- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2-13370-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08264-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinė ligonių kasa
- Atsakovas
- A. U.-J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį atsakovui A. U.-J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 138,22 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017-10-04, 2017-10-06, 2017-10-12, 2017-10-25 ir 2017-10-30 atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 138,22 Eur. Atsakovas už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-11-30 nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovės teigimu, sveikatos draudimo įmoka už 2017 metų spalio mėnesį nebuvo sumokėta, todėl ieškovė patyrė prašomą atlyginti žalą.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatyme nustatyto dydžio įmokas. Aukščiau nurodyto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo administravimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punktu privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesumokėjęs draudimo įmokos už 2017 m. spalio mėn. ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų už jam 2017-10-04, 2017-10-06, 2017-10-12, 2017-10-25 ir 2017-10-30 suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta 138,22 Eur turtinė žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 138,22 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (138,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) ir 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,79 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. U.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) 138,22 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 22 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į.k. 188783796.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. U.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,79 Eur (šešiolikos eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.