Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, įgijusi vidurinį su profesija išsilavinimą, neįgali (40 procentų darbinga), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, netaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2014 m. balandžio 23 d., apie 17.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, smurtaudama artimoje aplinkoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, savo šeimos nariui, kartu gyvenančiam tėvui V. S., o būtent jam laikant rankoje mobiliojo ryšio telefoną, tyčia puolė link tėvo, griebė už telefono, sudavė ranka vieną smūgį per veidą bei perbrėžė nagais odą, tuo padarydama odos nubrozdinimą dešiniame žande.

Apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo dukra ir jis sutinka duoti parodymus. Viskas įvyko 2014 m. balandžio 23 d. Po darbo grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Nuėjo į svetainę, o dukra M. S. buvo savo kambaryje. Paskambino telefonu savo klasės draugei, su kuria kalbėjosi apie dukrą, kadangi ji nuo gimimo serga epilepsija, dažnai guli psichiatrinėje ligoninėje, dažnai būna išpuoliai prieš tėvus ir seserį. Klasiokei telefonu pasakė savo dukros vardą, pavardę, o dukra išgirdusi, kad kalba apie ją, puolė į svetainę, trenkė su nagais jam per veidą. Tuo metu telefonas iškrito ir sudužo. Mėgino dukrą sustabdyti, kad ji daugiau nebepultų. Anksčiau dukrai teko iškviesti policiją, nes nebegalėjo su ja susitvarkyti. Dukra visada vartodavo vaistus. Kai ji būdavo ligoninėje, jausdavosi akivaizdus jos pagerėjimas. Ligoninėje vaistus ištirpdo, juos išgeria ir būna poveikis. Kai ji būna namuose, kartais ji vaistus išgeria, o kartais ne. Po teismo ekspertizės, nėra jos agresyvių puolimų muštis prieš mamą ar prieš mane. Po teismo kaltinamoji M. S. išsigando, klausinėja ar jos nepasodins į kalėjimą. Ji susirūpino savo likimu. Ji pasikeitė po to, kai atsidūrė areštinėje. Nebebuvo tiesioginio smurto.

Tai, jog M. S. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur buvo panaudotas fizinis smurtas (8-10 b.l.);

Tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje faktą, kuriame užfiksuotas smurtas tarp artimų giminaičių tėvo V. S. ir dukros M. S. (5-7 b.l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 581/14(04), kad V. S. padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimas dešiniame žande; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nuodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus dešinį žandą, tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje; V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (18 b.l.).

Byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma pagrindžia faktą, jog M. S. 2014 m. balandžio 23 d., apie 17.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, smurtaudama artimoje aplinkoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, savo šeimos nariui, kartu gyvenančiam tėvui V. S., o būtent jam laikant rankoje mobiliojo ryšio telefoną, tyčia puolė link tėvo, griebė už telefono, sudavė ranka vieną smūgį per veidą bei perbrėžė nagais odą, tuo padarydama odos nubrozdinimą dešiniame žande. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Iš teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-26/2015 pateiktų išvadų matyti, kad M. S. nusikaltimų padarymo metu (2014 m. balandžio 23 d.) sirgo psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (109-111 b. l.).

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas Sergėjus Repovas patvirtino teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, rekomendavo skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas bei eksperto paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad 2014 m. balandžio 23 d. M. S. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką padarė būdama nepakaltinama.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str. 2 d.), jam teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, siekdamas užtikrinti, kad M. S. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skiria ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti M. S. nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti M. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

M. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.