Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, žemės ūkio mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje,

2019 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 19 val. iki 7 val. ryto; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, jas atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2019 m. gegužės 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeistos kita auklėjamojo poveikio priemone – atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą, iki sueis 18 metų;

teistas 2019 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, subendrinus bausmes paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tęsti mokymąsi V vaikų socializacijos centre iki pilnametystės, bausmę atlikęs, 2020 m. balandžio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. R. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. 18 val. iki 2020 m. gegužės 11 d. 8.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), išlupęs medines sandėliuko sienos lentas ir taip patekęs į sandėliuką, iš jo pagrobė V. R. priklausantį mopedą „D“, 60 eurų vertės, su jo daiktadėžėje buvusiais 100 eurų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. R. 160 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad šiais metais, tikslios dienos nepamena, galėjo būti gegužės 10 d., buvo išgėręs. Vakare „susišvietė“, kad reikia paimti mopedą. Dienos metu V. R. prašė padėti įvaryti į sandėliuką kitą mopedą. Negalvojo, ką su juo darys paėmęs. Naktį ėjo vienas, išplėšė iš galo sandėliuko lentas, nes sandėliukas buvo užrakintas. Mopedas buvo žalios spalvos, kitas raudonas. Paėmė mažesnį, kitas buvo su priekaba. Lentas išlaužė su laužtuvu. Laužtuvą pasiėmė iš namų, tam kad išlaužti sandėliuko lentas. Išlaužti buvo sunku. Išlaužė tiek, kad pralystų mopedas. Išvarė mopedą, užstatė lentas, kad neatrodytų, jog įsilaužta. Laužtuvą išmetė į šalia esantį tvenkinį. Mopedą stūmė iki pervažos, paslėpė tarp žolių ir išėjo namo. Buvo su dviračiu, jį paliko toliau. Namo grįžo su dviračiu ir nuėjo miegoti. Kitą dieną iki vakaro buvo pas draugą, niekam apie mopedą nepasakojo. Apie vidurnaktį išėjo iš namų, paskambino L. Š., žinojo, kad mopedo ieško policija, pasakė jam, kad jį turi. Pasakė tik naktį, dieną nieko nesakė. Paklausė L., ar nenorėtų eiti kartu iki mopedo, jis sutiko ir atėjo. Susitiko, nuėjo iki P.. L. nuėmė grandinę, kad būtų lengviau stumti. Atsibodo stumti ir įmetė į griovį. Norėjo parsistumti į B. kaimą, išardyti, išleisti benziną, apdeginti, nudažyti ir parduoti. Nusibodo ir buvo sunku stumti, nes buvo daug išgėręs ir įstūmė į griovį. Kas buvo mopedo daiktadėžėje, jis netikrino. Kad paėmė mopedą, pripažįsta, o dėl 100 Eur nepripažįsta. Daiktadėžės nebuvo atidaręs. Matė, kad daiktadėžė buvo prie benzino bakelio, neatsimena, ar ją buvo atidaręs. Kitą dieną iš daiktadėžės paėmė įrankius ir įsidėjo į kuprinę. O pirmą dieną, ar buvo atidaręs daiktadėžę, neatsimena. Savo veiką vertina blogai, gailisi. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos tokiems veiksmams. Jam atrodo, kad daiktadėžėje pinigų negalėjo būti. Jei būtų radęs, būtų ėjęs gerti su draugu, būtų tuos pinigus išleidęs.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad sugedo motociklas, vienas nepajėgė jo įstumti, netoliese pamatė tris vaikinus P. prie rampos, paprašė jų pagalbos, jie padėjo įstumti. Tų vaikinų nepažįsta. Įstūmė motociklą keturiese, dar paklausė jų „kiek skolingas?“ atsakė, kad nieko ir išsiskirstė. Kitą dieną apie 10 val. ėjo šunį paleisti, jis buvo pririštas prie sandėliuko, pamatęs palaidą šunį, pagalvojo, kad nusitraukęs. Nuėjo į sandėliuką, jis atrodė tvarkingai, buvo užrakintas. Paėjus į šoną, pamatė, kad lentos keistai stovi, jos buvo išlaužtos, metalinis sietas nutrauktas. Tada pamatė, kad nėra mopedo ir pranešė policijai. Mopedo daiktadėžėje buvo 50 Eur ir dar smulkesniais popieriniais. Su mopedu važinėdavo retkarčiais į sodą ir mišką. Tuos pinigus įsidėjo į daiktadėžę gal prieš metus, ar du. Pinigus įdėjo pats. Mopedu naudojasi jis vienas, gyvena vienas. Sandėliuko raktus turi tik jis. Civilinį ieškinį reiškia 140 Eur, jį sudaro 100 Eur, kur buvo daiktadėžėje, numuštas mopedo veidrodėlis apie 10 Eur ir sandėliuko sienos sugadinimas apie 30 Eur. Prisimena, kad pinigų neišėmė ir nepanaudojo. Per visą tą laiką jų neprireikė ir nepanaudojo. Daiktadėžė užsukama varžtu. Paprastai iškristi pinigai negalėjo. Pirštais jos atidaryti irgi negalėjo, su įrankiu varžtą atsukdavo. Pinigai buvo įdėti į baltą celofaninį maišelį, balto celofano, juos buvo galima matyti. Įdėjo pinigus prieš metus ar du, netikrino, ar jie yra. Daiktadėžėje dar buvo raktai mopedui tvarkyti. Raktais nesinaudojo. Pinigai buvo skirti nenumatytam atvejui, jei išvykus sugestų mopedas ir reiktų pagalbos. Per du metus sandėliuko neužrakinto nebuvo palikęs. Įsibrauta per du metus nebuvo. Mopedas visada stovėjo garaže, mėnesis iki vagystės jį pervarė į sandėliuką. Mopedo niekam nebuvo skolinęs. Pats naudojasi retai, du kartus per puse metų. Važiuodamas grybauti mopedą palieka prie bendrovės pastato. Palikdavo ir šalmą, niekada nepastebėjo „jokių pakrapštymų“. Garažu naudojasi tik jis, mopedą paskutinį kartą iki vagystės naudojo prieš savaitę. Juo vyko į sodą, sode paliko prie namelio. Nebuvo reikalo, todėl ir netikrino, ar daiktadėžėje yra pinigai. Girdėjo kaltinamojo parodymus, gal jis ir neėmė, gal jie iškrito bestumiant mopedą, raktus gal paėmė, o maišelis su pinigais iškrito.

Liudytojas L. Š. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tai vyko šiais metais. K. R. pats pasisakė, kad pavogė motociklą iš dieduko garažo P.. Žinau tiek, kiek jam papasakojo K.. Jis pačiame įvykyje nedalyvavo. Žino kur buvo numestas mopedas, jam tą vietą parodė pats K.. Parodė tamsiu paros metu, naktis buvo. Policijos pareigūnai buvo pas jį atvykę, apieškojo namus, garažą, nežinojo kodėl, pasakė, kad dingo motociklas. Tada dar nieko nežinojo apie mopedo vagystę. Paskui paskambino K. ir paklausė „ar nereikia mopedo?“. Sakė, kad nereikia, nes tokių daiktų niekas nedalina už dyką. Nuvyko su K. prie geležinkelio bėgių, laukuose. Jo pareigūnai prašė, kad jeigu pamatys spalvotą motociklą, kad duotų jiems žinoti, todėl, pamatęs tą mopedą, pranešė pareigūnams. K. vėliau pasakė, kad buvo neblaivus, nežinojo, ką darė. Kai apžiūrėjo mopedą, grįžo namo ir tą patį vakarą pranešė policijos pareigūnams. Mopedą stūmė K., o jis ėjo šalia, stūmė į laukus, iš vienos vietos į kitą, nežino, kodėl taip darė. Mopedą paliko laukuose, namo grįžo kartu, bet iš karto išsiskyrė. Nepamena, ar mopedas turėjo daiktadėžę, nematė, nes buvo tamsu. K. nesakė, kad rado dar kažkokių daiktų, sakė, kad tik benzino bake buvo. Jis pats mopedo neapžiūrinėjo. K. R. pasakė, kad pavogė mopedą praėjus parai po įvykio. Po įvykio nepastebėjo, kad pas K. atsirastų pinigų. Po to karto nebuvo susitikę apie mėnesį laiko, nes K. supyko, kad jis policijai pranešė apie vagystę.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Sandėliukas yra vieno aukšto medinės konstrukcijos, apkaltas metaline skarda. Į sandėliuką galima patekti per rakinamas medines duris. Sandėliuko priekyje yra medinės durys, kurios apkaltos skarda, atsiveriančios į skirtingas puses, rakinamos iš vidaus užkertant medine lenta. Sandėliuko siena yra medinė, apkalta lentomis. Viena lenta yra nuimta, iš kitų lentų ištrauktos vinys, lentos praplėstos į šalis. Sandėliuko viduje yra metalinės grotos. Grotų viršuje yra tarpas, pro kurį galima patekti į sekančią sandėliuko patalpą. Kitoje sandėliuko pusėje stovi mėlynos spalvos motociklas, šalia jo yra tuščia vieta, kurioje, pareiškėjo V. R. teigimu, stovėjo pavogtas mopedas. Iš įvykio vietas niekas nepaimta (b. l. 12–13, 20–25).

2020 m. gegužės 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio R. S. tarnybiniame pranešime pažymima, jog 2020 m. gegužės 12 d., 22.54 val., buvo gautas pranešimas iš L. Š., kad pas jį vakar buvo atvykę pareigūnai, kurie ieškojo pavogto mopedo. Po pareigūnų išvažiavimo pas pranešėją atėjo pažįstamas K. R., kuris pasiūlė pirkti mopedą. Pranešėjas mano, kad tai tas pats vogtas mopedas. Nuvykus pas L. Š., šis paaiškino, kad vakar buvo atvykęs pažįstamas K. R. ir pasiūlė mopedą. Nuvykęs apžiūrėti suprato, kad tai tas pats raudonas su žaliomis šakėmis mopedas, K. R. taip pat patvirtino, kad jį pavogė iš P. k., Pakruojo r. L. Š. mopedą paimti atsisakė ir paliko paslėptą griovyje, laukuose, kurie nutolę nuo P. k. apie 2 km. Nuvykus kartu su L. Š., buvo rastas laukuose, griovyje, paslėptas ieškomas raudonos spalvos mopedas, kuris buvo pristatytas į Pakruojo policijos komisariatą (b. l. 68-69).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais apžiūrėta vieta, kurioje buvo surastas mopedas „D“, mopedas „D“ apžiūrėtas. Pažymima, kad nėra šoninio kairės pusės veidrodėlio, pinigų mopedo konstrukcinėse dalyse nerasta (b. l. 70–72, 73–74, 75–76, 79–84).

Įtariamojo K. R. parodymų patikrinimo įvykio vietoje, esančioje Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), metu K. R. parodė, iš kurios pusės atėjo iki nukentėjusiojo V. R. sandėliuko, parodė, kaip į jį pateko, į kurią pusę išsivarė V. R. mopedą (b. l. 140–153).

Mopedas „D“ po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam V. R. (b. l. 86–89).

Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, kadangi, K. R. pagrobė svetimą – V. R. priklausantį – turtą įsibrovęs į patalpą – rakinamą sandėliuką, išlauždamas jo lentas.

Tačiau teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais nėra galimybės padaryti vienareikšmišką išvadą, jog K. R. kartu su V. R. mopedu pavogė ir jo daiktadėžėje buvusius 100 Eur. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje K. R. nurodė, jog pinigų mopedo daiktadėžėje nebuvo. Liudytojas L. Š. teismo posėdyje nurodė, kad nepamena, ar ant mopedo buvo daiktadėžė, nematė, nes buvo tamsu. Nukentėjusysis V. R. teismui nurodė, kad mopedo daiktadėžėje buvo 50 Eur ir dar smulkesniais popieriniais. Nors nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, kad pinigus buvo pasidėjęs, tačiau tokie jo parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Pastebėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, V. R. skirtingai įvardijo vietą, kurioje pinigai buvo padėti, vienu atveju nurodydamas, kad pinigai buvo mopedo daiktadėžėje (b. l. 12, 197), kitu – jog į mopedo komutatoriaus dėžę (b. l. 54, 62). Nors nukentėjusysis ir nurodė, kad sandėliuko raktus turi ir mopedu naudojasi tik jis, tačiau paaiškino ir tai, kad mopedu važinėdavo į sodą ir mišką, nuvažiavęs grybauti mopedą palieka be priežiūros, o prieš metus ar du neva įdėjęs pinigus, niekada nėra tikrinęs, ar jie ten dar yra. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo išvadai, jog mopedo pagrobimo dieną jo daiktadėžėje (ar kitose vietose) buvo pinigai, kurie kartu su mopedu buvo pagrobti K. R., o kilusios abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Pastebėtina, kad kaltinamasis nurodė ir tai, jog tuo atveju, jei būtų radęs ir pinigus, būtų juos išleidęs, o liudytojas L. Š. teigė nepastebėjęs, kad pas K. R. būtų atsiradę pinigų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ši aplinkybė šalintina iš K. R. suformuluoto kaltinimo, pažymint, kad kaltinamojo veikos kvalifikavimo aplinkybės pašalinimas nekeičia.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors K. R. neblaivumas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu nėra patvirtintas neblaivumo testo duomenimis, kadangi tam nebuvo objektyvių galimybių, tačiau bylos duomenys, liudytojo L. Š. paaiškinimai, paties kaltinamojo parodymai (tiek apklausiant įtariamuoju, tiek teisiamojo posėdžio metu), teismo vertinimu, yra pakankami pripažinti, jog veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; todėl ši aplinkybė pripažintina K. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę K. R. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltinamojo asmenybę: K. R. teisiamas antrą kartą (b. l. 99–103, 105–110), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neilgai trukus po ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka (b. l. 111–119), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 120), nedirbantis (b. l. 121), mokosi žemės ūkio mokykloje. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat K. R. atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies vidurkiui, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str. 1 d., 2 d., 4 d. 1 p., 4 p.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 46–47), tačiau vėlesnėse apklausose (b. l. 54–55, 62–63) bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 140 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ieškinį sudaro 100 Eur, buvę mopedo daiktadėžėje, numuštas mopedo veidrodėlis apie 10 Eur ir sandėliuko sienos sugadinimas apie 30 Eur.

Teismo vertinimu, civilinio ieškovo pareikštas ieškinys dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo už iš mopedo daiktadėžės pagrobtus 100 Eur nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes pašalinus iš kaltinimo aplinkybę dėl K. R. kartu su mopedu pagrobtų 100 Eur, spręstina, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. V. R. atlygintina turtinė žala, padaryta nulaužus mopedo veidrodėlį ir sugadinus sandėliuko sieną (lentas), kurios dydis, teismo vertinimu, yra realaus, protingo dydžio, todėl priteistina iš K. R. (CK 6.263 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. R. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. vasario 25 d. (b. l. 156), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 140 eurų sumai, paliktinas galioti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137–138) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiajam V. R. grąžintas mopedas „D“, paliktinas neribotam savininko disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–310, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programose;

- mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Mopedą „D“ palikti neribotam V. R. disponavimui.

Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo K. R. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. R. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. vasario 25 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 140 Eur (šimto keturiasdešimties eurų) sumai, palikti galioti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. Turto arešto identifikavimo kodas: 2020039324.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.