- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-2102-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07321-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinę pareigą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo per elektroninį dienyną pranešti fizikos laboratorinio darbo „Kūno judėjimo tyrimas“ hipotezę arba pranešti, kad hipotezės nežino, ir pranešti galimų taškų fizikos laboratoriniame darbe „Dinamometro rodmenų nustatymas“ maksimumą. Nurodė, jog tikrindamas savo vaiko žinias ir gebėjimus per elektroninį dienyną kelis kartus fizikos mokytojos ir progimnazijos direktorės prašė paaiškinti fizikos laboratoriniuose darbuose suformuluotas užduotis bei vertinimą. Tačiau atsakovė jokio atsakymo ieškovui nepateikė.Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė atsakė į visus ieškovo klausimus. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas. Atsakovės atsakymų į ieškovo klausimus teisingumas negali būti civilinio ginčo dalyku. Ieškovas nenurodė, kokia jo civilinė teisė buvo pažeista ir kaip šis pažeidimas pasireiškė. Ieškovas nepateikė jokios sutarties, kurios nevykdymu kaltina atsakovę.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo gautą prašymą dėl posėdžio metu iš anksto suplanuotos kelionės į užsienį, atšaukė 2018 m. balandžio 16 d. teismo posėdį ir skyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. gegužės 14 d. Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Į teismo posėdį atvykęs atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, jog teismo nutartis ir šaukimai į teismo posėdį ieškovui įteikti tinkamai, ieškovas nepranešė, jog dėl svarbių aplinkybių negalės dalyvauti teismo posėdyje, teismui nėra žinomos ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kadangi ieškinys paliekamas nenagrinėtu dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį, teismas konstatavo, jog byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, nes byla iškelta ieškovo ieškinio pagrindu ir ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo procesiškai netinkamo elgesio. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 500 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovavosi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Teismas nustatė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingos, todėl tenkintinos visiškai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškinys reiškiamas dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti savo sutartinę pareigą, ieškovą su atsakove sieja jo dukros mokymo paslaugų sutartis. Todėl klausimas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo ir jo pagrindo buvo ir taip aiškus. Nors pagal CPK nuostatas atostogos nėra priežastis neatvykti į teismo posėdį, teismas parengiamąjį posėdį atidėjo dėl atsakovo atostogų, t. y. nesilaikė proceso koncentracijos principo. Teismui paskyrus parengiamąjį posėdį bei jį atidėjus, teismo sprendimas gali būti priimtas ir įsiteisėti tada, kai mokslo metai ir kartu ieškovo sutartiniai santykiai su atsakove būtų pasibaigę. Teismas nutartimi pritaikė ieškovui pasekmes, kurios nebuvo nurodytos šaukime. Šaukime buvo nurodytos tik teisinės pasekmės, numatytos CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tačiau teismas pritaikė pasekmę, numatytą CPK 246 straipsnyje. CPK draudžia procesines staigmenas kitiems dalyviams. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė priimti sprendimą už akių įstatyme numatytais atvejais. Tačiau parengiamajame posėdyje atsakovė pakeitė poziciją, nors tai yra draudžiama procesinė staigmena. Pagal CPK 230 straipsnio 2 dalį teismas turėjo priimti sprendimą už akių. Ieškovas į teismo posėdį negalėjo atvykti, nes gavo ikiteisminio tyrimo pareigūno šaukimą į apklausą. Teismas darė šališką poveikį atsakovei, kad ji nebeprašytų sprendimo už akių, o prašytų palikti ieškinį nenagrinėtu. Sprendimas už akių nereiškė sprendimo atsakovės naudai, o palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovas gali jo nebepaduoti dar kartą dėl moksleivių mokslo metų pasibaigimo. Pagal CPK dėl neatvykimo į parengiamąjį posėdį palikti ieškinį nenagrinėtu negalima. CPK 230 straipsnis reguliuoja neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, todėl CPK 246 straipsnio pagal analogiją taikyti negalima. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nenumatyta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Jeigu šalis nepateikia atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento, tai nėra galimybės palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsakovė pasitelkė neturintį teisės atstovauti atstovą. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnį biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams. Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės ištaigos vadovą. Biudžetinė įstaiga teisės aktų nustatytais atvejais gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią institucija. Atsakovės nuostatai nenumato teisės civilines teises įgyti per advokatą. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsakovei gali atstovauti suinteresuotos aukštesnės institucijos ar įstaigos (t. y. savivaldybės administracijos) valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei neproporcingas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė galėjo pasitelkti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškovo A. S. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Nors ieškovas nurodo, jog ieškinį grindė sutarties nevykdymu, tačiau pačios sutarties teismui nepateikė, nenurodė, kokią sutartį atsakovė pažeidė. Šias aplinkybes teismui ir reikėjo aiškintis parengiamojo posėdžio metu. Parengiamojo posėdžio skyrimą reglamentuoja CPK 228 straipsnis, pagal kurį sprendimas skirti parengiamąjį posėdį ar ruoštis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu priklauso teismo diskrecijai. Todėl ieškovo argumentai dėl parengiamojo posėdžio nebūtinumo yra nepagrįsti. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog teismas jam pritaikė pasekmę, nenurodytą šaukime. Ieškovui 2018 m. balandžio 6 d. siųsto šaukimo 2 lape yra aiškiai nurodytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, cituojama CPK 246 straipsnio 1 dalis. Tame pačiame straipsnyje nurodoma ir sprendimo už akių priėmimo galimybė, dėl to ieškovo argumentai neatitinka tikrovės. Teismas nedarė jokio šališko poveikio atsakovei, kuri pati pakeitė savo nuomonę (nurodytą raštu atsiliepime) ir žodžiu prašė teismo palikti ieškinį nenagrinėtu. Keisdama savo nuomonę atsakovė įvertino, jog toks procesinis sprendimas bus korektiškesnis ir netrukdys ieškovui reikšti tapataus ieškinio ateityje. Teisė proceso šaliai pasitelkti atstovą – advokatą – yra numatyta CPK 56 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Jokių priežasčių, kurios galėjo kliudyti advokatui atstovauti atsakovę, ieškovas nenurodė. Teisė pasitelkti advokatą civiliniame procese yra universali šalies procesinė teisė, dėl to ieškovo argumentai šiuo klausimu atmestini. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog iš jo priteista neproporcinga bylinėjimosi išlaidų suma. Maksimali rekomenduojama priteisti atstovavimo išlaidų suma už atsiliepimą į ieškinį teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną buvo 2 127 Eur. Iš ieškovo buvo priteista tik 500 Eur, kurie neviršija ¼ dalies maksimalaus dydžio. Atsakovės atstovas turėjo surinkti ir susisteminti didelį kiekį civilinei bylai reikalingos medžiagos, dėl to priteista suma yra adekvati atsakovės atstovo atliktam darbui procese.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu ir priteisė iš jo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.CPK yra numatyti du pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdai: paruošiamųjų dokumentų būdu ir parengiamajame teismo posėdyje. Pagal CPK 227 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja advokatai ar advokato padėjėjai. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas neturėjo jį atstovaujančio advokato, todėl teismas negalėjo skirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais. Tuo tarpu CPK 228 straipsnyje numatytas pasirengimas bylai teismo posėdžio metu būtų leidęs teismui geriau išsiaiškinti šalių reikalavimus ir jų atsikirtimus.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodė, jog ieškinį reiškia atsakovei dėl pareigos pagal jo su atsakove sudarytą dukters mokymo paslaugų sutartį. Tačiau jokios sutarties nepateikė. Tuo tarpu atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė ieškovo su atsakove 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą Moksleivių priėmimo į mokyklą pagal pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą sutartį, kurios 8 punkte nustatyta, jog ginčytini ugdymo proceso organizavimo, mokyklos veiklos, sutarties pažeidimo klausimai sprendžiami Mokyklos taryboje, išimtinais atvejais – dalyvaujant švietimo padalinio ar apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo inspekcijos atstovui arba apskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (1 t., el.b.l. 26). Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė parengiamąjį teismo posėdį, kad tinkamai išsiaiškintų ieškovo reikalavimus ir nustatytų, ar ieškovo reikalavimai tikrai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pritaikė jam pasekmes, kurios nebuvo nurodytos šaukime. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, kuria skyrė parengiamąjį teismo posėdį, nurodė tik CPK 230 straipsnyje numatytas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Tačiau tiek teismo šaukime į 2018 m. balandžio 16 d., tiek į 2016 m. gegužės 18 d. teismo parengiamąjį posėdį ieškovui buvo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, numatytos ir CPK 246 straipsnyje (1 t. el.b.l. 92-93). Pažymėtina, jog atsakovės atstovas, iš karto po teismo posėdžio paskyrimo, pranešė teismui apie savo iš anksto suplanuotą išvykimą bei pateikė duomenis apie įsigytus skrydžio bilietus (1 t., el.b.l. 90-91; 172-173). Taigi atsakovės atstovas tinkamai vykdė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą ir laiku bei tinkamai informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Ieškovas tik kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. gegužės 11 d. jam elektroniniu paštu išsiųstą šaukimą į 2018 m. gegužės 14 d. 13:00 val. ikiteisminio tyrimo apklausą (1 t., el.b.l. 193). Pripažintina, jog ieškovas turėjo galimybę informuoti teismą apie šį gautą šaukimą ir prašyti atidėti teismo posėdį, taip pat turėjo galimybę atvykti ir į patį teismo posėdį, kadangi jis buvo paskirtas 10:00 val., arba informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigą apie daug anksčiau paskirtą teismo parengiamąjį posėdį. Ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, pagal CPK 8 straipsnį nebendradarbiavo su teismu, laiku jo neinformuodamas apie gautą kitos teisėsaugos institucijos šaukimą. Be to, ieškovas turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį, todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį paliko ieškinį nenagrinėtu.Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų. Taigi atsiliepime atsakovės nurodytas sutikimas dėl sprendimo už akių priėmimo nėra universalus, skirtas visam procesui. Jis taikytinas tik tokiu atveju, jeigu teismas būtų parinkęs pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, o ieškovas nebūtų pateikęs dubliko. Tuo tarpu pagal CPK 230 straipsnio 2 dalį dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Taigi ši nuostata leidžia atvykusiai į posėdį šaliai nuspręsti posėdžio metu, kokią procesinę bylos baigtį pasirinkti. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog atsakovė neturėjo teisės pakeisti atsiliepime nurodytos nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, o teismas būtinai turėjo nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą už akių, yra nepagrįsti. Įstatymas suteikia teisę proceso šaliai bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tikslinti savo reikalavimus, atsikirtimus, o taip pat ir nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo.Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog atsakovė pasitelkė atstovą, kuris neturi teisės jos atstovauti. Atsakovei byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ar jų padėjėjai. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Minėtas įstatymas ir CPK nuostatos suteikia teisę advokatams atstovauti teismuose visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Nagrinėjamoje byloje atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 500 Eur, kuriuos pirmos instancijos teismas priteisė iš ieškovo. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, be pateisinamos priežasties neatvykdamas į teismo paskirtą parengiamąjį posėdį, nesielgė tinkamai, todėl priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą maksimalus priteistinas už atsiliepimo į ieškinį parengimo dydis yra 2 238 Eur (895,20 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 2,5). Priteistoji suma yra net keturis kartus mažesnė už maksimalią, todėl ji pagrįstai priteista iš ieškovo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio palikimu nenagrinėtu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur (2 t., el.b.l. 2-3). Pagal rekomendacijų 8.16 punktą maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 358,08 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei BĮ (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.