Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams A. B., S. S., dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo bei atsakovės A. B. priešieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybės institucija, duodanti išvadą, -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdyje ieškinį ir priešieškinį palaikė, nurodė, kad išklausius šalis bei esant ekspertizės išvadai, yra pagrindas tėvystę nuginčyti, sutiko su išlaikymo priteisimu ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu (b.l. 110).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2009-06-12 sprendimu (b.l. 112-116) ieškovo R. P ieškinį ir atsakovės A. B. priešieškinį patenkino: 1) nustatė, kad P. B., gim. 2007-05-13, Vilniuje, gimimo akto įraše Nr. 5155, sudarytame 2007-09-04 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, skiltyje „duomenys apie tėvą“ įrašytas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra šio vaiko tėvas, ir šį įrašą panaikino; 2) nustatė, kad atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters P. B., gim. 2007-05-13, biologinis tėvas yra ieškovas R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o P. B. yra R. P. dukra; 3) priteisė iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters P. B., gimusios 2007-05-13, išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2008-02-13 iki jos pilnametystės; 4) priteisė iš atsakovo R. P. dukters P. B. išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos už 9 mėn., bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo priėmimo dienos dar už 16 mėn., skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, iš viso 12 500 Lt; 5) nustatė ieškovui išlaikymo skolos sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) nustatė nepilnametės P. B. gyvenamąją vietą su atsakove A. B.; 7) nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi P. B. tvarką iki jai sueis penkeri metai: a) įpareigojo atsakovę A. B. sudaryti sąlygas ieškovui auklėti dukrą su ja bendrauti, nedaryti kliūčių ieškovui gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, taip pat pateikti visą turimą informaciją apie dukrą Patriciją; b) suteikė ieškovui galimybę šešias dienas po aštuonias valandas per mėnesį bendrauti su dukra Patricija, jos gyvenamojoje vietoje, tikslų laiką ieškovui suderinant su atsakove ne vėliau kaip prieš dvi dienas; c) leido ieškovui švęsti su dukra Patricija šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas; d) leido ieškovui švęsti savo ir dukros gimtadienius, atsakovei neprieštaraujant, ieškovo pasirinktoje vietoje; e) tuo atveju, jeigu šventės data keičiama, Patricijos gimimo dienos šventimo laiką nustatyti suteikė pirmumą atsakovei, konkretų atvykimo laiką ir tvarką šalims suderinant ne vėliau, kaip prieš septynias dienas; f) leido atsakovei atvykti su dukra ir susitikti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje jam priimtinu laiku, per protingą laiką iš anksto įspėjus ieškovą; g) dėl laiko ir kitų sąlygų leido šalims susitarti pačioms; h) įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis su dukra Patricija; 8) įpareigojo šalis apie gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoti viena kitą prieš 15 kalendorinių dienų; 9) priteisė iš atsakovės A. B. ieškovo R. P. naudai 236,40 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę; 10) priteisė iš ieškovo R. P. 180 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą; 11) priteisė iš ieškovo R. P. atsakovės A. B. naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas dukrai išlaikymo neteikia, ir, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieškovo materialinė padėtis nėra bloga, jo gaunamas atlyginimas leidžia jam dukters išlaikymui mokėti po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2008-02-13 iki dukters pilnametystės. Atsižvelgęs į CK 3.200 str. nuostatas, teismas sprendė, jog ieškovui pareiga išlaikyti vaiką atsirado nuo jo gimimo, tačiau šis išlaikymo dukrai visiškai neteikė, atsakovė praktiškai viena tenkino vaiko poreikius, nedirba, todėl pripažino, kad didesnis išlaikymo krūvis turi atitekti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apelianto skundo argumentai dėl išlaikymo pareigos nepilnamečiam vaikui, esant teismo sprendimu nustatytai tėvystei, atsiradimo momento nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Išnagrinėjusi bylą, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė įstatymą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, nenukrypo nuo suformuotos ginčytinu klausimu teismų praktikos.

Lietuvos nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčo nei dėl atsakovo išlaikymo pareigos apimties (jos dydžio), nei dėl jos adekvatumo apelianto dukters Patricijos poreikiams, nei dėl šiuos teisinius santykius reglamentuojančių materialinių teisės normų taikymo neliko. Priešingai, apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose sutiko su atsakovės paskaičiavimais (b.l. 88-91) ir prašomu priteisti išlaikymo dydžiu – po 500 Lt kas mėnesį (b.l.93, 109), apeliaciniame skunde taip pat nurodo sutinkąs ir galįs mokėti dukters išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt. Taigi šiuo atveju P. B. poreikių bei jų adekvatumo šalių turtinei padėčiai teisėjų kolegija nevertina ir dėl šių aplinkybių nepasisako, tą lemia civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 12 str.). Teisminio nagrinėjimo dalyko, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme, nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo prerogatyva. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, o viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų, kaip buvo nurodyta, yra įtvirtinta CPK 320 str.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai išsprendė dėl apelianto pareigos išlaikyti dukrą atsiradimo momento. Apeliantas nepagrįstai savo dukters Patricijos teisę gauti iš jo išlaikymą sutapatina su teismo sprendimo nustatyti jo tėvystės faktą P. B. priėmimu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004, paskelbta biuletenyje Teismų praktika Nr.21) yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal CK 3.200 str. išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę vaikas įgyja pagal savo kilmę nuo jo gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.), kuri patvirtinama CK 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (jo įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Todėl nepaisant to, kad šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo (apelianto) patvirtinta ne iš karto nuo vaiko gimimo dienos, o jau vėliau teismo sprendimu, tėvo ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė į išlaikymą, atsirado nuo P. B. gimimo dienos, kaip tai reglamentuota CK 3.137 str. 3 d.

Pagal CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo pat vaikų gimimo dienos. Byloje nustatyta, kad apeliantas, būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą nevykdė, o apeliacinės instancijos teismui įvardintas epizodinis paramos (ar dovanų) teikimas nepagrįstas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias būtų ištyręs ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Neįgyvendinto rungimosi principo neigiamos pasekmės tenka pačiam apeliantui (CPK 12 str., 178 str.), todėl vien jo teiginių, kad paramą dukteriai teikė, nors tėvystė ir nebuvo nustatyta, nepakanka nuginčyti atsakovės priešingų argumentų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.200 str., pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, tinkamai nustatė tokio įsiskolinimo laikotarpį.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantui, kuris nors ir gali mokėti kasmėnesinį 500 Lt išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nekvestionuojant teismo nustatyto jo dydžio, šiuo metu susiklosčiusi turtinė padėtis neleidžia sumokėti teismo priteisto 12 500 Lt įsiskolinimo, teisiškai nereikšmingi. Viena vertus, tokios aplinkybės, kaip tikimybė netekti darbo, darbo užmokesčio sumažėjimas, kreditorinių įsipareigojimų buvimas, sumažinantys paties apelianto būtinųjų poreikių patenkinimo galimybę, pačios savaime neįtakoja turtinės pareigos kreditoriui, o nepilnametis vaikas priskirtinas tokių kategorijai, pasibaigimo (išnykimo). Tokio turtinės prievolės pasibaigimo pagrindo nei šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nei bendrosios CK normos nenumato.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nurodyto įsiskolinimo išieškojimo ir siekdamas palengvinti apelianto padėtį, sudaryti jam galimybę sumokėti skolą per ilgesnį laikotarpį, kartu nustatė šios sprendimo dalies įvykdymo terminą – dvylika mėnesių (CPK 271 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad teismas nurodytą procesinę teisės normą pritaikė netinkamai. Priimdamas sprendimą teismas reikiamais atvejais gali nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, sprendimą įvykdyti ar išdėstyti, kuomet tai būtina dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju termino sprendimo daliai įvykdyti nustatymas pagal savo teisines pasekmes prilygintinas sprendimo dalies vykdymo atidėjimui. Tokią teismo teisę numato CPK 284 str., tačiau kartu nustato ir apribojimą – skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti neleidžiama (CPK 284 str. 1 d.). Tai paaiškinama tuo, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtinė priemonė, kuria nukrypstama nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos. Todėl ši išimtis negali būti priešpastatoma kitai išimčiai, kurios taikymo atvejai jau nepriklauso nuo teismo diskrecijos, o yra tiesiogiai nustatyti įstatymo leidėjo. Prie skubiai vykdytinų sprendimų, kurie, siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises, jo egzistencinį minimumą ar apginti visuomenei itin reikšmingas vertybes, yra vykdomi nelaukiant jų įsiteisėjimo, yra priskiriami ir sprendimai dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Todėl teismas privalo nukreipti tokį sprendimą vykdyti skubiai, ši teismo pareiga nustatyta CPK 271 str. 2 d. Apskųstame sprendime teismas nenurodė dėl sprendimo nukreipimo vykdyti skubiai, nors apeliantas, kaip patvirtino atsakovė apeliacinės instancijos teisme, iki šiol dukters išlaikymui lėšų neteikia. Tačiau aptariamas procesinės teisės normų pažeidimas savaime neįtakoja teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo kaip sąlygos jį panaikinti ar pakeisti, nes nėra pagrindo išvadai susiformuoti, jog dėl to byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja, todėl atsakovei jau neliko kliūčių kreiptis dėl kasmėnesinio išlaikymo išieškojimo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo dėl išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimo termino sprendime nustatymo nėra pateikusi, šioje neapskųstoje sprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismas yra saistomas CPK 313 str. įtvirtinto draudimo apelianto atžvilgiu priimti blogesnį, nei yra skundžiamas, sprendimą.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus apelianto skundo motyvus dėl netinkamai nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo pozicijos aiškiai ir raštu (procesiniuose dokumentuose) apeliantas neišdėstė. Į žodžiu išdėstytus pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, įrašytus teismo posėdžio protokole (b.l. 109), teismas atsižvelgė ir juos visiškai patenkino. Samprotavimai apeliacinės instancijos teisme, esą teismas turėjęs nepaisyti šio ieškovo prašymo ir pats parinkti bendravimo su vaiku tvarką, nėra pagrįsti ir prieštaraujantys dispozityvumo principui, kurio taikymą, nagrinėjant ginčus teisme, teisėjų kolegija jau aptarė. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto pasiūlymai dėl bendravimo su vaiku tvarkos taip pat yra prieštaringi – motyvuojamojoje skundo dalyje reikalaujama nustatyti pasimatymus su dukra kas antrą šeštadienį, o rezoliucinėje dalyje jau kas šeštadienį; raštu (apeliaciniame skunde) nenurodoma, kurią būtent bendravimo tvarkos dalį prašoma pakeisti šiais pasimatymais, o kurią palikti nepakeistą. Ir vienu, ir kitu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta platesnė bendravimo ir apelianto dalyvavimo dukters auklėjime tvarka (šešias dienas po aštuonias valandas per mėnesį, aptariant pasimatymus švenčių laikotarpiu), iki jai sukaks penkeri metai, nepažeidžia ir neapriboja jo teisės matytis ir bendrauti su savo vaiku, juo labiau, kad teismas paliko galimybę dėl laiko ir kitų sąlygų šalims susitarti pačioms. Ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos ar trukdžių bendrauti sprendžiami vykdymo procese.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesąlygoja skundžiamo sprendimo negaliojimo, neapsprendžia jo neteisėtumo ar nepagrįstumo, nesudaro prielaidų jo pakeisti.

Iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 22,30 Lt (b.l. 149) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. 22 (dvidešimt du) litus 30 centų pašto išlaidų valstybės naudai.