Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės S. K. ir atsakovo M. P. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui M. P., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2020 m. rugsėjo 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, šalių pageidavimu, šalims suteikta galimybė byloje sudaryti taikos sutartį.

Teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo gauta ieškovės S. K. ir atsakovo M. P. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurią šalys prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, pateikta Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu dėl jos sąlygų nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Iš teismui pateiktos Taikos sutarties turinio matyti, jog ieškovė S. K. ir atsakovas M. P. siekia taikiai išspręsti ginčą: šalys susitarė dėl jų nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui iš tėvo pusės teikimo tvarkos. Taikos sutarties sąlygomis šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą. Nors nagrinėjamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis, t.y. viešasis interesas vaiko teisių požiūriu byloje egzistuoja, tačiau ginčo išsprendimas tėvų susitarimu atitinka vaiko interesus, kadangi visi su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarkos nustatymu, jo išlaikymu susiję klausimai, visų pirma, turi būti sprendžiami tėvų susitarimu (Civilinio kodekso 3.5 straipsnio 4 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis).

Šalys patvirtino, jog sutartis sudaryta laisva šalių valia, joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės.

Teismas, įvertinęs ieškovės S. K. ir atsakovo M. P. pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutarties sąlygomis šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą, todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. e2-4862-517/2020 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Teismas į Taikos sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalys taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią Šalių valią, priima ir pasirašo, taip pat dėl sutarties egzempliorių skaičiaus, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo. Teismas į taikos sutarties sąlygas taip pat neįtraukia prašymo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, nes teismui konstatavus, kad prašoma patvirtinti taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, įstatymas įpareigoja teismą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei S. K. grąžintini 75 (septyniasdešimt penki) procentai jos sumokėto žyminio mokesčio sumos už pareikštą ieškinį, tai yra 44,25 Eur (keturiasdešimt keturi eurai 25 centai) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Patvirtinti šalių S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria nustatyti jų nepilnamečio sūnaus E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvieną mėnesį savo nepilnamečio sūnaus E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kasmėnesinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, mokėtinas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtą sumą M. P. įsipareigoja kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 22 dienos, pervesti į S. K. sąskaitą, esančią AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). S. K. vaiko išlaikymo sumomis disponuoja uzufrukto teise.

3. Šalys susitaria, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį, pinigus pervedant iki rugpjūčio mėnesio 15 dienos, mokės 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) vienkartines išmokas, skirtas sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mokyklos reikmenų įsigijimui. Pirmoji įmoka turės būti sumokėta iki 2023 metų rugpjūčio 15 dienos.

4. Šalys pareiškia, kad jos turi lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir susitaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos:

4.1. M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę kas antrą savaitgalį paimti sūnų E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), į savo gyvenamąją vietą. Vaikas savaitgaliui paimamas nuo penktadienio pasibaigus užsiėmimas ugdymo įstaigoje, o jos nelankant iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val., ir pristatomas į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Taip pat M. P. turi teisę paimti vaiką kiekvieną porinę savaitės darbo dieną. Tokiu atveju vaikas paimamas pasibaigus užsiėmimas ugdymo įstaigoje, o jos nelankant iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val., ir pristatomas į gyvenamąją vietą nuo 19 val. 30 min. iki 20 val. M. P. vaiko paimti negali jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jis pagal rotacijos principą turi praleisti su mama ir šios dienos jam nekompensuojamos. Taip pat jeigu dėl aptariamos priežasties M. P. tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, jis nepraranda galimybės praleisti su vaiku dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus.

4.2. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą S. K. įsipareigoja informuoti M. P. ne vėliau kaip prieš tris dienas raštu arba elektroniniu paštu, arba SMS pranešimu.

4.3. M. P. turi teisę du kartus per metus su vaiku praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 14 (keturiolikos) dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti S. K. patvirtinus atostogų laiką, bet ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaiku praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų. Vykstant atostogų į užsienio valstybę, tėvai privalo informuoti vienas kitą apie konkrečią atostogų vietą.

4.4. Šventes vaikas leis su mama ir tėvu rotacijos principu:

- Šv. Kūčios (išvakarėse nuo 17 val. iki gruodžio 25 d. 10 val.): porinius su mama, neporinius su tėvu;

- Šv. Kalėdos (nuo 10 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.): porinius su tėvu, neporinius su mama;

- Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 20 val.): neporinius su tėvu, porinius su mama;

- Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 20 val.): porinius su mama,

neporinius su tėvu;

- Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 20 val.): neporinius su mama, porinius su tėvu;

- Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): porinius su mama, neporinius su tėvu;

- Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 20 val.): neporinius su mama, porinius su tėvu;

- kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka.

4.5. Motinos S. K. ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną vaikas bus su mama, tėvo M. P. ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu.

4.6. Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio rėžimu.

4.7. Vaikui E. P. pradėjus lankyti mokyklą tėvas M. P. turi teisę su juo praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Poriniais metais tėvas praleidžia pirmąją pusę atostogų, o neporiniais – antrąją pusę atostogų. Atostogų metu tėvai privalo užtikrinti vaiko galimybę su kitu iš tėvų praleisti švenčių ar gimtadienių dienas pagal rotacijos principą.

4.8. M. P. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus.

4.9. S. K. neturi teisės išvykti nuolat gyventi su vaiku iš Lietuvos, negavusi rašytinio M. P. sutikimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 3 d.

4.10. Tuo atveju, jeigu M. P. dėl darbo, sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių negalės paimti vaiko jam numatytu bendrauti laiku, apie tai jis įsipareigoja informuoti S. K. ne mažiau kaip prieš dvi dienas SMS žinute, arba elektroniniu paštu.

4.11. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

5. S. K. atsisako savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

6. Šalys pareiškia, kad neprašo viena iš kitos atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo išlaidas, jei tokios bus priteistos, šalys prašo atlyginti lygiomis dalimis.

7. Šalims išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, šalims išaiškinta, kad teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos neįgyja res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl šių sąlygų pakeitimo.

8. Šalims žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

9. Šalys pareiškia, kad ši taikos sutartis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajam interesui.

Civilinę bylą Nr. e2-4862-517/2020 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui M. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nutraukti.

Grąžinti ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) procentus – 44,25 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 25 centus) žyminio mokesčio sumos, sumokėtos 2020 m. balandžio 7 d., AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 285, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.