- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- A-556-1530-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01640-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
- Advokatai
- Lina Darulienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sekundės redakcija“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė, UAB „Sekundės redakcija“) su skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. SPR-66 „Dėl publikacijoje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ („Sekundė“, 2009-10-16) paskelbtos informacijos“.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2009-10-16 laikraštyje „Sekundė“ (Nr. 237 (4146)) pareiškėjas išspausdino straipsnį „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“, 2009-10-26 gavo A. B. paneigimą dėl šio straipsnio, 2009-07-27 trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsakovui skundą dėl publikacijoje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ paskelbtos informacijos. Skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė įspėti UAB „Sekundės redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, pareikalavo paneigti teiginyje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ ir teiginio „Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu prisistatančio 80-mečio A. B. šokdinami miesto valdininkai sumojo, kad jų moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis, o jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga neegzistuoja“ dalyje „<...> moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis <...>“ paskelbtą A. B. garbę ir orumą žeminančią informaciją arba sudaryti galimybę pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Nurodė, kad publikacijos paskelbimo metu Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas neegzistavo, ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo jo dekanu, todėl pareiškėjo pateikti faktai (informacija) atitinka tikrovę, o skundžiamas sprendimas turi būti panaikintinas kaip nepagrįstas. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas Juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2010-09-16, o nesant įsteigto juridinio asmens, jokie asmenys negali eiti to juridinio asmens organo pareigų, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijos paskelbimo metu negalėjo būti Panevėžio fakulteto dekanu. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas publikacijos metu nebuvo ir negalėjo būti ir Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis padalinys, nes vadovaujantis Trečiojo amžiaus universiteto įstatais, tokie filialai yra savarankiški juridiniai asmenys, taigi tai nėra filialai Civilinio kodekso prasme. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog dr. M. Č. 1998-01-12 įsakymas Nr. 1 įsteigti fakultetą ir patvirtinti trečiąjį asmenį Panevėžio fakulteto dekanu, patvirtina fakulteto egzistavimą bei dekano veiklą. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro informacijos, Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto pateikti steigimo dokumentai buvo parengti 2010-04-08, taigi iki minėtos datos jokie steigimo darbai nebuvo atlikti. Darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tiesiog vykdė visuomeninę veiklą Panevėžio mieste kaip M. Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (asociacijos) narys, tačiau ne kaip Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanas. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo visuomenei turėjo prisistatinėti kaip M. Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (asociacijos) narys. Pareiškėjas rengdamas publikaciją rėmėsi Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. suteikta informacija. Kaip matyti iš prie šio skundo pridedamų įrodymų visumos, informacijos šaltiniai buvo patikimi, jų pateikta informacija ? pagrįsta bei patikrinta. Publikacijos antraštė „Moralės sergėtojui ? melagio etiketė“ ir publikacijoje pavartota „apsišaukėlio“ sąvoka vertinamos kaip paskelbta informacijos rengėjo nuomonė, kuri yra pagrįsta tikrais faktais (informacija), kad publikacijos metu Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas įsteigtas nebuvo, atitinkamai, trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo būti šio fakulteto dekanu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui prisistatant Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu, nesant tokio juridinio asmens, taigi ir juridinio asmens vadovo, pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėjas, tikros ir pagrįstos informacijos pagrindu susidarė nuomonę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra „apsišaukėlis“, jam „klijuotina/lipdytina“ „melagio etiketė“ bei šią informaciją paskelbė. Publikacijos pavadinime „Moralės sergėtojui ? melagio etiketė“ brūkšnio vietoje yra praleistas tarinys ir jame galima įrašyti žodžius „klijuotina/lipdytina“. Tiek publikacijos pasirodymo metu, tiek šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo ir yra viešas asmuo (Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (asociacijos) narys, užsiimantis visuomenine veikla, o nuo 2010-09-16 ? Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanas). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, trečiojo suinteresuoto asmens kritika (pateikiama nuomonė apie jį), kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi, publikacijos pavadinimu, trečiojo suinteresuoto asmens įvardijimu „apsišaukėliu“ kaip ir bendrai visa publikacija reiškiama viešosios informacijos rengėjo nuomonė, ją grindžiant objektyviais faktais, įvertinus paskleistos informacijos raiškos stilių, vartojamų žodžių reikšmes, negali būti laikoma pagal savo prasmę, pobūdį, turinį ir formą akivaizdžiai žeminančia ir įžeidžiančia trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Publikacija pareiškėjas pateikė visuomenei savo nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuri yra pagrįsta tikra informacija, t. y. neperžengė saviraiškos laisvės ribų.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 62-66) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad priimtas sprendimas viešosios informacijos rengėjo UAB „Sekundės redakcija“ atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl informacijos atitikimo tikrovei. Žurnalistų etikos inspektorė neginčija fakto, jog publikacijos paskelbimo metu Trečiojo amžiaus universiteto (šiuo metu Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas) Panevėžio fakultetas kaip savarankiškas juridinis asmuo Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas. Trečiojo amžiaus universitetas yra visuomeninė neformaliojo vyresnio amžiaus žmonių švietimo įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir savarankiškumą, rektoriaus įsakymu įsteigtus fakultetus bei savarankiško juridinio asmens teises turinčius Trečiojo amžiaus universiteto filialus. Publikacijos paskelbimo metu Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas buvo Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis vienetas, įsteigtas 1998-01-12 Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus dr. M. Č. įsakymu Nr. 13, vykdant Trečiojo amžiaus universiteto Rektorato 1998-01-12 sprendimą Nr. 1 „Dėl Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto steigimo“. Taigi šiuo įsakymu buvo įsteigtas Panevėžio fakultetas, trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtintas šio fakulteto dekanu, tai pat patvirtintas fakulteto veiklos pobūdis ? „Krikščioniškoji socialinė doktrina: šeima, ekonomika, kultūra, turizmas“. Fakultetu yra laikomas mokymo įstaigos skyrius, apimantis kurią nors mokslo šaką ar artimų šakų grupę, todėl nėra ir negali būti laikomas savarankišku juridiniu asmeniu; jo teisėtas egzistavimas bei jo vykdoma veikla nėra susiję su jo įregistravimu Juridinių asmenų registre, nes fakultetas yra vienas iš savarankiško juridinio asmens struktūrinių vienetų, apimantis tam tikrą mokslo kryptį. Pareiškėjas skunde kalba ne apie Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetą, kaip šio universiteto struktūrinį vienetą, veikusį publikacijos paskelbimo metu ir nelaikytiną atskiru juridiniu asmeniu, kurio dekanu buvo paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo, bet apie tuo pačiu pavadinimu 2010-09-16 įregistruotą savarankišką juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra asociacija, o trečiasis suinteresuotas asmuo yra šio naujai įsteigto juridinio asmens vadovas. Taigi 1998-01-12 įsakymu įsteigtas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kuriame dekano pareigas ėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, teisėtai veikė iki tuo pačiu pavadinimu savarankiško juridinio asmens ? asociacijos Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, įsteigimo. Nuo Panevėžio fakulteto įsteigimo Trečiojo amžiaus universitete, trečiasis suinteresuotas asmuo ėjo šio fakulteto dekano pareigas, teikdavo paraiškas dalyvauti valstybinių institucijų organizuojamuose projektuose, vykdė mokomąją švietėjišką veiklą, t. y. veikė taip, kaip turėjo pareigą bei teisę veikti, tiek teisiškai, tiek faktiškai pagrįstai buvo pripažįstamas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu. Taigi tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo šaltinis Panevėžio miesto savivaldybėje klaidingai vertino trečiojo suinteresuoto asmens atstovaujamo Panevėžio fakulteto statusą kaip savarankišką juridinį asmenį, o trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip neva negalintį būti Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu. 2009-12-17 Panevėžio miesto savivaldybės l. e. administracijos direktoriaus pareigas J. G. raštas Nr. 21-4.7-3309 trečiajam suinteresuotam asmeniui patvirtina, kad publikacijoje minima Panevėžio miesto savivaldybės darbuotoja pareiškėjui pateikė tik savo subjektyvų Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto bei trečiojo suinteresuoto asmens vertinimą, o pareiškėjas, nesilaikydamas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų reikalavimų, paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją. Pareiškėjo argumentai dėl žinios ir nuomonės atskyrimo šiuo atveju yra neteisingi, todėl nepagrįsti. Teiginiuose, kurie žurnalistų etikos inspektorės sprendimu buvo pripažinti pažeidžiantys trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą, paskelbta informacija yra konstatuojamojo, tačiau ne vertinamojo pobūdžio, kaip teigia pareiškėjas. Žodžių junginiai, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo vadinamas melagiu ? tyčia sakančiu neteisybę ir apsišaukėliu ? besidedančiu kažkuo kitu, neteisėtai pasisavinusiu svetimą vardą, šiuo atveju neva besidedantį Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu, byloja apie tyčinius, sąmoningus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, kurie gali būti patikrinami objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl yra žinios. Melagiu, apsišaukėliu vadinamas asmuo visuomenėje laikomas nepatikimu, nesąžiningu, negarbingu žmogumi. Trečiojo suinteresuoto asmens pavadinimas labai konkrečiais neigiamą atspalvį turinčiais apibūdinimais, priskiriant jam geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, yra akivaizdžiai jį žeminančios žinios. Menkinantį paskelbtos informacijos pobūdį sustiprino publikacijos skyriaus pavadinimas „Universitetas neegzistuoja“, ginčo teiginiuose vartojami žodžių junginiai „dekanu prisistatančio“, „neva vadovaujama“, „švietimo įstaiga neegzistuoja“. Paskelbtos informacijos pobūdis, kontekstas, minčių dėstymas bei vartojami žodžių junginiai atskleidžia pareiškėjo tikslą ? pažeminti ir sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Tokios informacijos skelbimas nėra ir negali būti pateisinamas viešo asmens kritika ar literatūrinių išraiškos priemonių vartojimu, kadangi laikytinas sąmoningu tikrovės neatitinkančios bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos skelbimu. VIĮ 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau numato, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Taigi pareiškėjas konkrečiu atveju absoliutino savo kaip viešosios informacijos rengėjo teisę viešai skleisti informaciją ir nepaisė VIĮ, kituose visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatyto draudimo skelbti informaciją žeminančią asmens garbę ir orumą, įtvirtintos pareigos vadovautis pagarbos žmogui principu, laikytis profesinės etikos normų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 59-60) prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2009-10-16 laikraštyje „Sekundė“ straipsnyje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ pateikta informacija neatitinka tikrovės, žemina jo, kaip Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekano, garbę ir orumą. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas buvo įsteigtas remiantis rektoriaus įsakymu, įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, ir veikė nuo 1998-01-12, o jis buvo fakulteto dekanu. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, teikė projektus ir Panevėžio miesto savivaldybei. Mirus rektoriui M. Č., tiek Trečiojo amžiaus universitetas, tiek šio universiteto Panevėžio fakultetas buvo perregistruoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 161-166) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. 2010-01-14 padavė skundą Žurnalistų etikos inspektoriui, kurį patikslino 2010-02-08 ir 2010-10-27 skundais, dėl laikraščio „Sekundė” 2009-10-16 publikacijoje „Moralės sergėtojui ? melagio etiketė“ paskelbtos informacijos. Nurodė, kad publikacijoje pateikta tikrovės neatitinkanti ir jį šmeižianti informacija, spausdinamos nuotraukos. Pareiškėjas prašo leisti laikraštį „Sekundė“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba įpareigoti išspausdinti analogiškos apimties straipsnį, o vyriausiąją redaktorę nubausti. Taip pat nurodė, kad 2009-10-26 raštu kreipėsi į laikraščio „Sekundė“ redakciją, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančią ir jį žeminančią informaciją, tačiau pareiškėjas tai padaryti atsisakė. Atsakovas 2010-02-01 raštu Nr. S-53 kreipėsi į laikraščio „Sekundė“ vyriausiąją redaktorę, R. O., prašydamas pateikti publikacijoje paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus ir argumentus. Laikraščio „Sekundė“ vyriausioji redaktorė R. O. 2010-02-12 raštu Nr. 12 žurnalistų etikos inspektorei nurodė, kad publikacijos autorė rėmėsi Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. suteikta informacija, jog Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas nėra įregistruotas kaip juridinis asmuo. Nurodė, kad šį faktą pati korespondentė patikrino Registrų centro duomenų bazėje, rinkdama informaciją straipsniui rėmėsi net keliais šaltiniais. A. B. buvo suteikta galimybė pačiam išsakyti savo nuomonę, sudarytos sąlygos paneigti neva šmeižikišką informaciją. Tai, kad Registrų centre Panevėžio filialas neįregistruotas, todėl negali būti oficialus juridinis asmuo, korespondentei patvirtino ir Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto, kuriam neva priklauso Panevėžio fakultetas, administratorė M. M. Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, priėmė skundžiamą 2011-07-04 sprendimą Nr. SPR-66. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VIĮ 2 straipsniu, 2 straipsnio 33 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6, 7 punktais. Teismas konstatavo, kad skundžiamuose teiginiuose „Moralės sergėtojui ? melagio etiketė“ ir teiginio „Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu prisistatančio 80-mečio A. B. šokdinami miesto valdininkai sumojo, kad jų moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis, o jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga neegzistuoja“ dalyje „<...> moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina viešai paskelbtomis žiniomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėjas, paskelbė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra melagis ir apsišaukėlis, nes ,, <...> jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga [Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio filialas] neegzistuoja“. Melagiu ir apsišaukėliu vadinamas asmuo visuomenėje laikomas nepatikimu, nesąžiningu, negarbingu žmogumi. Pareiškėjo pavadinimas neigiamą atspalvį turinčiais apibūdinimais, priskiriant jam geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, yra jį žeminanti žinia. Menkinantį paskelbtos informacijos pobūdį sustiprina skyriaus pavadinimas „Universitetas neegzistuoja“, ginčo teiginiuose vartojami žodžių junginiai „dekanu prisistatančio“, „neva vadovaujama“, „švietimo įstaiga neegzistuoja“. Paskelbta žinia apie tai, jog asmuo yra melagis ir apsišaukėlis, jeigu neatitinka tikrovės, pažeidžia jo garbę ir orumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visuomeninė organizacija – Trečiojo amžiaus universitetas Teisingumo ministerijoje įregistruotas 1995-06-02 įsakymu Nr. 40-V. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas kaip Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis vienetas įsteigtas 1998-01-12 Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus dr. M. Č. 1998-01-12 įsakymu Nr. 13, vykdant Trečiojo amžiaus universiteto Rektorato 1998-01-12 sprendimą Nr. 1 „Dėl Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto steigimo“. Šiuo įsakymu trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. patvirtintas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu, taip pat patvirtintas fakulteto veiklos pobūdis ? „Krikščioniškoji socialinė doktrina: šeima, ekonomika, kultūra, turizmas“. Juridinių asmenų registre 2010-09-16 įregistruotas savarankiškas juridinis asmuo – Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kurio teisinė forma yra asociacija. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. yra juridinio asmens vadovas. 2009-12-17 Panevėžio miesto savivaldybės l. e. administracijos direktoriaus pareigas J. G. raštas Nr. 21-4.7-3309 trečiajam suinteresuotam asmeniui patvirtina, kad publikacijoje minima Panevėžio miesto savivaldybės darbuotoja pareiškėjui pateikė tik savo subjektyvų Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto bei trečiojo suinteresuoto asmens vertinimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog 1998-01-12 įsakymu įsteigtas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kuriame dekano pareigas ėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, publikacijos paskelbimo metu faktiškai vykdė veiklą, nors ir nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad viešosios informacijos rengėjas, skundžiamoje publikacijoje be pagrindo pavadindamas pareiškėją melagiu ir apsišaukėliu, iš esmės pateikė tikrovės neatitinkančią ir jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Faktinė aplinkybė dėl Panevėžio fakulteto įregistravimo ar neįregistravimo Juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo pareiškėjui publikuoti tokio pobūdžio ir turinio išvadas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo užimamų pareigų yra viešasis asmuo, o viešojo asmens komentavimo ir kritikos ribos yra platesnės. Tačiau tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas apie viešąjį asmenį taip pat yra negalimas. Todėl teismas vertino, kad ginčo informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, nepaisant to, kad šis asmuo yra viešasis, pagrįstai laikytina žeminančia jo garbę ir orumą. Pareiškėjas, paskleisdamas tokią informaciją, pažeidė VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl jam teisėtai pritaikytas VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas įspėjimas ir 2 punkte numatytas reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą. VIĮ 50 straipsnio 1 dalis įpareigoja atsakovą pagal kompetenciją nagrinėti asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo ir šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė priimdamas skundžiamą sprendimą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-04 sprendimas Nr. SPR-66 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, bei VIĮ 50 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 171-175) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (šių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismo posėdžio metu). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialinės teisės normas (VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 41 str. 2 d. 1 p. ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.63 str., CK 2.81 str. 1 d., CK 2.24 str.), netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, nukrypus nuo Lietuvos Respublikos teismų praktikos.
2. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pats nustatė, kad publikacijos paskelbimo metu Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas Juridinių asmenų registre įregistruotas nebuvo. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.63 str.), todėl niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad Trečiojo amžiaus universitetas publikacijos paskelbimo metu vykdė veiklą. Pareiškėjo poziciją bei teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas publikacijos metu nebuvo ir negalėjo būti ir Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis padalinys, t. y. vykdantis veiklą, kadangi, vadovaujantis Trečiojo amžiaus universiteto įstatais, tokie filialai yra savarankiški juridiniai asmenys, taigi tai nėra filialai CK prasme. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto pateikti steigimo dokumentai buvo parengti 2010 m. balandžio 8 d., o fakultetas įregistruotas tik 2010 m. rugsėjo 16 d. Nesant įsteigto juridinio asmens, jokie asmenys objektyviai negali eiti to juridinio asmens organo pareigų, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijos paskelbimo metu negalėjo būti Panevėžio fakulteto dekanu. Trečiasis suinteresuotas asmuo vykdė visuomeninę veiklą Panevėžio mieste kaip Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (asociacijos) narys, tačiau ne kaip Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanas. Todėl niekuo nepagrįstos teismo išvados, kad Panevėžio fakulteto dekano pareigas trečiasis suinteresuotas asmuo ėjo nuo 1998 m. sausio 12 d., kuomet buvo paskirtas juo rektoriaus įsakymu.
3. Pareiškėjo publikacijoje pateikta informacija nepažemino trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo. Pareiškėjas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį pateikė teisingą ir tikslią informaciją, t. y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų - fakto, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, tam, jog taikyti trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo gynimo institutą. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį, reglamentuojantį asmens garbės bei orumo gynimą.
4. Viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką, kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011, 2011 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-795/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).
5. Publikacijoje išdėstyta pareiškėjo pozicija, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui „klijuotina“ „melagio etiketė“ bei, kad trečiasis suinteresuotas asmuo „tėra apsišaukėlis“ yra pareiškėjo nuomonė (VIĮ 2 str. 36 d.), vertinimas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, atsižvelgiant į nustatytus tikrus bei teisingus faktus (publikacijos metu Trečiojo amžiaus universitetas įsteigtas nebuvo, trečiasis suinteresuotas asmuo objektyviai negalėjo būti jo dekanu). Privaloma atskirti, kada informacija yra pateikta tiesiogine, kada perkeltine reikšme, kokie vaizdingi posakiai, metaforos panaudoti ir pan. Šios literatūrinės priemonės paprastai naudojamos nuomonei reikšti, o jas naudoti yra kiekvieno žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003 m. birželio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi nuostatomis, kad žinia - tai informacija apie faktus ar jų duomenis, o nuomonė - tai asmens subjektyvus tų faktų vertinimas (CK 2.24 str. 1 d.). Nuomonei negalima taikyti tiesos kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002).
6. Pareiškėjas publikacijai parengti rėmėsi keliais šaltiniais. Publikacijai parengti buvo remiamasi ir Trečiojo amžiaus universiteto administratorės M. M. ir Panevėžio kolegijos laikinai einančios direktorės pareigas B. D. pateikta informacija.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181-184) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti galioti.
Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Pareiškėjo argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens bei Trečiojo amžiaus universiteto (šiuo metu Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas) Panevėžio fakulteto statuso vertinimo yra nepagrįsti ir neteisingi, todėl paskelbtos informacijos vertinimas prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai garbės ir orumo pažeidimo bylose. Tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teismui pareiškėjas kalba ne apie Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetą kaip šio universiteto struktūrinį vienetą veikusį publikacijos paskelbimo metu ir savo ruožtu nelaikytinu atskiru juridiniu asmeniu, kurio dekanu buvo paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo, bet apie tuo pačiu pavadinimu 2010 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą savarankišką juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra asociacija, o trečiasis suinteresuotas asmuo yra šio naujai įsteigto juridinio asmens vadovas. Pažymi ir tai, kad Panevėžio miesto savivaldybėje buvo priimami ir vertinami trečiojo suinteresuoto asmens kaip Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekano pateikiami projektai. Teismas teisingai konstatavo, kad faktinė aplinkybė dėl Panevėžio fakulteto įregistravimo ar neįregistravimo Juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo pareiškėjui trečiąjį suinteresuotą asmenį vadinti melagiu ir apsišaukėliu, kadangi tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas apie viešąjį asmenį yra negalimas. Konkrečiu atveju pareiškėjas rėmėsi keletu šaltinių, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos neišklausė, todėl paskelbė neobjektyvią ir šališką informaciją. Publikacijos kontekstas, turinys, sakinių konstrukcija bei minčių dėstymas suponuoja, jog skundžiama informacija buvo paskelbta turint tikslą įžeisti ir pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl pareiškėjo argumentai apie atidžiai ir rūpestingai patikrintus faktus yra neteisingi ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinės bylos faktinės aplinkybės aiškiai bei detaliai išdėstytos šio baigiamojo teisės akto kitose dalyse, todėl nebetikslinga jas atkartoti. Apeliacine tvarka tikrinamoje administracinėje byloje iš esmės kyla keletas aspektų, t.y., visų pirma, tikslus faktinių aplinkybių nustatymas bei jų įvertinimas, ir, ar paskleista informacija patenka į žinios ar nuomonės sąvoką.
Pirmojo aspekto atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog A. B. 2009-10-16 dienai buvo Trečiojo amžiaus universiteto (dabar Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas; toliau – ir MČTAU; TAU) Panevėžio fakulteto dekanu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi iš esmės tais pačiais faktiniais duomenimis, kurių pagrindu buvo priimtas ir skundžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-07-04 sprendimas, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, surinktų įrodymų nepakanka kategoriškai išvadai, kad publikacijos spausdinimo dienai A. B. buvo TAU Panevėžio fakulteto dekanu.
Tokią išvadą suponuoja: 1) nebuvimas administracinėje byloje TAU Rektorato 1998 m. sausio 12 d. posėdžio Nr. 1 sprendimo; 2) nebuvimas aiškumo dėl įsakymo Nr. 13 priėmimo metų (b.l. 78; administracinėje byloje yra kopijos kopija be konkrečių įsakymo priėmimo metų); 3) nesutapimas atsakovo pozicijos su viešai prieinama informacija interneto tinklapyje www.treciojoamziausuniversitetas.lt (čia skelbiama, jog „TAU Panevėžio filialas buvo įkurtas 1998 m. vasario 13 d. TAU rektoriaus įsakymu. Filialo tikslas, uždaviniai bei siekiai: padėti žmonėms nepertraukiamai mokytis, ieškoti tiesos, gyvenimo prasmės, teisingo ekonomikos supratimo. Iškilmingas Panevėžio filialo atidarymas vyko miesto Savivaldybės salėje. Dalyvavo TAU rektorius a.a. dr. M. Č., universiteto prorektorė, Panevėžio švč. Trejybės bažnyčios klebonas B. A., miesto savivaldybės atstovai ir būsimieji universiteto klausytojai“ <...>. http://www.treciojoamziausuniversitetas.lt/lt/mctau-filialai/45-panevio-filialas-9980102). Viešai pateikiama informacija nesiderina su pirmosios instancijos teismo padarytais teiginiais. TAU internetiniame tinklapyje skelbiama apie TAU filialo steigimą, o skundžiamame sprendime minimas TAU fakultetas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos kontekste, filialo ir fakulteto sąvokos neturėtų būti tapatinamos. Taigi esamų įrodymų Vilniaus apygardos administraciniam teismui turėjo nepakakti išvadai dėl trečiojo suinteresuoto asmens buvimo TAU Panevėžio fakulteto dekanu 2009-10-16 dienai. Tik išsiaiškinus iki galo visas reikšmingas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, būtų galimas abejonių nekeliantis teiginys dėl A. B. statuso publikacijos paskelbimo dienai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis daug metų veikė kaip TAU Panevėžio fakulteto dekanas ir tai galėtų patvirtinti teisiniai vienetai, su kuriais jis, atstovaudamas fakultetą, bendradarbiavo. Nurodė, jog dekano statusas galėtų būti patvirtintas ir tuometinių publikacijų pagalba, kas tikėtina galėtų tarnauti, kaip įrodymai, vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Spręstina, jog pastarosios nuostatos nesilaikyta, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai lemia skundžiamo sprendimo naikinimą ir perdavimą bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas pats išsireikalavęs trūkstamus įrodymus ir atlikdamas vertinimą, teoriškai galėtų priimti sprendimą, bet jis galėtų būti nepalankus jau kitai ginčo šaliai. Taip pastarajai užkirstų teisę į apeliaciją, todėl papildomų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme bei jų vertinimas yra ribojamas ir priklauso nuo konkrečios situacijos.
Šio sprendimo priėmimas paneigia Vyriausiojo administracinio teismo pareigą pasisakyti kitais apeliacinio skundo argumentais inter alia dėl ginčijamos informacijos paskelbtos straipsnyje priskirtinumo žinios ar nuomonės sąvokai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.