Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai Neringai Budriūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovės pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. S. už tai, kad ji eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas nuo 2022 m. balandžio 25 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, tuo buvo pažeistos VMI, kaip kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai. Šiais veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Neringa Budriūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad J. S. savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, kadangi jos veiksmuose nėra šio nusižengimo sudėties požymių. Pažymėtina, kad turėtų būti konstatuotas ne tik pažeidimo faktas, bet ir kaltė, t. y. nusižengimo sudėtis. Kaltė yra tyčia, tyčia, kad asmuo tyčia nesilaikydamas reikalavimų pažeidžia VMI teises ir suvokti, kad daro tokį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, J. S. veiksmuose nebuvo sąmoningos tyčios pažeisti VMI interesus. VMI pareiškime nurodyti mokėjimai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., buvo atliekami iš būtinumo, siekiant išsaugoti veiklos vykdymą, vykdant bendrovės įsipareigojimus bei siekiant gauti pajamas. Mokėjimai VMI pareiškime nurodytoms įmonėms buvo atlikti už darbuotojų ir įrenginių nuomą, nes įmonė neturėjo nei įrangos, nei darbuotojų, todėl juos turėjo nuomotis, nes kitaip negautų pinigų. Bendrovė darbus tęsė, tikėjosi gauti daugiau pajamų. Taip pat buvo sumokėta už kurą, ką taip pat bendrovė privalėjo padaryti. Pažymėtina, kad įmonė pagal galimybes atliko įmokas ir VMI bei taip savo nepriemoką sumažino. Atsižvelgiant į tai, prašoma netenkinti VMI prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. S., o jeigu teismas nuspręstų kitaip, nesant tiesioginės tyčios, prašoma skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. J. S. buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Įmonės veikla vykdoma Vokietijoje. J. S. stengėsi vykdyti veiklą, kad gautų daugiau pajamų ir taip padengtų įsipareigojimus VMI. Turimus įsipareigojimus VMI mažino pasiskirstydama pajamas, atlikdama kitus būtinus mokėjimus. Jei teismas pripažintų J. S. padarius jai inkriminuotą nusižengimą, prašo skirti mažesnę baudą, nei numatytą sankcijoje, todėl, kad nebuvo sąmoningos tyčios nemokėti, iš dalies įsipareigojimai buvo vykdomi. J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nėra nuo 2024 m. kovo mėnesio, įsipareigojimų išeidama iš pareigų nepadengė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2024 m. liepos 25 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2024 m. liepos 24 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių bei pagal VMI suformuotas pakaitines deklaracijas: 25 130,99 Eur gyventojų pajamų mokesčių nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d., 1 939,17 Eur delspinigiai, 5 819,00 Eur pelno mokesčio nepriemoka susidarė pagal suformuotą pakaitinę deklaraciją už 2023 metus. VMI išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ir turto vykdo nuo 2023 m. lapkričio 14 d. Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų – Bendrovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškime nurodomu laikotarpiu Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors turėjo įsiskolinimą VMI.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta fiziniams ar juridiniams asmenims, patiriantiems laikinų finansinių sunkumų – neturintiems pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su asmens nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jis ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už žemesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Šiuo atveju J. S. traukiama administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Kaip matyti iš VMI pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo – Balanso išrašo kopijos, 2023 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VMI buvo 18 900,85 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pavedimus kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims – mokėjo darbo užmokestį, sąskaitas už kurą ir kt. Visų atliktų pavedimų suma sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei nebūtų jų atlikusi, turėjo galimybę padengti visą mokestinį įsiskolinimą, susidariusį VMI. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad J. S. stengėsi vykdyti bendrovės veiklą, kad gautų daugiau pajamų, užtikrintų veiklos tęstinumą ir taip padengtų visus įsipareigojimus, todėl pajamas paskirstė ir atliko būtinus mokėjimus. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad J. S., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, bet atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą, savo pačios iniciatyva spręsdama, kaip paskirstyti bendrovės gaunamas įplaukas tarp skirtingų kreditorių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aktualiu laikotarpiu valdomos Bendrovės banko sąskaitos išrašai rodo, jog atsiskaitymo eiliškumo nebuvo laikomasi ne pavieniais atvejais, o sistemingai, dėl ko turima skola valstybės biudžetui nebuvo pakankamai efektyviai mažinama. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše nėra matomos nei vienos atliktos įmokos VMI.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek asmeniui esant nemokiam, bankrutuojančiam, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015), tad šiuo atveju nėra tikslinga detaliai aiškintis, kokia Bendrovės finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka.

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia asmens subjektyviąją ir objektyviąją nusižengimo sudėties pusę. Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, veikdamas bendrovės naudai, privalėjo derinti įmonės interesus su visais bendrovės kreditoriais, savarankiškai nesuteikdamas prioriteto vienam ar keliems kreditoriams savo nuožiūra, o šiuo konkrečiu atveju laikytis įstatyme numatytos pareigos, t. y. atsižvelgti į mokėjimų eiliškumą. Įstatymų leidėjo nuostata bendrovei suponuoja veiklos pobūdį planuoti taip, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai, nebūtų elgiamasi savarankiškai ar savo nuožiūra vykdant mokėjimus kreditoriams. Įvertinus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės argumentai, jog įmonė teikė prioritetą pinigų srautų planavimui, vertintini kritiškai. Tokia situacija negali būti vertinama taip, jog bendrovės valdymo organas (vienasmenis ar kolegialus) pats sprendžia kasdieninėje įmonės veikloje, su kuriais kreditoriais atsiskaityti pirmiausia, o su kuriais paskiau. Priešingu atveju, esant sudėtingai padėčiai, įstatyminė nuostata prarastų prasmę. Teismo vertinimu, nors verslo praktikoje įprasta planuoti ir optimizuoti pinigines lėšas veikloje, tačiau bendrovės savarankiškai vykdoma vadybos ir kaštų politika neturi ir negali prieštarauti CK nuostatai, kitu atveju valstybės biudžeto pajamų surinkimas priklausytų nuo privataus kapitalo savarankiško planavimo mokestines prievoles vykdyti pasirinktinai priimtinu metu.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka J. S. pripažinti kalta padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jos veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. J. S. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad J. S. yra bausta administracine tvarka, tačiau jai paskirtas baudas sumokėjusi, be kita ko, paskutinį kartą bausta 2022 metais, praeityje nebuvo teista, taip pat ji nebausta administracine tvarka už analogiško ar savo esme panašaus administracinio nusižengimo padarymą. Ji yra dirbanti, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bylos duomenys patvirtina, kad J. S., nors ir nesilaikydama įstatymų nustatytų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, vis dėlto, dėjo pastangas, kad mažintų bendrovės turimą įsiskolinimą biudžetui. Įvertinus jau aptartus argumentus, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant J. S. mažesnę už minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismui pateikė prašymą J. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti šias įstatymo nuostatas nėra, kadangi nei minėtame prašyme, nei teismo posėdžio metu, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. nei jos atstovė nenurodė iš esmės jokių išimtinių jos naudai bylojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti jai nuobaudą, švelnesnę, nei minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda. Aplinkybės, kad atsiskaitymus su kreditoriais ji vykdė siekdamas bendrovės veiklos tęstinumo, panašaus ar analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose yra pakankamai dažnai nurodomos kreditorių eiliškumo nesilaikymo priežastys, tačiau, kaip minėta, jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, įstatyme nėra numatyta, o aplinkybė, kad iš dalies J. S., vadovaudama bendrovei, vykdė atsiskaitymus su valstybės biudžetu, sudaro pagrindą jai skirti artimesnę minimaliam, mažesnę už vidurkį administracinę nuobaudą – baudą, tačiau nėra laikytina išimtine aplinkybe analizuojamo straipsnio kontekste. Aptartos aplinkybės ir kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai paskirti nuobaudą, kuri būtų mažesnė nei minimalus įstatymo sankcijoje nurodytas jos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.