Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-12-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1495-912/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
e2A-1495-912/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00966-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Atsakovas
Z. L., UAB „Vilniaus vandenys“
Ieškovas
Z. L.
Kategorijos
  • 3.2.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1495-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00966-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. L. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo tęsti darbuotojui padarytos žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovę tęsti ieškovei periodinę netekto nedarbingumo kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovės nuo 2017 m. vasario 13 d. delspinigius už periodinės netekto darbingumo kompensacijos nemokėjimą Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiais.

2. Ieškovė nurodė, kad 1994 m. lapkričio 15 d., vykdydama savo darbines pareigas, patyrė smegenų sutrenkimą, dėl kurio neteko 40 proc. profesinio darbingumo. Netektas darbingumas nustatytas neterminuotai. Darbdavys perkėlė ją į kitas – valytojo – pareigas, kurias ėjo iki pensijos (2007 m.). Įvykio metu nenustatyta, kad ieškovė buvo neblaivi, kitų aplinkybių, kurios būtų sąlygoję tyčinį kritimą. Atsakovė, iki 2017 vasario 13 d. mokėdama ieškovei kas mėnesį išmokas (apie 72 Eur), pripažino savo kaltę. Be to, darbdaviui galioja kaltumo prezumpcija.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovė 200 m. kovo 7 d. kreipėsi į darbdavį, prašydama jai mokėti žalos atlyginimą nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. Darbdavys įsakymu nusprendė mokėti ieškovei žalos atlyginimą. 2016 m. pasikeitus vadovybei ir atlikus vidaus auditą, nustatyta, kad nėra pagrindo mokėti ieškovei žalos atlyginimą, todėl generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. įsakymu žalos mokėjimas ieškovei nutrauktas. Atsakovė nurodo, kad ginčui taikytinas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – ŽANADSPLLĮ), įsigaliojęs 1997 m. rugsėjo 1 d. atsakovės civilinė atsakomybė nėra objektyvi (be kaltės). Sprendžiant žalos, padarytos darbuotojo sveikatai, atlyginimo klausimą, turi būti nustatytos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltė. Atsakovės civilinė atsakomybė nėra objektyvi (be kaltės), todėl ji turi teisę ginčyti savo kaltę ir įrodinėti, kad jos kaltės nėra. Atsakovės kaltės nebuvimą patvirtina 1994 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kurio 12.2 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – „asmens neatsargumas" bei ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės –pati paslydo ir pargriuvo. Atsakovės civilinę atsakomybę šalina ne tik tai, jog dėl žalos padarymo nėra darbdavio kaltės, bet ir aplinkybės, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio. Nors ieškovė, nesivadovauja teisės aktų sisteminio aiškinimo principu: ŽANADSPLLĮ 13 straipsnio norma gali būti taikoma tik tada, kada taikoma ir ŽANADSPLLĮ 4 straipsnis. Atsakovės mokėtas žalos atlyginimas buvo geranoriška valios išraiška, neįtvirtinanti pareigos jį toliau mokėti. Atsakovė neturėjo įstatyminės pareigos mokėti žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu netenkino ieškinio.

5. Teismas nurodė, kad, pagal ŽANADSPLLĮ 4 straipsnį, darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą tik tada, kai dėl darbdavio kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę” ( nutarimo 2, 3 punktai).

6. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo netekto nedarbingumo nustatymo dienos mokėjo ieškovei kas mėnesį po 72 Eur (iki euro įvedimo atitinkamą sumą litais) žalos atlyginimą geranoriškai. Ieškovė nesikreipė nei į darbdavį, nei į kitas institucijas dėl atlyginamos žalos dydžio nustatymo, jo padidinimo ar pakeitimo. Tik atsakovei 2017 m. vasario 13 d. nutraukus žalos atlyginimo mokėjimą ieškovei ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, kuris 2017 m. liepos 27 d. raštu ieškovei paaiškino, kad žalą atlyginti ieškovei privalo darbdavys, nes asmens neatsargumas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe negali būti prilyginamas ŽANADSPLLĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atvejams, kurių metu žala neatlyginama.

7. Teismas vertino, kad darbdavys neturi pareigos atlyginti žalą, jeigu įrodo, kad darbuotojas buvo suluošintas ar kitaip sužalotas dėl jo paties ar kitų asmenų kaltės/neatsargumo. Iš 1994 m. gruodžio 6 dienos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.2 12, 12.1. punktų matyti, kad ieškovė, eidama į objektą surašyti skaitiklių parodymus paslydo ir pargriuvo, dėl ko patyrė galvos traumą, o 12.2. punkte nurodyta, jog tai įvyko dėl ieškovės neatsargumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės kaltės dėl ieškovės sveikatos sužalojimo nėra. Priežastinio ryšio nebuvimas atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

8. Teismas konstatavo, kad pagal atlyginti žalą turi tas asmuo, kuris turi tokią pareigą pagal galiojančius įstatymus. Darbdavio geranoriškas mokėjimas darbuotojo patirtą žalą nesuponuoja atsakovui pareigos tą mokėjimą tęsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: įpareigoti atsakovę tęsti periodinės netekto darbingumo kompensacijos ieškovei mokėjimą; priteisti iš atsakovės nuo 2017 m. vasario 13 d. delspinigius už periodinės netekto darbingumo kompensacijos nemokėjimą Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiais arba Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo ir klaidingai aiškino teismų praktiką.

9.2. Teismas neatsižvelgė į šios rūšies atsakomybės specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę” (toliau – Nutarimas) 2 punkte nurodoma, kad nagrinėdami civilines bylas dėl žalos atlyginimo, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, teismai privalo išaiškinti ne tik bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir papildomas sąlygas, kurios yra būtinos atsakomybei už žalą atsirasti (pvz., būtina nustatyti, kad žalos padarymo metu tarp ginčo šalių buvo darbo teisiniai santykiai ir, kad žala nukentėjusiajam atsirado, ryšium su jo darbinių (tarnybinių) pareigų ėjimu).

9.3. Nutarimo 3 punkte nurodoma, kad suluošintas ar kitaip sužalotas darbe darbuotojas privalo įrodyti, kad žala jo sveikatai buvo padaryta, ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, taip pat padarytos sveikatai žalos dydį. Įrodžius šias aplinkybes, darbdavio kaltė, tai yra, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės darbinių santykių ypatumų. Į bylą nepateikta darbo sutartis, kurioje aiškiai nurodomos ieškovės darbo funkcijos, saugos darbe instrukcijos, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos. Atsakovė neįrodė, jog yra nekalta dėl ieškovės suluošinimo darbo metu ir ėmėsi visų būtinų priemonių saugos reikalavimams užtikrinti darbo metu, t. y. sudarė saugias darbo sąlygas.

9.5. Teismas neatsižvelgė į Nutarimo 20 punktą, kuriame aiškiai nurodoma, kad tik didelis nukentėjusiojo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas teismui, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant žalą padariusiojo asmens kaltei – ir priklausomai nuo jo kaltės laipsnio), atlygintinos žalos dydį sumažinti arba atmesti reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusiojo dideliu neatsargumu laikytinas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kai asmuo numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (pvz., asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais, kitos teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens dideli neatsargumą).

9.6. Griuvimas, esant slidžiai dangai, negali būti vertinamas kaip didelis Ieškovės neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti.

Šalies argumentai

9.7. Ieškovė teisme apklausos metu aiškiai paliudijo, jog prašė dėl slidžios kelio dangos gatvėse atidėti tos dienos skaitiklių patikrinimus, tačiau jos viršininkas liepė vykti į tikrinimus.

9.8. Teismas pripažindamas, jog ieškovė kalta dėl nelaimingo įvykio netinkamai taikė ŽANADSPLLĮ nuostatas.

9.9. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo prezumpcijas. Atsakovė turėjo įrodyti, jog yra nekalta dėl įvykio, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad įrodytų savo nekaltumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo sudarytos saugios darbo sąlygos: t. y. jį tinkamai apmokyta darbui pavojingomis ir neįprastomis sąlygomis – esant šalčiui ir slidžiai gatvės dangai; jog ieškovė buvo aprūpinta specialiomis priemonėmis.

Atsiliepimas

9.10. Atsakovė neprieštaravo ir nepateikė duomenų paneigiančių ieškovės teiginius, kad pastaroji prašė atsakingo asmens atidėti tos dienos patikrinimus dėl prastų oro sąlygų, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Atsakovės nurodymas ieškovei vykti j objektą, esant apledėjusiam keliui padidino nelaimingo atsitikimo darbe riziką.

9.11. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra neišsamus, todėl vien tik jo nepakanka grįsti ieškovės kaltę ir atsakovės nekaltumą. Iš turinio neaišku, kuo pasižymėjo ieškovės neatsargumas ir kokių priemonių ėmėsi atsakovė, kad užkirstų kelią nelaimingam atsitikimui užkirsti.

9.12. Teismas nepareikalavo nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos, pagal kurią, surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Ši medžiaga turėjo būti pateikta, nes ginčas kilo dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių nustatymo teisingumo.

Atsiliepimas

9.13. Atsakovė nepranešė darbo inspekcijai apie nelaimingą atsitikimą darbe, bandė nuslėpti įvykį. Atsakovė faktiškai pati tyrė ir sprendė dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl to atsakovės teiginiai dėl ieškovės neatsargumo turėtų būti vertinami ypač kritiškai.

9.14. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalą, apie tai, kad ieškovė pasirašytinai supažindinta ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Nėra duomenų, jog Ieškovė jų nesilaikė.

9.15. Atsakovė patenkino ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė gaudama žalos atlyginimo išmokas, neturėjo pagrindo dėl to kreiptis į teismą ar darbdavį. Ieškovė neskundė Nelaimingo atsitikimo darbe akto, nes jos reikalavimai dėl žalos mokėjimo buvo visiškai patenkinti.

9.16. Akivaizdu, jog, esant rašytiniam ieškovės prašymui, atsakovė pripažino prievolę dėl žalos atlyginimo buvimą ir vykdė mokėjimus remdamasis ŽANADSPLLĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iš tariamo geranoriškumo.

9.17. Atsakovė vėluoja mokėti žalos atlyginimą, todėl privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius.

10. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Byloje visos reikiamos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatytos (jos net nebuvo įrodinėjamos), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

10.2. ŽANADSPLLĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė neįrodinėjo savo deklaratyvių teiginių, kad atsakovė nesudarė ieškovei saugių darbo sąlygų, buvo susipažinusi su darbo saugos reikalavimais. Ieškovė neatleista nuo šių aplinkybių įrodinėjimo (CPK 12, 178 straipsniai).

10.4. Iš nelaimingo atsitikimo akto matyti, kad atsakovė įvykdė darbdavės pareigas visas, susijusias su instruktavimu saugos darbe klausimais. Akto 10.1 punkte nurodyta „Instruktavimas darbų, kuriuos vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas (instrukcijos pav., data) Abonentinio skyriaus darb. Nr. 7 30705 1993.07.05“. Ieškovė buvo instruktuota saugos darbe klausimais 1993 m. liepos 5 d., t. y. vos daugiau nei prieš metus iki nelaimingo atsitikimo (1994 m. lapkričio 15 d.).

10.5. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo neatsargumo. Ieškovės elgesys, einant slidžia kelio danga maršrutu su nuolydžiais, negali būti laikomas atsargiu.

10.6. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad jai buvo duotas nurodymas vykdyti darbines funkcijas esant tariamai pavojingoms oro sąlygoms.

10.7. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas galiojantis, nenuginčytas, išsamus, jame yra nurodytos visos įvykiui reikšmingos aplinkybės. Ieškovė nepasinaudojo teise nuginčyti aktą.

10.8. Į bylą pateikti oficialūs dokumentai (pavyzdžiui, profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas) patvirtina, kad kompetentingoms valstybės institucijoms apie įvykį buvo žinoma.

10.9. Dėl nelaimingo atsitikimo galėtų būti atsakingas kelio, kuriame ieškovė paslydo ir patyrė traumą, savininkas ir valdytojas. Atsakovė ne tik neturėjo pareigos, bet ir objektyviai negalėjo užtikrinti tinkamos Švenčionių miesto gatvių ir kelių būklės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija nenustatė būtinumo šioje byloje apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 1994 m. lapkričio 15 d., apie 11.00 val., eidama į objektą atlikti savo pareigas, (rinkti vandens skaitiklių parodymus) Vilniaus gatvėje, Švenčionyse, paslydo ir pargriuvo, dėl to patyrė galvos traumą, gulėjo ligoninėje. Atsakovė 1994 m. gruodžio 6 d., t.y. praėjus trims savaitėms po nelaimingo atsitikimo, surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, kurio 12 punkte nurodyta, kad ieškovė, eidama į objektą rinkti skaitiklių parodymus, Vilniaus g. paslydo ir pargriuvo, dėl to patyrė galvos traumą – smegenų sutrenkimą (13 punktas). Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo rūšis –žmogaus kritimas (12.1 punktas), o jo priežastis – asmens neatsargumas (12.2 punktas). Iš išrašo iš medicininės socialinės ekspertizės akto apie nedarbingumo netekimą procentais Nr. 002100, profesinio darbingumo netekimo pažymėjimų Nr.012382 ir Nr.011441 matyti, kad ieškovei nustatytas invalidumas: nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. iki 1999 m. spalio 1 d. – 60 proc., iki 2000 m. sausio 1 d., o vėliau neterminuotai – 40 proc. netekto darbingumo. Ieškovė 2000 m. kovo 7 d. kreipėsi į atsakovę dėl žalos mokėjimo nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. Atsakovė generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 13 įsakymu Nr. PK-53 nutraukė žalos atlyginimo mokėjimą, nesant duomenų apie tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe būtų nustatyta darbdavio kaltė.

14. ŽANADSPLLĮ 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos, ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais.

15. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigą, organizaciją ar ūkininką su pareiškimu pridėdami turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Jeigu nukentėjusysis visų reikiamų dokumentų neturi, juos išreikalauja įmonė, įstaiga, organizacija ar ūkininkas. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jo išnagrinėjimo apie rezultatus turi būti pranešta nukentėjusiajam (ŽANADSPLLĮ 21 straipsnio 1 dalis).

16. Nėra šalių ginčo, kad ieškovei padaryta žala sveikatai tiesiogiai susijusi su jo darbinių pareigų atlikimu. Nustačius šią aplinkybę, preziumuojama darbdavės (atsakovės) kaltė, kad ji nesudarė saugių darbo sąlygų.

17. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovė buvo blaivi, nebuvo asmenų, pažeidusių darbų saugos normatyvinius aktus (12.5, 14 punktai). Byloje nėra duomenų, kad žala apeliantės sveikatai padaryta esant ŽANADSPLLĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms ir dėl to negali būti atlyginama.

18. Atsakovė įrodinėjo, kad apeliantės elgesys laikytinas neatsargiu, nes ši ėjo slidžia kelio danga su nuolydžiais. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė instruktuota saugos darbe klausimas 1993 m. liepos 5 d., t. y. kiek daugiau negu prieš vienerius metus iki nelaimingo atsitikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neeliminuoja darbdavės atsakomybės, nes atsakovė privalėjo užtikrinti saugią darbo aplinką. Atsakovė nurodo, kad ieškovė deklaratyviai teigia, kad darbdavė jai liepė eiti tikrinti skaitiklių, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu ribojo ieškovės darbą slidžiu metu, suteikė transporto priemonę, užtikrino kitą saugų nuvykimo iki tikrinamo objekto būdą, ar kad būtų ribojamas eismas gatve, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovės didelio neatsargumo. Pats faktas, kad ieškovė paslydo, parkrito ir patyrė galvos traumą, savaime nelaikytinas dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai atsirasti arba padidėti (ŽANADSPLLĮ 10 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. vasario 13 d. mokėjo ieškovei žalos atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę 2000 m. kovo 7 d. raštu dėl žalos atlyginimo. Atsakovė tenkino ieškovės prašymą. Ta aplinkybė, kad atsakovė daugiau negu 20 metų mokėjo ieškovei ŽANADSPLLĮ 13 straipsnyje nustatytą netekto darbingumo kompensaciją, patvirtina tai, jog atsakovė pripažino savo kaltę ir geranoriškai vykdė pareigą, atsiradusią pagal turtinę deliktinės civilinės atsakomybės prievolę.

20. Atsakovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo sprendimais, nes skiriasi kasacinio teismo nagrinėtų ir šios bylos aplinkybės. Atsakovės nurodytose bylose dėl atsiradusios žalos kaltas darbuotojas ir trečiasis asmuo, nenustatyta darbdavio kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2001, 1999 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/1999).

21. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nustojo vykdyti mokėjimus nuo 2017 m. vasario 13 d., todėl privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Nurodytas įstatymas galiojo iki 2017 m. liepos 1 d. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį 2017 m. liepos 3 d. Taigi ieškinio pareiškimo metu neturėjo teisės į 0,2 proc. delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Dėl to šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

23. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas.

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

25. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 459,70 Eur išlaidų. Tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti ieškovės Z. L. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ įpareigojimo tęsti darbuotojui padarytos žalos atlyginimą.

Įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849) tęsti nuo 2017 m. vasario 13 d. mokėti ieškovei Z. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

Atmesti ieškovės Z. L. prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ delspinigius.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849) 459,70 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 70 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Nurodytos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, LT 74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske Bank A/S, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas VenckusKopija tikrateisėjasTomas Venckus2018 m. gruodžio 11 d.