- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-3637-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02978-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 2 d. 17 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), V. K., vairuodamas automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Ford, kuris nuo smūgio pavažiavo ir atsitrenkė į automobilį BMW, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. parodė, kad protokole nurodytą pažeidimą pripažįsta, nurodė, kad eismo įvykis, kai jis važiuodamas atbulomis apgadino du automobilius, įvyko 12 val., jis paliko savo telefono numerį ant abiejų apgadintų automobilių, grįžęs 17 val. į treniruotę pažiūrėjo, kad abu automobiliai tebestovi, numeris ant automobilių vis dar yra, o jam niekas neskambino, nuėjo į treniruotę, o treniruotės metu privaloma išjungti mobiliuosius telefonus, pasibaigus treniruotei rado 10 praleistų skambučių, iškarto paskambino ir paaiškino, kas įvyko, kitą dieną po įvykio atsiskaitė su nukentėjusiosiomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad tris kartus buvo grįžęs prie apgadintų automobilių pažiūrėti, ar jie nepajudėję (23, 34-35 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. (S.) parodė, kad įvykio dieną atėjusi prie automobilio pamatė už valytuvo užkištą numerį, gale stovėjo bendradarbės automobilis, už jos valytuvo irgi paliktas telefono numeris, liudytoja pamatė, kad bendradarbės priekinis buferis po jos galiniu buferiu palindęs, yra šukių. Pasikvietė bendradarbę ir pradėjo skambinti paliktu numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. L. M. (S.) nuvyko į policiją, o grįžus iš jos, su ja susisiekė eismo įvykio kaltininkas, prisistatė, pasakė, kad rado praleistus skambučius, tačiau treniravosi ir negalėjo atsiliepti, liudytojai žalą atlygino ir ji pretenzijų jam neturi (33-34 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. N. parodė, kad įvykio dieną sulaukė bendradarbės skambučio, kad jų mašinos apgadintos, skambino rastu, ant lapelio užrašytu numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas, nuėjo pas apsaugos darbuotoją peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, tačiau kameros nieko neužfiksavo, nuvažiavus į policiją ir parašius paaiškinimą, važiuojant namo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. skambino, paaiškino, kad treniravosi ir treniruotės metu privalo išjungti telefoną, liudytojai žalą atlygino. Liudytoja prašė teismo atsižvelgti į jauną V. K. amžių, į tai, kad jis geranoriškai paliko telefono numerį, žalą atlygino (34 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
V. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (5 b.l.), fotonuotraukomis (6-7 b.l.), D. N. ir L. M. – S. paaiškinimais (8, 11 b.l.), tarnybiniu pranešimu (14 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotolentele (17-18 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. 2015 m. balandžio 2 d. 17 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Ford, kuris nuo smūgio pavažiavo ir atsitrenkė į automobilį BMW, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. V. K. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nuostolį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje, nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. balandžio 2 d. 17 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Ford, kuris nuo smūgio pavažiavo ir atsitrenkė į automobilį BMW, apgadino minėtus automobilius ir nesant nukentėjusių įvykio vietoje, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Vertinant šią situaciją, V. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose, būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad V. K. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. prasme. Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teisminio nagrinėjimo metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino apgadinęs du automobilius, nurodė, palikęs raštelius su savo telefono numeriu, kad apgadintų automobilių savininkės galėtų su juo susisiekti, kitą dieną po pažeidimo padarymo jis žalą joms atlygino (23 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. (S.) parodė, kad įvykio dieną atėjusi prie automobilio pamatė už valytuvo užkištą lapelį su telefono numeriu, skambino nurodytu numeriu, tačiau telefonas iš pradžių buvo išjungtas, po kurio laiko su ja susisiekė V. K., prisistatė ir pripažino, kad apgadino automobilius, pasakė, kad rado praleistus skambučius, paaiškino, kodėl negalėjo atsiliepti. V. K. L. M. (S.) žalą atlygino (33-34 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. N. parodė, kad skambino rastu už valytuvo užkištu numeriu, tačiau telefonas iš pradžių buvo išjungtas, važiuojant namo pats V. K. jai perskambino, paaiškino, kad dėl treniruotės privalėjo išjungti telefoną, pripažino, kad apgadino liudytojos automobilį, liudytojai žalą atlygino, ji jam pretenzijų neturi (34 b.l.). Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis nevengė atsakomybės, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai – ant apgadintų transporto priemonių palikti lapai su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. mobiliojo telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) (20-21 b.l.) bei policijos pareigūno A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame policijos pareigūnas nurodė, kad liudytojos L. S. ir D. N. rado apgadintus savo automobilius, už abiejų automobilių valytuvų rado paliktus raštelius su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau skambinant nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė (14 b.l.).
Visi šie duomenys patvirtina, kad jog V. K., suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir žinodamas, kad nukentėjusiųjų asmenų nėra, paliko raštelį, nurodydamas savo telefono numerį, tikėdamasis tokiu būdu su apgadintų automobilių savininkėmis susisiekti ir paaiškinti įvykio aplinkybes bei susitarti dėl žalos atlyginimo, be to, kaip nurodė V. K., jis tris kartus buvo grįžęs prie apgadintų transporto priemonių, norėdamas rasti apgadintų automobilių savininkes. Tokiais savo veiksmais, tai yra raštelio su telefono numerio palikimu, V. K., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą (jis ją atlygino kitą dieną po eismo įvykio, abi apgadintų automobilių savininkės patvirtino, kad žala atlyginta ir jos pretenzijų neturi), jis nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos nepasišalino skubiai, į įvykio vietą sugrįžo, todėl šios aplinkybės patvirtina, jog V. K. neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog V. K., išvažiuodamas iš įvykio vietos, manė, jog apie įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl V. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės paneigia V. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyviąją pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad V. K. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d., 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
V. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.