Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-11 · Administracinė byla Nr. I-4177-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
I-4177-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04581-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4177-789/2016
Teismo proceso Nr. 3-61-3-04581-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. 2015-09-21 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013-05-10 iki 2015-07-09 buvo etapuojamas VST automobiliais netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad automobilio kameroje buvo laikoma daugiau nei 10 asmenų. Teigia, kad pareigūnai elgėsi provokuojančiai ir neetiškai, naudojo necenzūrinius žodžius bei pašaipas. Nurodė, kad automobilyje nebuvo sėdimų vietų bei saugos diržų, todėl nuolat jautiesi nesaugiai. Pabrėžė, kad automobilyje nebuvo langų ir avarinio išėjimo, todėl negalėjo matyti aplinkos ar evakuotis iš automobilio po galimo autoįvykio. Pabrėžė, kad automobilio skleidžiami garsai kėlė baimę, nes automobilio kėbule buvo daug skylių, tarpų. Nurodė, kad VST automobiliai buvo nešildomi ir neventiliuojami, nuo stogo krito lietaus lašai ant asmeninių daiktų, todėl jautė diskomfortą. Teigė, kad VST nekreipė dėmesio į etapuojamų asmenų skundus tiek raštu, tiek žodžiu (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Dėl vietos trūkumo paaiškino, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius. Jei reikalinga, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Konvojavimo taisyklės) nustato, kad asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Dėl saugos diržų paaiškino, kad Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra numatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Dėl pareigūnų elgesio nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus raštu ar žodžiu, tačiau VST neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad VST pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 6 – 8).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, žala kilo dėl netinkamų etapavimo sąlygų laikotarpyje nuo 2013-05-10 iki 2015-07-09.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Konvojavimo taisyklių 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p., sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos sėdimos vietos būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 32–33, 35–36); „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengtos 36 sėdimos vietos (b. l. 27, 56).

Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (b. l. 14–22, 40–48, 50–55, 57–59, 61–66), matyti, kad pareiškėjas 2013-05-10, 2013-05-22, 2013-06-05, 2013-06-21, 2013-06-28, 2013-07-03, 2014-05-07, 2014-05-09, 2014-05-14, 2014-05-21 ir 2015-06-29 buvo etapuojamas konvojuje automobiliais „VW Crafter“ ir „Mercedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-05-10, 2013-05-22, 2013-07-03 ir 2014-05-21 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje automobiliais „Mercedes Benz“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „WW Crafter“, vienu metu galinčiais etapuoti 55 asmenis, daugiausiai vienu metu 2013-05-22 buvo etapuojama 19 asmenų (b. l. 46–48), 2013-05-10, 2013-07-03 ir 2014-05-21 daugiausiai buvo etapuojama nuo 13 asmenų iki 18 asmenų (b. 14–16, 40–42, 57–59). 2013-06-05, 2014-05-14 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje automobiliais „Mercedes Benz“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „WW Crafter“, vienu metu galinčiais etapuoti 56 asmenis, daugiausiai vienu metu 2014-05-14 buvo etapuojama 19 asmenų (b. l. 50–52). 2013-06-21 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje automobiliu „WW Crafter“, vienu metu galinčiu etapuoti 19 asmenų, daugiausia vienu metu buvo etapuojama 13 asmenų (b. l. 53–55). 2013-06-28 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje automobiliu „Mercedes Benz“ Nr. (duomenys neskelbtini), vienu metu galinčiu etapuoti 36 asmenis, daugiausia vienu metu buvo etapuojami 8 asmenys (b. l. 20–22). 2014-05-09 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje automobiliu „Mercedes Benz“ Nr. (duomenys neskelbtini), vienu metu galinčiu etapuoti 36 asmenis, daugiausia vienu metu buvo etapuojama 15 asmenų (b. l. 61–63). 2015-06-29 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje automobiliu „Mercedes Benz“ Nr. (duomenys neskelbtini), vienu metu galinčiu etapuoti 36 asmenis, daugiausia vienu metu buvo etapuojami 6 asmenys (b. l. 43–45).

Iš VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius pareiškėjos konvojavimo metu nebuvo viršytas. Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.

Pareiškėjas nurodo, kad specialiajame autotransporte nebuvo saugos diržų, nebuvo įrengtos sėdimos vietos. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad visose transporto priemonėse sėdimos vietos yra (b. l. 26, 35, 60). Tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 146 p. įtvirtintą specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Konvojavimo taisyklių 146 p. taip pat nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus.

Pareiškėjo skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, transporto priemonėse buvo šalta. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro temperatūra buvo nuo 4 iki 12 laipsnių, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 24, 29, 38). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m³/h lauko oro, taigi iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad etapavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija ir trūko oro, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo langų ir evakuacinių liukų, todėl negalėjo matyti aplinkos ir jautė baimę dėl evakuacijos galimybių po galimo autoįvykio. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų dirbtinės apšvietos patikrinimų metu buvo nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta buvo nuo 55 lx iki 110 lx (b. l. 25, 30, 49). Taigi, iš šių įrodymų matyti, kad etapavimo metu automobiliuose dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir nebuvo mažesnė kaip 50 lx.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad etapavimo metų pareigūnai elgėsi neetiškai, vartojo necenzūrinius žodžius. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 23, 28, 37) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė