Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas 2015-04-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už LR BK 182 str. 2d. numatyto nusikaltimo padarymą 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: žinodamas, kad pagal Kauno apygardos teismo 2013-06-20 nutartį byloje Nr. B2-813-221/2013 jis privalo įvykdyti Kauno apygardos teismo 2012-09-04 nutartimi nustatytus neįvykdytus įsipareigojimus, t.y. V. P. paslaugų įmonės valdymo organai – jis kaip buvęs direktorius - privalo bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) perduoti įmonės turtą, tyčia neperdavė V. P. paslaugų įmonei priklausančių: automobilio „Mercedes Benz 1622“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos „Rolfo C171“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), autovežio „SCANIA B1N42X55“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos „LOHR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vilkiko „MB Actros 1841“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos „Baltauto X29.0“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

T. P. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam buvo žinoma apie 2012-09-04 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria jo brolio paslaugų įmonei buvo paskelbtas bankrotas ir įmonė buvo įpareigota perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Taip pat jam žinoma apie 2013-06-20 teismo nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimų pagal ankstesnę nutartį nevykdymo ir jis buvo įpareigotas nedelsiant perduoti įmonės turtą. Visas turtas yra Vokietijoje, buvo parsigabenęs tik vieną priekabą, kurią laikė (duomenys neskelbtini), tačiau ir šią priekabą pridavė į metalo laužą, o ne perdavė bankroto administratoriui. Savo kaltę pripažįsta, kadangi turėjo realią galimybę perduoti turtą, tačiau nesiėmė jokių veiksmųtai padaryti (b.l. 183-184).

Liudytojas A. P. parodė, kad jis atstovauja UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2012-09-04 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirta bankroto administratoriumi bankrutuojančioje V. P. individualioje paslaugų įmonėje. Nutartis įsiteisėjo 2012-12-20 bei per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo T. P. privalėjo perduoti tiek apskaitos dokumentus, tiek ir turtą. 2013-01-24 T. P. apskaitos dokumentus perdavė, tačiau turto iki šiolei nėra perdavęs. T. P. minėjo, kad transporto priemonės yra Vokietijoje, kad LR yra tik dvi priekabos. Atsisakė nurodyti, kur laiko dvi priekabas, sakydamas, jog tada perduos, kai pargabens visas transporto priemones. Pagal Bankroto įstatymą T. P. nėra būtina pačiam perduoti turtą, užtenka tik nurodyti to turto buvimo vietą, tačiau T. P. tai daryti atsisako. Dėl neperduodamo turto kreipėsi į teismą bei Kauno apygardos teismas 2013-06-20 išdavė vykdomąjį raštą dėl neperduoto turto. Tada kreipėsi į antstolę, tačiau iki šiolei turtas nėra perduotas (b.l. 28-29).

Liudytoja Asta Lukšienė parodė, kad ji dirba antstole bei vykdo bylą Nr. 0140/12/01234, kuri užversta pagal 2013-06-20 Kauno apygardos teismo nutartį. Šia nutartimi T. P. buvo įpareigotas perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui. T. P. antstoliui yra nurodęs, kad reikalaujamos perduoti transporto priemonės yra Vokietijoje sugedę bei jam reikia laiko, kad jas sutaisytų ir pargabentų. Jis raštiškai įsipareigojo tai padaryti iki 2013-09-01, tačiau transporto priemonių nepargabeno, neperdavė bei nustojo bendradarbiauti šiuo klausimu su antstoliu (b.l. 26-27).

2014-12-11 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta Vasaros g. 77B, Marijampolės m., stovinti priekaba, kuri pagal įtariamojo parodymus, priklauso jo įmonei bei kurią jis privalėjo perduoti bankroto administratoriui (b.l. 10-20).

2012-09-04 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria iškelta bankroto byla V. P. paslaugų įmonei bei paskirtas bankroto administratorius ir įmonė įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti turtą (b.l. 39-40).

2013-06-20 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria T. P. dėl neperduoto turto paskirta 5000 Lt bauda bei jis įpareigotas nedelsiant įvykdyti 2012-09-04 nutartimi paskirtus įpareigojimus (b.l. 35-36).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. P. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent, žinodamas, kad pagal Kauno apygardos teismo 2013-06-20 nutartį jis kaip buvęs V. P. paslaugų įmonės direktorius, privalo įvykdyti Kauno apygardos teismo 2012-09-04 nutartimi nustatytus neįvykdytus įsipareigojimus, t.y. privalo bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) perduoti įmonės turtą, tyčia neperdavė šio turto neperdavė. T. P. veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinojo apie savo pareigą, tačiau sąmoningai jos nevykdė ir taip veikti norėjo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.

T. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l.188).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 12 straipsnis), įvykdė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra teistas.

Motyvuojamoji dalis

T. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. P. paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje, už padarytą nusikalstamą veiką, apibrėžtų bausmių – baudą, kurios dydis nustatytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ribose, t.y., siūlomą prokuroro baudos dydį.

Esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje – kaltinamasis prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, T. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir paskirti 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. P. paskirti 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.