Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-19 · Administracinė byla Nr. I-974-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
I-974-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02367-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-974-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-02367-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 6.7, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. L., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Skaistei Žostautaitei ir Kaziui Ramučiui Gelombickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–3), prašydamas:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-03-08 sprendimą Nr. DL-961;

Žemesnės instancijos teismas

2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-04-17 sprendimą Nr. SS-1156 „Dėl V. L. darbingumo lygio“;

3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-16 sprendimą Nr. S-265;

4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo atlikti jo darbingumo lygio vertinimą;

5) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus I teritorinis skyrius 2012-03-08 akte Nr. DL-961 nustatė 45 procentų darbingumo lygį nuo 2012-02-28 iki 2014-02-2 ir pripažino iš dalies darbingu (dėl idiopatinės podagros su recidyvuojančia eiga ir podagrinio artrito bei gretutinių ligų: 2 tipo cukrinio diabeto, hipertenzinės širdies ligos, sąnarių artrozės).

Pažymi, kad jo sveikatai pakenkta rimtai, idiopatinės podagros aktyvumas II–III funkcinė klasė. Sveikatos būklė nuolat blogėja, ryškūs išoriniai požymiai, ligos eiga dažnai recidyvuojanti, ryškūs sąnarių pakitimai. Nėra kriterijais pagrįstų motyvų dėl netekto darbingumo nustatymo, priimti aktai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Darbingumo lygis nustatytas remiantis labiau medicininiais kriterijais, nesigilinant į funkcinius (darbo aplinkybes) ir kitus kriterijus.

Nurodo, kad pagal įgytą specialybę (techniko-elektriko kvalifikacija) nedirba daugiau kaip 20 metų, yra praradęs bet kokius įgūdžius, įgyta patirtis ir darbo įgūdžiai neišlikę, todėl nesuprantamas jų vertinimas kaip palankių (palankia darbui aplinkybe). Be to, elektriko darbas susijęs su elektros srove ir aukščiu, o dėl sąnarių pakenkimų tokio darbo dirbti negali.

Teigia, kad Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius netektą darbingumą įvertino atmestinai ir nerūpestingai, teiginiai 2012-03-08 akte Nr. DL-691 ir šio skyriaus 2012-03-13 išvadoje Nr. DPI-773 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų prieštarauja vieni kitiems. Sprendimus peržiūrėjusios aukštesnės institucijos neįsigilino į esmę, nesikreipė dėl neaiškaus, kriterijų neatitinkančio, ginčytino sprendimo į kitus specialistus ir ekspertus, o sprendimuose perrašė tuos pačius prieštaringus motyvus. Mano, kad buvo reikalinga pasitelkti medicinos ekspertus ar specialistus arba skirti ekspertizę netekto darbingumo lygiui nustatyti. Nors jo sveikatos būklė blogėja, o profesiniai, funkciniai kriterijai (darbo aplinkybės) bei įsidarbinimo galimybės mažėja, nustatytas netekto darbingumo procentas nekinta, o tai yra nelogiška.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba bei trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 49?52) paaiškino, kad darbingumo lygio vertinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo I ir II priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Darbingumo lygis vertinamas remiantis asmenį gydančio gydytojo išduotu siuntimu į Tarnybą, atliktų medicininių tyrimų išrašais, patvirtinančiais ligos sunkumą ir diagnozę, išrašais iš ligos istorijos, specialistų konsultacijų išvadomis. Už Tarnybai pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2012-02-28 Tarnybai pateiktame prašyme dėl darbingumo lygio nustatymo Nr. DNS-4324 pareiškėjas nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (pateikė diplomo Nr. 417701 kopiją), įgyta profesinė kvalifikacija – technikas-elektrikas, turi 34 metų darbo stažą (15 metų dirbo pagal pagrindinę specialybę, nedirba 2 mėnesius), taigi, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, jo išsilavinimas, turima profesinė kvalifikacija ir galimybė ją panaudoti, turima darbo patirtis ir darbo įgūdžiai bei galimybė juos panaudoti vertinti kaip palankios darbui aplinkybės. Byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, kurie ribotų jo galimybę dirbti pagal įgytą elektriko profesinę kvalifikaciją. Darbo patirties aplinkybė vertinama atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, darbo santykiuose. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad nedirba 2 mėnesius, padaryta išvada, kad jis turi darbo patirtį ir darbo įgūdžių. Buvo nustatyta, kad daugiausia yra vidutiniškai palankių darbo aplinkybių, darančių įtaką jo darbingumo lygiui, todėl bazinis darbingumo lygis (45 proc.) padaugintas iš įtakos koeficiento 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.

Pažymi, kad nėra įgaliota spręsti dėl asmens galimybės dirbti konkretų darbą. Dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs Tarnybos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia konkrečių motyvų, kodėl nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu. Pareiškėjui 45 proc. bazinis darbingumo lygis nustatytas įvertinus 2012-02-21 siuntime Nr. 12/13 nurodytus funkcinius sveikatos sutrikimus bei taikant atitinkamus Kriterijų aprašo I priedo punktus. Dėl diagnozės pagal tarptautinio ligų klasifikatoriaus TLK-10 (toliau – TLK-10) kodą M 10.08 taikytas Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 77.2.1 punktas ir nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis. Dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T92.1, M75.1, M24.5, M 19.01 taikytas Kriterijų aprašo I priedo XIV dalies 79.2.2.3 punktas ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis. Dėl diagnozuoto cukrinio diabeto (TLK-10 kodas EI 1.42) taikytas Kriterijų aprašo I priedo IX dalies 58.2.2 punktas ir nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis. Dėl kraujotakos sistemos funkcinių sutrikimų (diagnozės pagal TLK-10 kodus 111.0, E78.2) taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 punktas ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis. Siuntime nurodytos diagnozės pagal TLK-10 kodus N40, H52.4 nevertintos, kadangi ligos nesukelia nuolatinio pobūdžio sveikatos funkcinių sutrikimų, kurie darytų įtaką asmens darbingumo lygiui. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu taikytas mažinantis koeficientas 0,9 ir nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis (50 proc. x 0,9).

Pažymi, kad darbingumo lygio vertinimas V. L. atliktas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus pateiktus medicininius dokumentus, patvirtinančius asmeniui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, remiantis darbingumo lygį reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad nebuvo užtikrinti prieinamumo ir visapusiško dalyvavimo principai, kadangi jis dalyvavo vertinant darbingumo lygį Tarnybos Vilniaus I teritoriniame skyriuje, o apie Tarnybos priimtus sprendimus pareiškėjas buvo tinkamai informuotas 2012-03-13 raštu Nr. R-8788 ir 2012-04-19 raštu Nr. R-13651.

Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai darbingumo lygio vertinimui pateikti medicininiai dokumentai neišsamūs, Tarnyba kreipiasi į siuntimą išdavusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos būklės patikslinimo – pateikti gydytojų specialistų konsultacijų išvadas, atliktų tyrimų protokolų duomenis ar kitus medicininius dokumentus. Šiuo atveju objektyviam pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimui buvo pateikta pakankamai medicininių dokumentų, patvirtinančių siuntime nurodytas diagnozes (2012-02-17 reumatologo konsultacijos išvada, 2012-02-04 traumatologo-ortopedo konsultacijos išvada, 2012-01-18 endokrinologo konsultacijos išvada).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2012-02-21 UAB „Alicija ir partneriai“ Pilaitės šeimos sveikatos namai „Gyda“ išdavė pareiškėjui V. L. siuntimą Nr. 12/13 (t. I, b. l. 91–92) į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodoma pagrindinė diagnozė –podagra, dažnai recidyvuojanti eiga, aktyvumas II–III°, podagrinis artritas, funkcinis nepakankamumas II–III° (TLK-10 kodas M10.08). Nurodomos gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodus: E11.42, N40, T92.1, M75.1, M24.5, M 19.01, H52.4, I11.0, E78.2.

Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2012-03-08 surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-961 (t. I, b. l. 79–84), kuriame pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2012-02-28 iki 2014-02-27 įvertino 45 proc. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu darbingumo lygiu, 2012-03-21 pateikė skundą Tarnybai dėl sprendimo peržiūrėjimo (t. I, b. l. 77). 2012-04-17 pareiškėjui atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas ir surašytas aktas Nr. DL-1008 (t. I, b. l. 72–76a), kuriame jo darbingumas taip pat įvertintas 45 proc. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-04-17 sprendimu Nr. SS-1156 (t. I, b. l. 69–71) paliko galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-03-08 sprendimą (darbingumo lygio vertinimo aktą) Nr. DL-961 nepakeistą.

Pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri, 2012-08-16 išnagrinėjusi skundą, sprendimu Nr. S-265 (t. I, b. l. 59–67) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Tarnybos 2012-04-17 sprendimą Nr. SS-1156.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjui V. L. pagrįstai buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis nuo 2012-02-28 iki 2014-02-27.

Ginčo dalykas – Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-03-08 sprendimo (darbingumo lygio vertinimo akto) Nr. DL-961, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-04-17 sprendimo Nr. SS-1156 ir Ginčų komisijos 2012-08-16 sprendimo Nr. S-265 teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Kriterijų ir Tvarkos aprašai bei šių dokumentų priedai.

Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 d. neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, todėl asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturinčiam atitinkamų žinių, ne visada jie yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų ir Tvarkos aprašuose nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.).

Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, darbingumo lygį nustato Tarnyba. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumą), funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis (t. I, b. l. 74, 80).

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad bazinis darbingumas pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 kodas M10.08 (idiopatinė podagra) įvertintas 50 proc., vadovaujantis Kriterijų aprašo I priedo (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01) XIII dalies 77.2.1 punktu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuotas artritas ir sisteminė jungiamojo aparato liga, esant vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkciniam sutrikimui (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos, todėl reikia dažnų poilsio pertraukėlių), vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą.

Ginčijamuose sprendimuose gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodus T92.1 (rankos kaulų lūžių padariniai), M75.1 („sukamosios manžetės“ sindromas), M24.5 (sąnario kontraktūra), M19.01 (pirminė kitų sąnarių artrozė, peties sritis) įvertintos pagal Kriterijų aprašo I priedo XIV dalies 79.2.2.3 punktą, kuris taikomas esant didelei peties sąnario kontraktūrai, ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis.

Gretutinei diagnozei pagal TLK-10 kodą E11.42 (2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija) taikytas Kriterijų aprašo I priedo IX dalies 58.2.2 punktas (kai asmeniui diagnozuotas cukrinis diabetas, esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams) ir nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis.

Diagnozių pagal TLK-10 kodus I11.0 (hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu) ir E78.2 (mišri hiperlipidemija) taikytas Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 41.7.2 punktas, kuris taikomas, kai diagnozuota arterinė hipertenzija, esant vidutinės rizikos grupei: antro laipsnio arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą), ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis.

Pažymėtina, kad arterinės hipertenzijos atveju, kai nustatyta didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto), taikomas Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 41.7.3 punktas ir nustatomas 70 proc. bazinis darbingumas, tačiau nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjui ir diagnozuotas diabetas, buvo pritaikytas 41.7.2 punktas.

Įvertinus Kriterijų aprašo I priedo III (akies ir jos priedinių organų ligos) ir VIII (urogenitalinės sistemos ligos) dalies punktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo diagnozės pagal TLK-10 kodus N40 (priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija) ir H52.4 (presbiopija) ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nevertintos, kadangi jos neatitinka minėtų Kriterijų aprašo dalių nuostatų, t. y. nesukelia nuolatinio pobūdžio sveikatos funkcinių sutrikimų, kurie turėtų įtakos asmens darbingumui.

Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.

Kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija, aktuali šiam ginčui) nustatė, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 1) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 2) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 40–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 3) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 4) kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius bei Ginčų komisija, nustatydamos pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais ir padarė išvadą, kad kitos V. L. nustatytos bazinio darbingumo vertės yra 50–55 proc., todėl įtakos koeficientas – 0,9, o bendras bazinio darbingumo procentas – 45 (50 x 0,9 = 45).

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012-12-28 išnagrinėta norminė administracinė byla Nr. I552-23/2012, kurioje buvo ginčijamas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatantis taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Teismas konstatavo, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nustatant pareiškėjo V. L. darbingumo lygį, visų pirma, jo bazinį darbingumą (kuris daro įtaką ir bendram darbingumo lygio procentui), buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad nuo 2013-01-13 galioja nauja Kriterijų aprašo 6 punkto redakcija, nustatanti taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 konstatavo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs įvykdymui būtino stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o ji baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apskundė teismui Tarnybos bei Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimus, kuriais darbingumo lygis jam nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai jau po kreipimosi į teismą, tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad sprendimas dėl neįgalumo nustatymo pareiškėjui V. L. negali būti laikomas įvykdytu. Dėl nurodytų priežasčių teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (šiuo atveju – Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktais), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (neteisėtomis). Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu, todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad remiantis konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančiomis Kriterijų aprašo nuostatomis pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis negali būti laikomas teisingu, o ginčijami sprendimai – teisėtais ir pagrįstais.

Dėl nurodytų priežasčių Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-03-08 sprendimas (darbingumo lygio vertinimo aktas) Nr. DL-961, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-04-17 sprendimas Nr. SS-1156 ir Ginčų komisijos 2012-08-16 sprendimas Nr. S-265 naikintini, o Tarnyba įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo V. L. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2014-02-27.

Iš pareiškėjo skundo turinio bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis nesutinka su funkcinių, profesinių bei kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, nustatymu.

Pažymėtina, kad, atliekant funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimą, pirmiausia įvertinami nustatyti bazinio darbingumo procentai. Jeigu nustatytas bazinis darbingumas nuo 0 iki 25 procentų, tai laikoma nepalankia darbui aplinkybe, jeigu nuo 30 iki 55 procentų – vidutinio palankumo aplinkybe, jeigu nuo 60 iki 100 procentų – palankia darbui aplinkybe (Kriterijų aprašo 9, 13–15 punktai). Taigi, konstatavus, kad pareiškėjo V. L. bazinis darbingumas nustatytas netinkamai, darytina išvada, kad Tarnyba, iš naujo vertindama jo darbingumo lygį, turi dar kartą įvertinti ne tik medicininius, tačiau ir funkcinius, profesinius ir kitus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, kriterijus.

Be to, Tarnyba, iš naujo vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, turėtų įvertinti, ar pareiškėjo diagnozėms pagal TLK-10 kodus I11.0 ir E78.2 neturėtų būti taikomas Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 41.7.3 punktas ir dėl šių ligų nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis.

Pareiškėjo prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei nenagrinėjamas, kadangi jis nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-16 sprendimą Nr. S-265, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-04-14 sprendimą Nr. SS-1156 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-03-08 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-961.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo V. L. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2014-02-27.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRosita PatackienėIrena Paulauskienė