Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J.A. P. ir P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas dėl dalies rūsio patalpos naudojimosi nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė įpareigoti atsakovę V. G. išgriauti užmūrytą įėjimo į rūsį, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje sieną, atstatyti patekimo į rūsį iš lauko laiptus kuriuos atsakovė išgriovė, nuimti nuo rūsio lauko durų spyną, per du mėnesius nuo teismo sprendimo dienos atstatyti išgriautas vidines rūsio sienas – pertvaras; nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, priskiriant ieškovams 1/3 dalį, sudarančią 18,35 kv.m. ploto, rūsio, Komunalinio ūkio projektavimo instituto paruošto ir 1991-10-09 patvirtinto projekto schemoje – plane pažymėtą raidėmis a-b-c-d, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1992 m jie privatizavo 1/3 dalį rūsio, esančio name, adresu, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Nuo 1997 metų atsakovė neleidžia naudotis rūsio patalpomis, išmetė ieškovų daiktus, užrakino rūsio duris, per kurias ieškovai patekdavo į vidų. Atsakovė V. G. 2006-03-08 atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčo 55,05 kv.m. ploto rūsys yra po jai nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Rūsio patalpas ji privatizavo kartu su gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovas butą privatizavo beveik po 2 mėnesių, privatizavimo sutartyje nenurodyta, kad 1/3 rūsio, kurio ieškovas reikalauja tikrai yra po namo rūsiu priklausančiu atsakovei. 1996-12-06 VĮ ,,Registrų centras“ pažymėjime dėl 1/3 rūsio dalies atsirado įrašas, kad nuosavybė į visą rūsį yra panaikinta. Tarnautojo kuris padarė įrašą parašo nėra. 10 metų atsakovė nebuvo informuota apie tokio įrašo egzistavimą.

Tretysis asmuo V. B. 2006-09-18 pareiškime nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad 1993 m. privatizavo butą Nr. 2, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su visais priklausiniais. Rūsiu be kliūčių naudojosi iki 1998 m. Įėjimas į rūsį bendras. Viduje kiekvienas savininkas turėjo savo asmeninius skyrius, kuriuos rakindavo atskirai. Nuo 1998 m. atsakovė neįleidžią į rūsį kartu su kitais kaimynais, kaip priežastį nurodo, kad rūsyje veiks baras, pakabino savo spyną.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovė įpareigota pašalinti trukdymus ieškovams patekti į namo esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniuje 55,05 kv.m. ploto rūsį, namo valdos techninės apskaitos byloje plane pažymėtą raide R; atsakovę įpareigojo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti pastatytą pertvarą, trukdančią patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rūsį iš lauko per prie namo priestato, plane pažymėto a21/p, esantį prieangį, atstatyti išgriautus laiptus į rūsį, pažymėtus namo valdos techninės apskaitos byloje; ieškovei iš atsakovės priteisė 100 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovės išieškojo 21,30 Lt. bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas sprendė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis rūsio, esančio gyvenamajame name 2A1/p ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). Nekilnojamojo turto registro įrašai apie tai ( b.l. 18, 23) nėra nuginčyti, jie yra galiojantys, todėl nepagrįsti atsakovės atsikirtimai į ieškinį, kad 55.05 kv.m. ploto rūsys, esantis po jai priklausančių gyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizuotas tik atsakovės ir tik atsakovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovės skundas dėl VĮ Registrų centro padarytų neteisingų registro įrašų apie šalių nuosavybę (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo, atmestas ( administr. byla Nr.(duomenys neskelbtini)). Ginčo šalys gyvena joms nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose esančiose gretimuose namuose, kurie iki 1994 m. spalio mėnesio buvo žymimi kaip du skirtingi korpusai namo adresu Alkūnės g. 6, Vilniuje: ieškovai gyvena name, kuris namų valdos techninės apskaitos bylose žymimas indeksu 1A1/m , o atsakovė gyvena name, kuris žymimas indeksu 2A1/p ( b.l. 25 ). Vilniaus miesto Rasų seniūnijos 1994-10-20 potvarkiu namai buvo pažymėti skirtingais numeriais: namui 2A 1/p ( gyvena atsakovė) paliktas (duomenys neskelbtini), o namui 1A1/m ( gyvena ieškovai) buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) ( b.l. 47). Šalys iki 1992 m. patalpų privatizacijos gyveno patalpose su jų priklausiniais ir abu namai buvo žymimi tuo pačiu numeriu – (duomenys neskelbtini).

1992-09-03 ieškovai sutartimi nuosavybėn įgijo ir iki šiol valdo po 14/100 dalių, 135,32 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo 1A1/m, bei po ¼ dalį prie šio namo esančio ūkinio pastato 2/1ž, esančių Alkūnės g. 6A ( privatizavimo metu (duomenys neskelbtini)), Vilniuje ( b.l. 16-18). Ieškovai 1992-09-03 sutartimi taip pat įgijo nuosavybėn 1/3 dalį rūsio ( b.l. 16).

1992-07-23 Atsakovė sutartimi privatizavo 76,23 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį (vieno buto) namą 2A1/p su rūsiu, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( b.l. 23, 24, 45). Name 1A1/m ((duomenys neskelbtini)) rūsio nėra. Namų valdos techninės apskaitos bylose, tiek privatizavimo metu, tiek šiuo metu, rūsys yra tik po gyvenamuoju namu 2A1/p ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Ieškovai privatizavo būtent namo 2A1/p rūsio 1/3 dalį. Ieškovų į bylą pateiktame gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo 1992-07-29 akte yra įrašas parduoti J.A. P. ir P. S. „namo dalį su bendru rūsiu po butu Nr.5, t.y. po atsakovės butu ( b.l. 92). 55,05 kv.m. ploto rūsiu, esančiu name 2A 1/p ((duomenys neskelbtini)) šalys bendrai naudojosi iki patalpų privatizavimo ir vėliau.

Vilniaus miesto VPK 3 PK 1997-05-22 raštas patvirtina 1997 m. gegužės mėnesį iškilusį tarp šalių ginčą dėl rūsio ( b.l. 36).

Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovams užkirsta galimybė naudotis rūsiu, kurio 1/3 ieškovams priklauso nuosavybės teise. 2007-12-06 teismo atliktos vietos apžiūros metu buvo įsitikinta, kad į rūsį galima patekti tik per atsakovės buto patalpas, jas perėjus, (patalpos pažymėtos indeksais 5-2, 5-3, 5-5), po to patenkant į buto patalpą kurios indeksas 5-6. Patalpoje iškirsta anga, per kurią pristatomais laiptais galima nusileidžiama į rūsį. Namų valdos techninės apskaitos bylos plane laiptų į rūsį nėra.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo. Šalys, taip pat tretysis asmuo V. B. rūsio patalpa privalo naudotis bendru sutarimu ir bendru sutarimu nustatyta tvarka spręsti atitvarų rūsyje įrengimo klausimą.

Vietos apžiūros metu pertvarų rūsyje nebuvo, kokia patalpa ieškovų pažymėta raidėmis a-b-c-d yra nežinoma. Gyvenamojo namo, jo dalies, buto įkainojimo 1992-07-29 akte esantis įrašas nurodo, kad rūsys yra bendras. Dokumentuose nėra duomenų, kad pertvaros gali būti įrengtos teisėtai, atitikti statybos techninius ir kitus reikalavimus. LTSR KŪM komunalinio ūkio projektavimo instituto sudarytame plane-schemoje, rūsio plane matomos pertvaros, tačiau jokių žymėjimų apie atitvertas rūsio patalpas nėra. Namų valdos techninės apskaitos bylose taip pat nurodyta bendra patalpa be pertvarų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovai (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašė sprendimą pakeisti dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo; išnagrinėti pateiktą generalinį planą; priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovę atstatyti rūsio generaliniame plane pažymėtas pertvaras ir suformuoti pradinį rūsio išdėstymą. Priskirti apeliantams priklausančią rūsio dalį LTSR KŪM Komunalinio ūkio projektavimo instituto pateiktoje plane-schemoje pažymėtoje raidėmis a-b-c-d.

Nurodė, kad teismo išvados dėl apeliantams priklausančių patalpų, LTSR KŪM komunalinio ūkio projektavimo instituto plane-schemoje pažymėtose a-b-c-d, atitvėrimo negalimumo vadovaujantis statybiniais techniniais reglamentais yra nepagrįstos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad 1989 m. LTSR KŪM Komunalinio ūkio projektavimo instituto sudarytas planas-schema buvo paruoštas pagal LTSR KŪM Komunalinio ūkio projektavimo instituto paruoštą generalinį planą Nr. 0289008.Generaliniame plane yra aiškiai pažymėtas rūsių išdėstymas, nurodytos sienų pertvaros, kurios paskirsto bendrą rūsio plotą 55,05 kv.m. į atskiras rūsio patalpas atskiriems žmonėms. Pertvarų įrengimas, laikantis generaliniame plane nurodyto išplanavimo, vadovaujantis statybos reglamentais yra įmanomas. Pertvarų buvimo faktas LTSR KŪM komunalinio ūkio projektavimo instituto plane-schemoje patvirtina, kad pertvaros nebuvo įrengtos savavališkai. Patalpų būklė iš esmės yra pablogėjusi, įrengtos pertvaros sugriautos. Prieš atsakovei pradedant riboti teisę naudotis rūsio patalpomis rūsio patalpos buvo suskirstytos į atskiras mažesnio ploto erdves. Teismo sprendimas pašalino trukdžius naudotis teisėtai valdomomis patalpomis, tačiau sudarytos sąlygos ir aplinkybės neleidžia efektyviai naudotis turtu.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Nurodė, kad LR Konstitucijos 23 str. nustato, kad nuosavybė yra neliečiama. Ieškovai jokių nuosavybės teisių į rūsį neturėjo. 1992-07-23 buvo sudaryta sutartis tarp atsakovės ir Vilniaus m. Rasų seniūnijos seniūno, kuria atsakovei parduotas atskiras gyvenamasis namas su rūsiu bei ūkio pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal 1992 m. galiojusį CK 153 str. priklausinys yra daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui. Rūsys kaip namo priklausinys buvo perleistas kartu su gyvenamuoju namu. Rasų seniūnija sudarydama sutartis su trečiaisiais asmenimis suklydo, manydama, kad abu pastatai yra vienas pastatas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

CK 4.75 str. nustato bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Tuo atveju, kai tarp bendraturčių iškyla ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe, jų ginčą sprendžia teismas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl konkrečios rūsio dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).

Teismas nėra įgaliotas pats spręsti kokią rūsio dalį paskirti naudojimui ieškovams, o kokią atsakovei. Tai privalo spręsti patys bendrasavininkiai, siūlydami ir derindami savo variantus, išdėstytus rūsio patalpų plane. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodytu Komunalinio ūkio projektavimo instituto 1991-10-09 rūsio planu, kadangi šis planas sudarytas dar iki ieškovams įgyjant nuosavybėn gyvenamąsias ir rūsio patalpas, pagaliau šis planas neatspindi ir realios situacijos ginčo nagrinėjimo metu. Ieškovai nepateikė rūsio plano, kuriame būtų nurodyta jiems prašoma skirti naudojimui rūsio dalis, todėl teismas negalėjo vertinti ieškovų prašymo pagrįstumo.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir aiškiai išdėstė argumentus, kuriais netenkinamas ieškovų reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje, apylinkės teismo sprendimo motyvų nebekartoja.

Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoji sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta bei neužkerta ieškovams galimybės įgyvendinti savo, kaip bendraturčių teises, tačiau įstatymų numatyta tvarka.

Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas nustatyti ieškovams tenkančią 18,35 kv.m. rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį natūroje, palikti nepakeistą, o ieškovų J.A. P. ir P. S. apeliacinį skundą atmesti.