Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. J. ir Eugenijui Rimkui bei trečiajam asmeniui L. R. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas parengiamajame teismo pasėdyje paaiškino, kad atsakovų šeima VTAS yra žinoma nuo 2010 metų, kai iš Raseinių SPC buvo gauta informacija, jog atsakovai nesugeba rūpintis vaikais, vartoja alkoholį ir pan. Todėl trys šiuo metu pilnamečiai jų vaikai anksčiau ( būdami nepilnamečiais ) gyveno pas L. J. tėvus Kelmėje. Turimais duomenimis, šiuo metu atsakovai gyvena atskirai. E. Rimkus turi butą Raseinių r., Užsienių k., dirba Suomijoje ir teikia dukrai J. išlaikymą. L. J. gyvenamąją vietą keičia – kartais būna pas tėvus Kelmėje, kartais išvyksta pagyventi į Šiaulius ( galimai pas drauges ). Ji gauna neįgalumo pašalpą ( apie 250-260 EUR ), jokių kitų pajamų neturi. V. J. pas tėvo seserį L. R. gyvena apie metus laiko.

Vaikas J. R. teismo posėdyje neapklausta, tačiau nėra ginčo ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad ji gyvena ir toliau gyventų pas laikinąją globėją L. R. ( Lietuvos CPK 380 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai L. J., gyvenanti ( faktiškai ar tik nurodoma, nėra aišku ) (duomenys neskelbtini), ir Eugenijus Rimkus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( 7 l. ). L. J. ir E. Rimkus yra neįgalūs, jiems nustatytas po 35 proc. darbingumas ( 8, 11, 12 l. ). 2010-09-09 atsakovų šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Raseinių rajone. Nuo 2016-03-15 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kelmės rajone ( taip nurodoma ieškinyje – 1 l. ).

Gavus duomenų apie atsakovų netinkamą elgesį ( 2019-06-05 Šiaulių sanatorinės mokyklos raštai – 31, 33 l., atsakovų 2019-06-12 ir 2019-06-13 paaiškinimai dėl dukros atsisakymo - 25, 26 l., J. R. 2019-06-13 paaiškinimas dėl sutikimo būti paimta iš tėvų - 30 l., M. R. 2019-06-13 paaiškinimas – 29 l. ir kt.; duomenys apie ankstesnį atsakovų elgesį neaptariami, nesant būtinumo, nes nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimų – 32-46 l. ), 2019-06-13 J. R. nustatytas antras grėsmės lygis, todėl buvo priimtas sprendimas paimti ją iš įstatyminių atstovų ( dokumentas nepateiktas, nurodoma ieškinyje – 3 l. ). 2019-06-13 laikino apgyvendinimo aktu Nr. 6VLA-60 J. R. buvo laikinai apgyvendinta su pilnamete seserimi M. R. ( tačiau nurodomoje L. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-17 nutartimi buvo duotas leidimas paimti nepilnametį vaiką J. iš atsakovų šeimos ( 22-24 l. ). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-28 įsakymu Nr. A-790 mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta L. R., globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje ( 27 l. ). 2019-08-29 sutikimais abu atsakovai sutiko, kad dukrą J. globotų L. R. ( 19, 20 l. ).

Atlikus procedūras ( Raseinių SPC 2019-08-19 raštas – 21 l., tarnybinis pranešimas dėl atvejo vadybos posėdžio – 14-15 l., Kelmės SPC 2019-09-05 raštas – 16-18 l., 2019-09-11 pagalbos planas – 47-73 l., kuriame itin detaliai nurodyti duomenys apie atsakovus, jų elgesį su vaiku Juste ir kt. ) buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( 71 l. ).

Visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys ( tame tarpe – patys atsakovai ) sutinka ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad J. R. toliau gyventų pas globėją L. R., nes atsakovai ( visų pirma - dėl sveikatos būklės, taip pat dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamo gyvenimo būdo ) negali auginti nepilnametę dukrą, nes neturi galimybių užtikrinti tinkamą jos priežiūrą, auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatymuose numatytas tėvų teises ir pareigas. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti Socialinių paslaugų centro ir Vaiko teisių apsaugos institucijos raštai ( nuo 2017 metų, t. y. situacija nesikeičia ilgą laiką ), abiejų atsakovų raštai ( aptarta aukščiau ), pilnametės jų dukters M. R. paaiškinimas ( 29 l. ) ir kiti įrodymai. Atsakovams šių ir kitų reikšmingų aplinkybių ( jog jie yra ilgą laiką faktiškai nusišalinę nuo dukters auginimo, kt. ) neginčijant, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ). Visos aplinkybės ( nesirūpinimo dukra laikotarpio trukmė, atsisakymas ja rūpintis ateityje, atsakovų tik dalinis darbingumas, sąlygotas neįgalumo, jų sutikimas su visais ieškovo reikalavimais teismo proceso metu, kt. ) rodo nesant pagrindo manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Kaip minėta, atsakovams L. J. ir E. Rimkui nustatytas 35 proc. darbingumas ( 11, 12 l. ), nes jie yra kurčnebyliai. Nors yra duomenų apie jų netinkamą elgesį ( nepakankamą rūpinimąsi dukra, alkoholio vartojimą, kt. ), jie su dukra bendrauja, teikia jai išlaikymą, todėl spręsti tėvų valdžios apribojimo klausimą ( Lietuvos CK 3.180 str. ) nėra pagrindo. Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovai visų pirma ir labiausiai dėl objektyvių priežasčių ( sveikatos būklės ) negali tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, todėl J. R. atskirtina nuo motinos ir tėvo, šis reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.179 str. ).

Atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ( Lietuvos CK 3.195 str. ). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 1 d. ir 2 d. ). Įstatymas išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais, t. y. teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus ( Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. ). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 76 EUR/mėn. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. J. gauna 252 EUR neįgalumo pensiją ( 9 l. ), o E. Rimkus – 255,21 EUR neįgalumo pensiją ( našlių arba našlaičių pensija gaunama už kitą asmenį - 13 l. ). Taip pat neginčijama, kad L. J. jokio turto neturi, ilgą laiką nedirba, yra registruota kaip bedarbė ( 10 l. ), o E. Rimkus turi butą kaimo vietovėje ( 1 l. ) ir uždarbiauja užsienyje. Todėl konstatuojama, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra itin nedidelė, akivaizdžiai ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ) pakankama tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Abu atsakovai sutinka su šiuo reikalavimu, todėl plačiau dėl tokios sumos reikalingumo teismas nepasisako ir šis reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.194 str. ), nustatant priteisto išlaikymo indeksavimą ( Lietuvos CK 3.208 str. ).

Lietuvos CK 3.183 str. 4 d. nustatyta, kad priimdamas sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Ginčo dėl laikinosios globėjos L. R. tinkamumo ir duomenų apie tai, kad ji netinkamai atliktų globėjos pareigas, nėra. Todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo atsakovų nepilnametės dukters J. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ( Lietuvos CPK 3.183 str. 4 d. ).

Ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų atsakovai yra atleisti ( Lietuvos CPK 83 str. 1 d. 14 p. ). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo el. formos byloje ( Lietuvos CPK 80 str. 7 d. ) iš atsakovų priteistina po 20,52 EUR ( 76 EUR x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75 ) žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 3 p. ) ir po 7,56 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso po 28,08 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 96 str. ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti vaiką J. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo Eugenijaus Rimkaus, a. k. (duomenys neskelbtini) ir motinos L. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Eugenijaus Rimkaus, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai J. R. gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 76 EUR ( septyniasdešimt šešis eurus ) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. lapkričio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai J. R. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 76 EUR ( septyniasdešimt šešis eurus ) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. lapkričio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinosios globėjos L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Paskirti laikinąją globėją L. R. J. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos J. R. nustatymo priėmimo.

Priteisti iš Eugenijaus Rimkaus, a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,08 EUR ( dvidešimt aštuonis eurus 08 ct. ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Priteisti iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,08 EUR ( dvidešimt aštuonis eurus 08 ct.) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.