- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- ATP-840-327/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00460-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-09-03 nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-09-03 nutarimu R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 1 d. nubaustas 30 Lt bauda, pagal ATPK 187 str. 2 d. – 400 Lt bauda. Remiantis ATPK 33 str., R. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 400 Lt bauda. R. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje – Druskininkų sav., Leipalingio mstl., Pievų gatvėje prie namo Nr. 2, pasirodė girtas, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje policijos pareigūnus S. P. ir M. K. išvadino necenzūriniais žodžiais, tuo įžeidė pareigūnų garbę ir orumą.
Šalies argumentai
R. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir jį išteisinti, panaikinti paskirtą baudą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes. Jis stūmė automobilį iš griovio, o atvykę policijos pareigūnai apkaltino jį vairavus ir sužalojo. Nuvežtas į Druskininkų policijos komisariatą jis atsisakė tikrintis alkotesteriu, prašė iškviesti medikus, tačiau jie nebuvo iškviesti. R. M. buvo patalpintas į areštinę, vėliau nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam diagnozuotas dešinės kojos lūžis. Parvežus į policijos komisariatą, jam buvo surašytas protokolas, kuriame užfiksuotas sunkus girtumo laipsnis. Jam nebuvo leista pateikti paaiškinimus, todėl protokolo nepasirašė. R. M. nesutinka, kad jo girtumas buvo sunkus. Apie teismo posėdį jam nebuvo pranešta, o į pakartotinį teismo posėdį neatvyko, nes gulėjo ligoninėje. Dėl patirto sužalojimo Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundą Druskininkų policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą galioti. Nurodo, kad R. M. kaltė yra įrodyta. Jis atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors rašytiniame paaiškinime kaltę pripažino pilnai. Institucijos manymu, neginčijamai nustatyta, jog apeliantas girtas šlitinėjo viešoje vietoje, išvadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. R. M. pripažino, kad buvo neblaivus. Pažeidėjui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, apie tai nurodyta protokole, atidėti teismo posėdį neprašė. R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai ir nubaustas teisingai.
Motyvuojamoji dalis
R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
R. M. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, būdamas girtas, įžeidė policijos pareigūnų orumą ir visuomeninę dorovę, išvadino juos protokole nurodytais necenzūriniais žodžiais, kuo padarė ATPK 178 str. 1 d. (girto pasirodymas viešoje vietoje) ir ATPK 187 str. 2 d. (pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais) pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. nepasirašytas, byloje nėra jo rašytinio paaiškinimo, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, remdamasis vien tarnybiniais policijos patrulių pranešimais.
Pažymėtina, kad ATPK 272 str. 2 d. imperatyviai nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 187 str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Byla gali būti nagrinėjama nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tik tuo atveju, jei jis vengia atvykti pagal policijos ar teisėjo šaukimą ar vengia būti policijos atvesdinamas. Tai reiškia, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas R. M. administracinę bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, kas šiuo atveju įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą. Teismo nutarimas atvesdinti R. M. neįvykdytas, nes jis gydėsi Vilniaus universitetinės ligoninės stacionare nuo 2012-08-30 iki 2012-09-12, tai yra nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbios priežasties. Vėliau nebuvo imtasi priemonių užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Tuo pažeistos asmens teisės būti išklausytam ir duoti paaiškinimus teisme, pateikti kitus įrodymus dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Taigi matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (juolab, kai asmuo nesutinka su jam pareikštu kaltinimu). R. M. neneigia buvęs išgėręs, tačiau protokolas surašytas dar ir dėl policijos pareigūnų įžeidimo necenzūriniais žodžiais, kas šiuo atveju tirta nepakankamai (įvertinti tik pareigūnų tarnybiniai pranešimai).
Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų (policijos patrulių) ir paties pažeidėjo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Be to pažymėtina, jog pagal ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Šioje nutartyje paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Druskininkų miesto apylinkės nutarimas yra naikinamas, R. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi apeliantas prašė administracinę bylą nutraukti („panaikinti baudą ir jį išteisinti“), apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarimą panaikinti.
R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.