Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas 2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti 20 valandų viešųjų darbų (viso 180 valandų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti 20 valandų viešųjų darbų (viso 120 valandų), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Užimtumo tarnyba), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. ir T. J., veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. vasario 22 d., apie 01.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r., įžūliu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodami elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, G. B. tyčia sudavus nukentėjusiajam M. M. smūgį kumščiu į galvą, M. M. nuo smūgio nugriuvus ant laiptų, bendrais veiksmais ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukritusiam nukentėjusiajam į galvą, jam bandant atsistoti, vertė jį ant laiptų, po to ne mažiau kaip tris kartus spyrė ir kumščiu smogė jam į kairę ranką, petį ir koją, M. M. atsistojus ir bėgant laiptais žemyn, G. B. rankomis sugriebė jį už vilkėtų drabužių ir nuvertė nuo laiptų – tokiu būdu bendrais veiksmais padarė M. M. kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą už dešinės ausies, dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą už kairės ausies, kairio smilkinio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos kairėje, viršugalvio kairėje priekinėje dalyje, kairio skruosto srityje, nubrozdinimą kaktos viduryje bei kairėje, kraujosruvą kaktos dešinėje, viršugalvio dešinėje priekinėje dalyje, dešinio skruosto srityje, nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą nosyje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kaklo dešinėje, kraujosruvą, nubrozdinimą, pažeidimą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą smakre, kraujosruvą nugaros kairėje, kraujosruvas dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kraujosruvą kaklo kairėje, kraujosruvą kairio peties srityje, kraujosruvą kairiame žaste, nubrozdinimus, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą, nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kraujosruvą krūtinės kairėje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Paaiškino, kad tą vakarą išgėrinėjo. Pirma atvažiavo į Kėdainius, ten bare, gėrė jis, T., M., N. ir M. Kai baras užsidarė, visi vyko iki Ruklos, ten pabuvo bare, o vėliau ėjo toliau išgėrinėti pas jo tėvą į namus. Begeriant, T. su M. susiginčijo. T. priekaištavo M., kad jis pastoviai perka alkoholį. Jis į jų ginčą nesivėlė. Jie pirmi išėjo į laiptinę parūkyti, vėliau jie išėjo su N. Išėję pamatė, kad T. su M. mušasi. Jis prisijungė prie muštynių, mušė M.. Gal per daug alkoholio buvo išgėręs, nesuprato, ką daro. Gal vieną kartą spyrė, ar trenkė, nelabai pamena dėl išgerto alkoholio. Priežasties mušti M. nebuvo. Pripažįsta, kad galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam. Jis nematė pareigūnų, kai stūmė M. nuo laiptų. Ant jo rūbų buvo M. kraujo, jis pats nebuvo sužalotas. Kokius smūgius M. sudavė T., nematė. Jautėsi apsvaigęs, alkoholis kažkiek turėjo įtakos jo veiksmams. Buvo triukšmas, bet nematė, kad kaimynai būtų išėję. Nežino, kas iškvietė policiją. Savo poelgį vertina blogai. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0322 įrašais nustatyta, kad 2022 m. vasario 22 d., atlikus asmens blaivumo testus, 02.08 val. M. G. nustatytas 2,29 promilių girtumas, 02.38 val. N. T. nustatytas 2,59 promilių girtumas, 02.44 val. T. J. – 1,43 promilių girtumas, 03.59 val. G. B. – 1,41 promilių girtumas (1 t., b.l. 114-116).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARFM-0406 įrašais nustatyta, kad 2022 m. vasario 22 d., atlikus asmens blaivumo testus, 02.02 val. M. M. nustatytas 2,55 promilių girtumas (1 t., b.l. 117-120).

Pagal LR BK 284 str. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamųjų elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jų nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi smurtavo prieš nukentėjusįjį, tuo sukeldami sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajam ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė viešąją tvarką. Kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, patvirtina tas faktas, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl triukšmo laiptinėje. Triukšmą neneigia girdėję ir N. T. bei M. G.. Šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūnai, apklausti liudytojais. Taigi, akivaizdu, kad nakties metu buvo sutrikdytas daugiabučio namo gyventojų poilsis ir viešoji tvarka.

Kaltinamieji neneigia smurtavę prieš M. M., šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis, bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada. Taigi remiantis aptartais, bei kitais šiame nuosprendyje išvardintais įrodymais, darytina išvada, kad byloje įrodyta, kad kaltinamieji G. B. ir T. J., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio viešojo vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartodami prieš M. M. fizinį smurtą, sutrikdė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Nors byloje duomenų apie išankstinį susitarimą veikti bendrai nėra, tačiau akivaizdu, kad antrajam kaltinamajam prisijungus prie pirmojo kaltinamojo veiksmų darant nusikaltimą, susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pagrįstai abiems kaltinamiesiems inkriminuojami abiejų jų įvykdyti veiksmai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimai

Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai pateikė teismui susitarimą dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitaikymo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltinamaisiais susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. J. neteistas, administracine tvarka už grubius teisės pažeidimus nebaustas ( III t., b.l. 35-65), bedarbis, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamojo padarytos veikos, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad T. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla T. J. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Kaltinamasis G. B. padarė dvi idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias nesunkias tyčines baigtas nusikalstamas veikas. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę sunkinančios ir trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamasis G. B. dirba, baustas administracine tvarka ( 2 t., b.l. 179-182); VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( 2 t., b.l. 172-173). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įvykdęs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. už kurią nuteistas 2022 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir būtent ši aplinkybė eliminuoja galimybę G. B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, nes teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, o taip pat tai, kad kaltinamasis G. B. su nukentėjusiuoju susitaikė ir nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už veikas paskyrus arešto bausmę: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) paskiriant jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 1 punktu, G. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskiriant subendrintą bausmę – 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

G. B. dirba, pasižadėjo atlyginti nukentėjusiajam žalą, dėl nusikalstamos veikos gailisi, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir paskiriant G. B. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. B.: 1) visą bausmės atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) atlyginti 2500 EUR žalą nukentėjusiajam M. M. pagal teismo patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo, per bausmės atidėjimo laiką kas mėnesį atlyginant ne mažiau kaip po 200 EUR.

G. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Į bausmės laiką kaltinamajam G. B. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. vasario 22 d. 3.40 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 14.11 val. (2 t., b.l.117-120).

Dėl civilinių ieškinių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

Kaltinamieji Valstybinėms ligonių kasoms 204,92 EUR civilinį ieškinį atlyginto pilnai. Civilinė ieškovė rašte teismui nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, todėl procesas dėl ieškinio šioje dalyje nutrauktinas.

Kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam M. M. geranoriškai susitarus dėl žalos atlyginimo, tvirtintinas jų susitarimas, kuriuo „kaltinamieji T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – kaltinamieji) pareiškiame, jog su nukentėjusiuoju M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau -nukentėjusysis) susitaikėme ir susitarėme dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

1) Kaltinamieji įsipareigoja neturtinę žalą 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) nukentėjusiajam atlyginti lygiomis dalimis po 2500 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) mokant kiekvienam kaltinamajam po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį iki pilno žalos atlyginimo, pervedant pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą Swed banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2) Kaltinamieji įsipareigoja nukentėjusiajam lygiomis dalimis, kiekvienas kaltinamasis po 75 eurus, atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) iki 2022 m. lapkričio 1 d., pinigus pervedant į nukentėjusiojo sąskaitą Swed banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo, procesas dėl M. M. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis), išaiškinant civiliniam ieškovui, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos;

2) nuoplovos – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir paskirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 1 punktu, G. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti jam subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti G. B. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. B.: 1) visą bausmės atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) atlyginti 2500 EUR žalą nukentėjusiajam M. M. pagal šiuo nuosprendžiu patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo, t.y. per bausmės atidėjimo laiką kas mėnesį atlyginant ne mažiau kaip po 200 EUR.

Išaiškinti kaltinamajam G. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Į bausmės laiką G. B. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. vasario 22 d. 3.40 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 14.11 val. (1 parą).

G. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

T. J., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. M. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

T. J. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamieji T. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (susitarime – kaltinamieji), susitarė su nukentėjusiuoju M. M. (susitarime – nukentėjusysis), gim. 1995 m. kovo 17 d. dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

1. „Kaltinamieji įsipareigoja neturtinę žalą 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) nukentėjusiajam atlyginti lygiomis dalimis po 2500 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) mokant kiekvienam kaltinamajam po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį iki pilno žalos atlyginimo, pervedant pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą Swed banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Kaltinamieji įsipareigoja nukentėjusiajam lygiomis dalimis, kiekvienas kaltinamasis po 75 eurus, atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) iki 2022 m. lapkričio 1 d., pinigus pervedant į nukentėjusiojo sąskaitą Swed banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).“

Patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo, procesą dėl M. M. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis), išaiškinant civiliniam ieškovui, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294 str. 2 d.).

Priimti Valstybinės ligonių kasos atsisakymą nuo 204,92 EUR civilinio ieškinio ir procesą dėl ieškinio nutraukti, išaiškinant, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, nuoplovas – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.