- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2YT-79-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00545-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, L. N., P. R., S. R., A. Z., G. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, L. N., P. R., S. R., A. Z., G. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, I. V., po motinos R. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. 3,12 ha miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė ir jį valdo.
Tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad jos tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2002 m. rugpjūčio 7 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 10362, jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,12 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina R. K., mirusi (duomenys neskelbtini), šį žemės sklypą paveldėjo pagal įstatymą. Tai patvirtina Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas 2018 m. birželio 15 d. Nors po motinos R. K. mirties pareiškėja į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau 3,12 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti, visą laiką šį miško plotą prižiūrėjo, valė jį nuo išvartų, ruošė malkas. Nuo 1983 m. gyveno Šilalės mieste kartu su tėvais. Mirus tėvui, turtą perėmė mama, vėliau, mirus mamai, sužinojo, kad reikėjo notariškai susitvarkyti palikimą dėl miško paveldėjimo. Sesuo yra mirusi, likę vaikai ir sesers vyras.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. K. palikimo perėjimą valstybei. Tik teismui nustačius visas sąlygas palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų pareiškimo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys L. N., P. R., S. R., A. Z., G. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos I. V., liudytojos R. K. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos tėvas P. K. ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 13) (b. l. 6). 2002 m. rugpjūčio 7 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 10362, P. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,12 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Sutuoktinė R. K. paveldėjo visą turtą, kurio savininkas buvo P. K. (b. l. 31-33). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama R. K. ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 6) (b. l. 7). Po R. K. mirties liko jos nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš 2018 m. rugsėjo 19 d. Šilalės rajono notarės Danutės Sandarienės pažymos Dėl palikimo priėmimo Nr. 01-11/100 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo pareiškimo Šilalės rajono notarų biure nėra registruota (b. l. 42).
Testamentų registro 2018 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, registre nėra įregistruotų testatorės R. K. sudarytų testamentų. Registre nėra įregistruotų minėto asmens palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 43). Remiantis šiais dokumentais, o taip pat remiantis pareiškėjos paaiškinimais matyti, kad po pareiškėjos motinos R. K. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau dukra I. V. po motinos mirties visą laiką prižiūrėjo motinai priklausiusį turtą – 3,12 ha miško plotą, valdė jį kaip savo ir iki šiol tebevaldo.
Liudytoja R. K. nurodė, kad su I. V. kartu gyveno kaimynystėje, kartu mokėsi vienoje klasėje, kartu dirba ir dabar. Pareiškėjos tėveliai kalbėdavo, kad turi žemės, miško ir iš ten naudodavosi miško malkomis kūrenimui. I. mamai esant gyvai, po tėvelio mirties miško plotą paveldėjo mama, o po jos mirties paveldėjo I. V..
Iš visumos surinktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog I. V. po motinos R. K. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad I. V. po motinos R. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog I. V. po motinos R. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl R. K. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl R. K. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.