Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1324-766/2019 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas S. P., skolininko sutuoktinė D. P., antstolė R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkui S. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. P. priklauso ½ dalis turto, areštuoto antstolės R. A. 2018 m. rugpjūčio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-18-37-26951.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

7. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 93,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojos VMI naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo turto neturi, skolininko sąskaitose lėšų nėra, 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės gaunamų pajamų.

9. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta, taip pat nėra duomenų apie jų sudarytą vedybų sutartį, todėl galima daryti išvadą, kad apeliantės D. P. ir skolininko S. P. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad S. P. skola atsirado iki santuokos su apeliante D. P. sudarymo ir yra skolininko asmeninė skola. Skolininko S. P. santuoka su D. P. įregistruota 2018 m. vasario 8 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skola pareiškėjai yra asmeninė S. P. prievolė, susidariusi iki jo santuokos su apeliante sudarymo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į apeliantės, kaip skolininko sutuoktinės, gaunamas pajamas.

12. Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei yra mokama netekto darbingumo pensija. Sprendžiant dėl netekto darbingumo pensijos atsižvelgtina į tai, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, netekto darbingumo pensija, kaip viena iš pensijų rūšių, laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininko sutuoktinei mokama netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią šios paskirties išmokų dalį.

13. CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su bloga jos turtine šeimos padėtimi nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymą. Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti užtikrinta tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo neleisti nukreipti išieškojimą į apeliantės netekto darbingumo pensiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos suteiktos apeliantei D. P., netenkinus atskirojo skundo jos nepriteistinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.