Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Indrei Stankienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 91-79 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 1998-05-19 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 105 str. 5 p., 9 p., padarymą 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-31 nutartimi veika iš 1961 m. LR BK 105 str. 5 p., 9 p. perkvalifikuota į LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p., ir paskirta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 1997-10-21, bausmės pabaiga - 2014-10-21.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje (toliau – Komisijos) 2012 m. rugsėjo 24 d. priimtą nutarimą Nr. 91-79 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog Komisijos nutarimas nepakankamai argumentuotas ir netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, bausmės dydis ir likusios neatliktos bausmės dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Komisijos 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K. nutarta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis LR BVK 157 str. 2 d. 1 p., kadangi G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra žema, bausmės atlikimo metu jis buvo keturiolika kartų skatintas, drausmine tvarka baustas devynis kartus, nuobaudos negaliojančios, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, priteistą civilinį ieškinį atlygino. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė 2012 m. spalio 1 d. atsiliepimu taip pat pritarė Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Apylinkės teismas, spręsdamas G. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam G. K. lygtinis paleidimas netaikytinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis G. K. bausmės atlikimo metu, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau net devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad jis gali būti linkęs į emocinį nestabilumą, galimą neapgalvotą elgesį (agresyvumą), jam trūksta brandumo, atsakingumo, pati vertybių sistema nėra pakankamai tvirta, teigiama darbinė motyvacija. Nuteistasis anksčiau teistas nebuvo, tačiau šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos ir kuris yra itin pavojingas visuomenei, nes yra susijęs su gyvybės atėmimu. Atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis jau atliko daugiau nei 3/4 dalis jam paskirtos bausmės, atliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Likusi nedidelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo teismo nutartį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.