia, kad negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimu A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas nepagrįstai. Nesant administracinio nusižengimo subjekto nėra administracinio nusižengimo sudėties. ANK 565¹ straipsnio 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai <...> padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. M. atstovės advokatės E. K. skundas tenkinamas ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, ir A. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. M. atstovės advokatės E. K. skundą tenkinti ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir A. M. atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis