Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1204-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-22
Bylos Nr.
2A-1204-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
Z. Š.
Trečiasis asmuo
UAB “Antakalnio ūkis”
Advokatai
Vilhelmas Keliuotis
Civilinė byla Nr. 2A-1204/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Dalios Višinskienėssekretoriaujant Aurelijai Drevninskaiteidalyvaujantieškovės atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiuiatsakovo atstovei Giedrei Norbutaitei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo. Tretysis asmuo byloje UAB “Antakalnio ūkis”.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Z. Š. pareikštu ieškiniu prašė patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1995 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės Z. Š. (pirkėjos) ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (pardavėjo) bei įpareigoti VĮ “Registrų centras” šią sutartį įregistruoti. Patikslinusi ieškinį ieškovė atsisakė reikalavimo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį ir šis reikalavimas teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Ieškovė nurodė, kad nuo 1988 metų gyvena bute (duomenys neskelbtini). 1995 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl buto privatizavimo. 1995 m. rugsėjo mėn. buvo surašytas buto įkainojimo aktas, kuris iš esmės atitiko pirkimo-pardavimo sutarties formą - jame buvo nustatyta buto kaina, mokėjimo tvarka ir terminai. Ieškovė nustatyta tvarka už butą sumokėjo visą kainą ir nuo tol laikė save buto savininke. Butas atskiru aktu nebuvo jai perduodamas, nes bute ieškovė gyveno dar iki jo privatizavimo. 2004 m. ieškovė sužinojo, kad formaliai ji nėra buto savininkė, nes neįregistruotos jos nuosavybės teisės. 2004 m. birželio 8 d. kreipėsi į Rasų seniūniją su prašymu sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pati neatliko LR Butų privatizavimo įstatymo 10 str. 2 d., 11 str. nustatyto būtino butui privatizuoti veiksmo - nesudarė notariškai patvirtintos buto pirkimo-pardavimo sutarties. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo patalpų privatizavimo neatliko, jas privatizavo UAB “Bursa”. Ieškovės reikalavimas taikyti LR CK 6.317 str. bei 6.318 str. nepagrįstas, nes ginčo santykiams turi būti taikomas įkainojimo akto pasirašymo metu galiojęs 1964 m. LR CK. Buto įkainojimo aktas neatitinka buto pirkimo-pardavimo sutarties paskirties, turinio ir prasmės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino - patvirtino buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą 1995 m. sausio 3 d. tarp pirkėjos – ieškovės Z. Š. ir pardavėjo Vilniaus miesto savivaldybės. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime konstatavo, kad galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, nes buvo tinkamas privatizavimo subjektas ir atliko įstatyme nustatytus privatizavimui būtinus veiksmus. Teismas nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė specialiame įstatyme nustatyti teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas sprendime nurodė, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė turėjo būti rūpestinga ir inicijuoti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties įforminimą notarine tvarka. Vienos iš sutarties šalių nepagrįstas atsisakymas pripažinti sutarties faktą negali būti pagrindas sutarties sudarymo nepripažinimui. Teismas taikė 1964 m. LR CK 58 str., pagal kurį teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė yra tinkamas privatizavimo subjektas, nes ji į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamoji patalpa ieškovei buvo suteikta įstatymų nustatyta tvarka 1988 metais ar kitu metu iki LR Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, nes ginčo buto privatizavimo procedūrą atlikinėjo UAB „Bursa“, o Vilniaus miesto savivaldybei butas perduotas tik 2007 m. kovo 19 d.. Be to ieškovė pareiškimą dėl privatizavimo 1995 m. padavė Vilniaus miesto valdybai t.y. kreipėsi į netinkamą instituciją, netinkamai išreiškė valią ir neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą. Todėl teismas, atsakovo teigimu, nepagrįstai konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės neveikimą, nes ji neatlikinėjo ginčo buto privatizavimo, nieko neprivalėjo atlikti ir negali būti atsakovu šioje byloje. Skunde pažymima, kad būtent ieškovė neatliko LR Butų privatizavimo įstatyme nustatyto būtino veiksmo – nesudarė notariškai patvirtintos buto pirkimo-pardavimo sutarties, keliolika metų tuo nesidomėjo ir taip pažeidė LR CK 1.5 str. 1 d.. Skunde nurodoma, kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant UAB „Bursa“ ir todėl neatskleidė bylos esmės, bei nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, todėl yra LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apelianto nuomone teismas netinkamai taikė 1964 m. LR CK 58 str., pagal kurį galiojančia gali būti pripažinta tik tokia sutartis, kuri yra šalių pasirašyta, bet notariškai nepatvirtinta. Šiuo atveju jokia sutartis pasirašyta nebuvo, o tik įkainojimo aktu buto nustatyta kaina.

Atsiliepimas

Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą aplinkti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netyrė aplinkybės, svarbios sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą – ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės padėtis atitinka LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostatas t.y. kad įstatymo įsigaliojimo dieną ji buvo perkamo buto nuomininkė.

Atsiliepimas

Atsakovo argumentas atmetamas. Byloje nėra dokumentų, detaliai nurodančių buto esančio (duomenys neskelbtini) suteikimo ieškovei procedūrą ir jos atlikimo laiką. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, kad ji moka mokesčius už naudojimąsi butu, nenuginčyta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad bute ji gyvena nuo 1988 metų, iš ieškovės pateiktų įkainojimo akto ir mokėjimo pranešimo matyti, kad 1995 metais ji buvo pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu. Tokie bylos duomenys buvo pakankami teismui teigiamai nuspręsti dėl ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą šio įstatymo galiojimo metu. Pripažinti ieškovę netinkamu buto privatizavimo subjektu atsakovas pareikalavo tik apeliaciniame skunde. Šis klausimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme keltas nebuvo. LR CPK 265 str. 2 d. teismui nustatytas draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo procese principą (LR CPK 17 str.), ta pati taisyklė taikoma ir atsikirtimams. LR CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o LR CPK 314 str. draudžia apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus. Šios įstatymo normos įpareigoja šalis visus reikalavimus, atsikirtimus, argumentus ir įrodymus pateikti pirmajai instancijai ir sprendžiančiam bylą teismui atskleisti visas bylos aplinkybes. Šioje byloje apylinkės teismas pagal pateiktą medžiagą ir šalių poziciją neturėjo pagrindo suabejoti ieškovės teise privatizuoti butą LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Turėdama omenyje paminėtas aplinkybes, patvirtinančias šią ieškovės teisę, ir LR CPK 312, 314 str. nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas apelianto argumentas nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

Skunde nurodoma, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje privatizavimą vykdė UAB „Bursa“, todėl tarp ieškovės ir atsakovo jokių teisinių santykių nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybė šioje byloje pagal ieškinį atsakyti negali, nes ginčo butas jai perduotas tik 2007 m. kovo 19 d.. Pažymima, kad ieškovė, pareiškimą dėl privatizavimo paduodama Vilniaus miesto valdybai, kreipėsi į netinkamą instituciją, netinkamai išreiškė valią ir todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą.

Atsakovo argumentas atmetamas. LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad savivaldybės parduoda joms priklausančius gyvenamuosius namus, butus. Vilniaus universiteto taryba 1994 lapkričio 10 d. (protokolas Nr. 4) nutarė bendrabučių pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) perduoti būtent Vilniaus miesto valdybai. Pastatai UAB „Bursa“ buvo perduoti 1995 m. birželio 1 d. priėmimo-perdavimo aktu, kuris surašytas vykdant paminėtą Vilniaus universiteto tarybos nutarimą ir LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 410 (galiojusį iki 2003 m. gegužės 31 d.), kurio 2.1 p. buvo nustatyta, kad „valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos gali perduoti, o miestų, rajonų valdybos privalo priimti į savo balansą neprivatizuotus bendrabučius“. Iš pateiktų spUAB „Bursa“ įstatų matyti, kad bendrovės pagrindinis akcininkas, nustatantis privalomus bendrovės darbus yra Vilniaus miesto savivaldybė. Kitokių pastato esančio (duomenys neskelbtini), perdavimų nuosavybėn nebuvo, norminiai aktai nenumatė galimybės perduoti bendrabučius ne savivaldybei o kokiam nors kitam subjektui. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės atsiliepime išdėstytą teiginį, kad UAB „Bursa“ veikė atsakovo vardu. Apeliacinio skundo argumentas, kad butas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei priklauso tik nuo 2007 m. kovo 19 d. neatitinka bylos aplinkybių. Vilniaus apskrities viršininkas butą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei 2007 m. kovo 19 d. aktu (51)-7.2 (S)-7 perdavė vadovaudamasis LR Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870. Šis nutarimas priimtas vykdant LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą, kurio 3 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos, o 2 str. 1 d. nurodyta, kad savivaldybėms priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą savivaldybės valdo patikėjimo teise. Iš išdėstytų aplinkybių ir nurodytų teisės normų matyti, kad ginčo butas buvo perduotas būtent atsakovui, kuris jį, iki perdavimo nuosavybėn, valdė patikėjimo teise ir buvo atsakingas už privatizavimą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė dėl privatizavimo kreipėsi į netinkamą instituciją ir todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą. Ieškovė pareiškimą dėl buto privatizavimo adresavo Vilniaus miesto valdybai. Pareiškimas buvo priimtas, po to buvo atlikti tuo metu galiojusiose LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse numatyti veiksmai – atliktas įkainavimas, ieškovei pateiktas mokėjimo nurodymas. Ieškovei nebuvo nurodyta, kad prašymas pateiktas neteisingai, nebuvo atsisakyta privatizuoti butą. Savivaldybės ir jai priklausančios įmonės nesuderinti veiksmai negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovė netinkamai realizavo savo teisę privatizuoti butą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo susiklostė tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Skunde nurodoma, kad ieškovė neatliko LR Butų privatizavimo įstatyme nustatyto būtino veiksmo – nesudarė notariškai patvirtintos buto pirkimo-pardavimo sutarties.

Atsakovo argumentas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apsvarstė šią teisinę situaciją ir, remdamasis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309, kurių 19 ir 20 punktuose išdėstyta privatizavimo sutarčių parengimo ir patvirtinimo tvarka, padarė teisėtą išvadą, kad būtent pardavėjas, bet ne pirkėjas, privalėjo suderinti su notaru ir nustatyti sutarčių tvirtinimo laiką. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė atsisakė privatizuoti ginčo butą arba kad atsakovas būtų nurodęs konkrečią datą, kada ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ir notariškai tvirtinama. Be to atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir apeliaciniame skunde, remdamasis teismų praktika, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui jos teisė privatizuoti butą buvo pažeista ne dėl jos, o dėl kitų asmenų kaltės. Apeliantas teigia, kad neįrodžiusi tokios aplinkybės ieškovė negali privatizuoti buto LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka po to, kai šis įstatymas netekus galios. Argumentas nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl įpareigojimo šiuo metu sudaryti pirkimo-pardavimo pagal LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Byloje nagrinėjamas reikalavimas nustatyti, kad tokia sutartis buvo sudaryta LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu.

Skunde nurodoma, kad dalyvauti byloje turėjo būti įtraukta UAB “Bursa” kuri buvo pardavėjas ir surašė buto įkainojimo aktą. To nepadarius, teigiama skunde, neatskleista bylos esmė ir nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Atsiliepimas

Atsakovo argumentas atmetamas. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad skundžiamas sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės. Yra nustatytos visos būtinos bylos aplinkybės – ieškovė pareiškė valią privatizuoti butą, atliktas buto įkainavimas, ieškovė sumokėjo reikalaujamas lėšas, buto pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta tvarka nesudaryta. Kokios aplinkybės, liečiančios bylos esmę ir trukdančios teisiškai įvertinti nagrinėjamą situaciją, liko nenustatytos, apeliantas skunde nenurodo. Tuo tarpu pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tuomet, kai yra konstatuojamos konkrečios aplinkybės, kurių nenustačius nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės. Taip pat neapgrįstas ir argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įrašyto LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. – kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šis pagrindas pripažįstamas pagrįstu tuo atveju, kai skundžiamas sprendimas sukelia tiesioginius teisinius padarinius neįtrauktam dalyvauti byloje asmeniui, o pastarasis neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės ir pateikti argumentų dėl nagrinėjamų aplinkybių. UAB “Bursa” negalėjo būti įtraukta dalyvauti byloje jau vien dėl to, kad bendrovė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Kita vertus, ginčo butas patikėjimo teise buvo valdomas atsakovo, o šiuo metu jau yra perduotas jo nuosavybėn – įregistruotas ginčo savininkas byloje dalyvauja, byloje taip pat dalyvavo atsakovo paskirta butą administruojanti organizacija perėmusi pastato atžvilgiu UAB “Bursa” funkcijas - UAB “Antakalnio ūkis”. Vadinasi skundžiamas sprendimas tiesioginių ar išvestinių teisinių pasekmių UAB “Bursa” (ar jos teisių perėmėjui) nesukelia.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu skundžiamame sprendime teismas netinkamai taikė 1964 m. redakcijos LR CK 58 str., pagal kurį galiojančia gali būti pripažinta tik tokia sutartis, kuri jau yra šalių pasirašyta, bet notariškai nepatvirtinta, o nagrinėjamu atveju jokia sutartis pasirašyta nebuvo.

Atsakovo argumentas atmetamas. 1964 m. redakcijos LR CK 58 str., galiojusio 1995 m. rugsėjo 30 d. ir pagrįstai taikyto sprendžiant šią bylą, 5 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Apeliaciniame skunde teigiant, kad ši norma gali būti taikoma tik tuo atveju, kai sutartis yra surašyta raštu ir šalių pasirašyta, įstatymas aiškinamas pernelyg siaurinamai. Notarinis sandorio įforminimas šiame kontekste neturi būti suprantamas vien tik kaip pasirašymas notaro akivaizdoje ir notaro registre. Remiantis 1964 m. redakcijos LR CK 58 str. 5 d. sandoris pripažįstamas galiojančiu tuomet, kai nustatoma šalių suderinta valia sudaryti sandorį, vienos šalies veiksmai, kuriais siekiama sandorį įvykdyti ir kitos šalies vengimas iki galo įvykdyti sandorį, tame tarpe ir įforminti jį notariškai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas paminėtas aplinkybes, o aplinkybę, kad atsakovas, pažeisdamas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, neorganizavo sutarties pasirašymo, tinkamai prilygino vengimui notariškai įforminti sandorį.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Neringa ŠvedienėDalia Višinskienė