Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos D. Š., teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, civilinio ieškovo atstovui Ž. G., nuteistajam M. R., jo gynėjai advokatei Linai Svirinavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 285 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė iš dalies pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš M. R. priteista 22 299,94 Lt AB ,,Kauno baldai“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. pagal LR BK 285 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-02-26 tarp 15.23 val. ir 15.59 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savo mobiliojo ryšio telefono ,,Sony Ericson W302“ abonento Nr. 8 677 08492 paskambino į policiją ir melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, kad užminuota AB ,,Kauno baldai“, Kaune, Drobės g. 66, taip sutrikdė bendrovės darbą, nes bendrovė, dirbusi visu pajėgumu, buvo sustabdyta, bendrovei padaryta 38 713,94 Lt turtinė žala.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, gynėja advokatė nuteistojo prašymą palaikė.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir nurodo, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 285 straipsnio 2 dalį, nes savo veiksmais nesukėlė padarinių – žmonių sumaišties arba didelės turtinės žalos.

Teismas pripažino apeliantą kaltu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė. Apeliantas nuteistas už tai, kad melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų ir dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala. Dėl žmonių sumaišties jam kaltinimas nebuvo pateiktas ir už tai apeliantas nenuteistas.

Pagal BK 285 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelė turtinė žala.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. neneigia aplinkybės, kad jis melagingai pranešė policijai apie visuomenei gresiantį pavojų, tai yra skambino policijai telefonu ir pranešė, jog užminuota AB „Kauno baldai“. Jis nesutinka su ta aplinkybe, kad AB „Kauno baldai“ buvo padaryta didelė turtinė žala.

Teismo nuosprendžiu pripažinta, kad apeliantas savo veiksmais bendrovei padarė 38 713,94 Lt turtinę žalą ir ją laikė didele. Bendrovei padarytos žalos dydis byloje patvirtinamas civilinio ieškovo AB „Kauno baldai“ atstovo Ž. G. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis (t. 1, b. l. 15, 17, 138-151, t. 2, b.l. 3-44). Taigi teismas laikė, kad žalos dydis byloje įrodytas. Šiuos duomenis teismas tyrė, tikrino, juos pagarsino.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad M. R. įvykdė jam inkriminuotą veiką.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. R. tyčia melagingai pranešė policijai apie visuomenei gresiantį pavojų, jog užminuota AB ,,Kauno baldai“. Savo tyčios neneigia ir pats nuteistasis. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde M. R. nurodė, kad policijai skambino būdamas supykęs ir kerštaudamas dėl atleidimo iš AB ,,Kauno baldai“. Taigi M. R. veikė tiesiogine tyčia, darydamas šį nusikaltimą jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytų padarinių ir jų norėjo. LR BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Pavojingi padariniai yra pagrindinis materialių nusikalstamų veikų sudėčių požymis, ir jos yra įrodinėjamos tiriant nusikalstamą veiką. Įstatymo leidėjas numato, kad padarius LR BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, turi kilti žmonių sumaištis ar turi būti padaryta didelė turtinė žala. Apeliantas nurodo, jog dėl jo nusikalstamų veiksmų nebuvo kilusi žmonių sumaištis. Tačiau šių nusikalstamų padarinių pirmosios instancijos teismas jam ir neinkriminavo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas M. R. inkriminavo tik AB ,,Kauno baldai“ padarytą didelę turtinę žalą. Didelė žala yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Liudytoja E. A. patvirtino, kad 2009-02-26 apie 16 val. į bendrovę atvykę policijos pareigūnai nurodė gavę pranešimą apie AB ,,Kauno baldai“ užminavimą, dėl to buvo evakuoti bendrovės darbuotojai, sustabdyta gamyba, darbuotojai išleisti į namus. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinis ieškovo atstovas Ž. G. patvirtino aplinkybes, jog po melagingo skambučio buvo sustabdyta AB ,,Kauno baldai“ veikla, dėl melagingo pranešimo bendrovei buvo padaryta 38 713,94 Lt, dėl prastovos ir nepagamintos produkcijos bendrovė patyrė 34 414 Lt žalą . Tą dieną bendrovė nedirbo, negalėjo gaminti produkcijos, negavo pajamų, prarado pelno dalį, neįvykdė mėnesio plano, nebuvo padengti kaštai, o padaryta turtinė žala bendrovei yra didelė. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, buvo ištirti AB ,,Kauno baldai“ pateikti rašytiniai įrodymai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir didelės žalos nustatymo. Rašytiniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad dėl melagingo pranešimo bendrovei buvo padaryta 38 713,94 Lt žala, kurią sudaro: 32 77,99 Lt - darbuotojų darbo užmokestis už priverstinę prastovą per evakuacijos laiką, 1 019,27 Lt - socialinio draudimo įmokos, 3,28 Lt - garantinio fondo įmokos, 34 414 Lt- dėl prastovos nepagamintos produkcijos vertė pardavimo kainomis. (t. 1, b.l. 15). Šias sumas civilinis ieškovas grindžia pateiktais dokumentais: darbuotojų evakuacijos protokolu (t. 1, b. l. 16), pažyma apie priskaičiuotas sumas dėl prastovos (t. 1, b. l. 17), pažyma dėl nepagamintos produkcijos (t. 1, b. l. 138-151), darbo laiko apskaitos tabeliais (t. 2, b.l. 4-27), prastovos paskaičiavimo žiniaraščiais (t. 2, b.l. 28-44). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AB ,,Kauno baldai“ M. R. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala – 38 713,94 litų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovė įvykio dieną nepatyrė žalos, nes produkcija buvo pagaminta kitą dieną. Šis argumentas atmestinas, nes paneigtas civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais. Atstovas nurodė, kad gamybos planai kiekvienai dienai sudaromi iš anksto, nusikaltimo dieną suplanuota produkcija nebuvo pagaminta, todėl patirta turtinė žala. Ta aplinkybė, kad produkcija, kuri turėjo būti pagaminta 2009-02-26, ir tą dieną nebuvo pagaminta, o buvo pagaminta kitą mėnesį ir kitą dieną, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad 2009-02-26 nebuvo patirta žala.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. M. R. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 285 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nuosprendis grįstas tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti į LR BK 285 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodo, kad nedidelį kiekį nestipraus alkoholio suvartojo po įvykio. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios M. R. davė parodymus apie tai, kad policijai skambino būdamas išgėręs. Tai užfiksuota jo paties 2009-02-27 prisipažinime (t. 1, b. l. 52), 2009-02-27 įtariamojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 57-58), 2009-05-28 papildomos įtariamojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 69-70), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokole( t. 1, b. l. 155). Skiriant bausmę, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o tokių aplinkybių nustatymas yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai patvirtino pats nuteistasis.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam skirtą bausmę švelninti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad M. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau baustas administracine tvarka, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad už tyčinius nusikaltimus apeliantas teistas 2006-03-23, 2006-11-14, 2007-12-21. Antruoju ir trečiuoju nuosprendžiais jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymas atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis darė naujas nusikalstamas veikas. Paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nagrinėjamos bylos nusikalstama veika padaryta 2009-02-26, ir tai yra tyčinis nusikaltimas (BK 285 straipsnis). Taigi teistumui neišnykus, apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad M. R. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 11 straipsnį priskiriama nesunkiems nusikaltimams, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, įvertinęs kitas aplinkybes, teismas skyrė jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei LR BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas tos rūšies bausmės vidurkis, netgi artimas jos minimumui. Todėl atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji

bausmė LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu daliniu bausmių sudėjimo principu buvo bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

M. R. skundu prašo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo argumentas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

LR BK 75 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

M. R. nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, padarytą turint teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus. Be to, šį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal minėtą nuosprendį M. R. bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, tačiau praėjus šiek tiek daugiau nei vieneriems metams, apeliantas vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2006-11-14 nuosprendžiu M. R. taip pat buvo atidėtas bausmės vykdymas LR BK 75 straipsnio pagrindu vieneriems metams trims mėnesiams. Tačiau ir šio bausmės vykdymo atidėjimo metu jis nusikalto, už tai teistas 2007-12-21 nuosprendžiu. Darytina išvada, kad ankstesni M. R. teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, jie neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo. Juo labiau kad jo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris nepadarė pozityvaus poveikio nuteistojo asmenybei. Tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, o taip pat būtų pasiekta, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.