Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. B. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir prie Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams, į bausmės laiką įskaitant bausmių dalis, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. baudžiamąjį įsakymą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi (paskirtas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d.), (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kaip vykdytojas bendrai vieninga tyčia su G. D. (nuteistu 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu) ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, įgyti savo ir G. D. naudai didelės vertės svetimą turtą - valstybės pinigines lėšas, pasirašė fiktyvioje 2015 m. vasario 12 d. sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) ” Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinės technikos įsigijimo bei fiktyviame prekių perdavimo-priėmimo akte prie 2015 m. vasario 12 d. sutarties ir fiktyvioje PVM sąskaitoje – faktūroje 2015 m. vasario 20 d., serija (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti tikrovėje neįvykęs ūkinis sandoris, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda kompiuterinę techniką UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 6 040 320 Eur, tame skaičiuje 1 048 320 Eur PVM, ir veikdamas pagal iš anksto paruoštą nusikalstamą planą, pasirašęs fiktyvioje 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei fiktyvioje PVM sąskaitoje – faktūroje 2015 m. vasario 20 d. serija (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” įsigytą kompiuterinę techniką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda Jungtinės Karalystės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 5 024 000 Eur sumą su 0 procentų PVM, šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą ir 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. vasario 1 d. – 2015 m. vasario 28 d. laikotarpį, kurios 36 langelyje nurodė grąžintiną 1 048 320 Eur PVM ir tęsdamas nusikalstamą veiką per „Mano VMI“ internetinį portalą, 2015 m. kovo 30 d. 13.02 val. pateikė Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu Ulonų g. 2, Vilnius, prašymą grąžinti 1 048 320 Eur sumą pervedant į UAB „(duomenys neskelbtini) ” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, tokiu būdu pasikėsindamas apgaule įgyti savo ir bendrininko naudai didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines lėšas, tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus UAB „(duomenys neskelbtini) ” patikrinimą ir surašius 2016 m. sausio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 048 320 Eur PVM suma nebuvo grąžinta, konstatuojant, kad grąžintina 1 048 320 Eur PVM suma yra nepagrįsta jokiais juridinės galios turinčiai dokumentais.

2. D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 16 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio reikalavimus yra atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė teisės aktų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, t. y.:

2.1. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 16 d. Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ - UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktoje PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą pirkimo PVM bei mokėtiną PVM, nes siekdama mokestinės naudos, tai yra pasididinti PVM atskaitą ir sumažinti mokėtiną PVM (arba suformuoti mokesčio permoką, kuri susigrąžinama arba įskaitoma mokesčių įmokoms) deklaravo 1 048 320 Eur atskaitomą pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą PVM sąskaitą – faktūrą, kuri neturi juridinės galios bei, pritaikiusi 0 procentų PVM tarifą, deklaravo prekių tiekimą (pardavimą) Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), kuri nepatvirtino prekių gavimo už 5 024 000 Eur sumą su 0 procento PVM tarifu), dėl ko susidarė PVM permoka, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė susigrąžinti iš valstybės biudžeto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VMI 2015 m. kovo 30 d. prašymą grąžinti 1 048 320 Eur PVM permoką (skirtumą) už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Prašyme nurodytas grąžinimo pagrindas 01 (grąžintina sąlyginė PVM suma apskaičiuota, taikant standartinį PVM tarifą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas);

2.2. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 16 d. Nr. IX-574, 12 straipsnio 1 dalies (2012-04-24 redakcija Nr. XI-1988) nuostatas –„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 4 dalies (2012-04-24 redakcija Nr. XI-1988) nuostatas – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 20 d. išrašytą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už 4 992 000 Eur plius 1 048 320 Eur PVM, iš viso už 6 040 320 Eur sumą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje suformavo 1 048 320 Eur PVM atskaitą, toliau pagal PVM sąskaitą – faktūrą, gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2015 m. vasario 20 d. juridinės galios neturinčią pardavimo PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl realiai neįvykusios ūkinės operacijos (tos pačios kompiuterinės technikos tiekimo) Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) už 5 024 000 Eur, taikant 0 procento PVM tarifą;

2.3. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija Nr. XI-1817) ir 9 dalies (2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1960) nuostatas, bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 10 straipsnio nuostatas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. 02 mėn., panaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą tikrovės neatitinkantį apskaitos dokumentą – 2015 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), apgaulingai padidino 1 048 320 Eur sumai PVM atskaitą, ir PVM deklaracijoje nurodė šią sumą kaip grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto;

ir dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas L. S. Bagdonas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras O. V. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. B. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant D. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad D. B. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę pasikėsinus apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines bei sąmoningą pažeidimą teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės paskaitos tvarkymą, turint tikslą neteisėtai susigrąžinti PVM permoką iš valstybės biudžeto, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

9. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas D. B. nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas D. B. kaltu, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuteistojo G. D., E. R., T. V. parodymais, kurie kartu su 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjo) dėl kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo, (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 9-12), PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 13), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Kauno apskrities VMI Kontrolės departamentui (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 14), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų registro išrašu (priedas prie bylos, 1 t., b. l. 69-143), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų pavyzdžiais (priedas prie bylos, 1 t., b. l. 144-145), 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2015-02-4 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjo) dėl 8000 vnt. kompiuterinės technikos įsigijimo už 4 992 000 Eur (be PVM (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 50-53), 2015 m. vasario 12 d. prekių perdavimo – priėmimo aktu (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 49), 2015 m. vasario 20 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 48), 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2015-03 (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 36-39, 40-46), 2015 m. vasario 20 d. PVM sąskaita – faktūra AID Nr. 839 (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 34), tarptautiniu prekių gabenimo važtaraščiu (CMR) (be Nr.) (priedas prie bylos b. l. 33, 2 t.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. (priedas prie bylos, 1 t., b. l. 161), 2015 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimu per internetinį portalą Mano VMI Valstybinei mokesčių inspekcijai (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 60-66), 2015 m. gegužės 18 d. Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 27-32), AB SEB banko Operacijų departamento 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo pavyzdžiu (priedas prie bylos, 1 t., b. l. 183, 185), AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 6 d. raštu, kuriame pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašų ir antspaudų kortelės kopiją (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 1, 3), Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus atsakymu (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 18-22), 2018 m. vasario 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis apie IP adresą, iš kurio 2015 m. kovo 25 d. buvo teikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracija (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 93-94), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 29 d. pateiktu raštu apie IP adresą (duomenys neskelbtini) (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 97), 2016 m. sausio 15 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-19 (priedas prie bylos, 2 t., b. l. 69-87), 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-40 (priedas prie bylos, 1 t., b. l. 149-157) ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

Dėl nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

10. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar išvengiant pelno mokesčio reiškiasi suklastotu dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apskaitos dokumentų klastojimas pasireiškia tuo, kad dokumente (parastai PVM sąskaitoje – faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita – faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma (kasacinės nutarys bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011).

11. Iš byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu tinkamai ištirtų duomenų visumos matyti, kad D. B. sukčiavo pasirašydamas fiktyvioje 2015 m. vasario 12 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinės technikos pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pasirašydamas šios fiktyvios sutarties pagrindu surašytame prekių (kompiuterinės technikos) perdavimo – priėmimo akte bei PVM sąskaitoje – faktūroje serija (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 992 000 Eur už prekes ir 1 048 320 Eur PVM, iš viso 6 040 320 Eur. Dėl tos pačios kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo vėliau D. B. sudarė fiktyvią sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. PVM sąskaitoje – faktūroje 2015 m. vasario 20 d. serija (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigytą kompiuterinę techniką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda Jungtinės Karalystės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 5 024 000 Eur sumą su nuliniu PVM. Byloje nustatyta, kad sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo įvykę, o į nuteistojo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti minėti fiktyvūs dokumentai, tokiu būdu buvo sukurta ir 2015 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta fiktyvi pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2015 m. vasario 1 d – 2015 m. vasario 28 d. laikotarpį, kurioje nurodyta grąžintina 1 048 320 Eur PVM suma. Minėtą PVM mokesčio deklaraciją sukūrė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė būtent D. B..

12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė faktines aplinkybes dėl žinomai realiai neįvykusių fiktyvių standartiniu PVM tarifu apmokestintų ūkinių operacijų atvaizdavimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje bei melagingos, apgaule paremtos PVM atskaitos PVM deklaracijose suformavimo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skundžiamame teismo sprendime nurodytos ūkinės operacijos yra žinomai melagingos – neįvykusios, dėl to nėra PVM objektas. Kartu tai reiškia, kad iš tokių melagingų fiktyvių sandorių negali kilti jokių teisinių pasekmių ir tokie sandoriai nepanaikina pareigos teisingai deklaruoti ir tinkamai sumokėti PVM, nors būtent tokiais tariamais sandoriais to buvo siekiama išvengti.

13. Nors nuteistasis D. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino teigdamas, jog nesuprato sandorių sudarymo aplinkybių, jų fiktyvumo, PVM deklaraciją užpildė ir pateikė tik vykdydamas akcininkų nurodymus bei nepamena ar siuntė prašymą grąžinti PVM, tačiau teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai ir nuteistojo kaltės neigimą, vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo G. D. duotais parodymais, kurie nesant galimybės jo išsikviesti apklausai, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu G. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje už tai, kad siekdamas įgyti valstybės pinigines lėšas pasirašė dokumentuose dėl kompiuterių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tų pačių kompiuterių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors sandoriai tarp šių įmonių realiai nevyko. Šias aplinkybes ankščiau nagrinėjamojoje byloje G. D. pripažino (t. 1 b. l. 20 – 30). G. D. parodymus taip pat patvirtino, nagrinėjamoje byloje, apklausto liudytojo E. R. parodymai apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, sutarties su G. D. nepasirašė, sąskaitos šiai bendrovei neišrašė (t.1 b. l. 116 – 117). Tai, kad sutartys buvo sudarytos fiktyviai, nustatė ir Kauno apskrities VMI. Patikrinimo akte konstatavo, kad ūkinė operacija tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės, ji realiai neįvyko, sutartyje ir PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos prekės nebuvo parduotos, o tik surašyti apskaitos dokumentai. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, todėl jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti ir negalėjo (priedas prie bylos t. 2 b. l. 69-87). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog dėl tos pačios kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo vėliau buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią taip pat pasirašė D. B., tačiau įvertinus tai, kad sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ to paties sandorio objekto (kompiuterinės technikos) kitai įmonei parduoti irgi negalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sandoris tarp minėtų įmonių yra fiktyvus. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas T. V., nurodė, jog niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nepasirašė, sutartyje prie jo vardo ir pavardės yra ne jo parašas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių reikalų nėra turėjęs (t. 97-98). D. B. kaltę patvirtino ir tai, kad PVM sąskaita – faktūra 2015 m. vasario 20 d. serija (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigytą kompiuterinę techniką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda Jungtinės Karalystės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 5 024 000 Eur sumą su nuliniu PVM, buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, tokiu būdu buvo sukurta ir 2015 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta fiktyvi pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2015 m. vasario 1 – 2015 m. vasario 28 d. laikotarpį, kurioje nurodyta grąžintina 1 048 320 Eur PVM suma. Minėtą PVM mokesčio deklaraciją sukūrė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė D. B. iš savo namų kompiuterio. Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 29 d. pateiktas raštas (priedas prie bylos t. 2 b. l. 97). Tęsdamas nusikalstamą veiką 2015 m. kovo 30 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai D. B. pateikė ir prašymą grąžinti 1 048 320 Eur sumą, pervedant ją į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, tokiais veiksmais pasikėsindamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines lėšas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių ir teisminio nagrinėjimo metų ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukdamas suklastotus dokumentus, jų pagrindu sukurdamas suklastotą PVM deklaraciją ir patekdamas prašymą grąžinti PVM, panaudojo apgaulę, siekdamas suklaidinti valstybę ir įgyti valstybės biudžeto lėšas. Jis neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, numatė, kad taip veikiant valstybė bus suklaidinta ir patirs turtinės žalos, ir to norėjo, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteisimo pagal BK 221 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

14. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti nuosprendžio dalies dėl D. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

15.1. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (pvz., kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414-693/2016). Šiuo atveju nuosprendyje, remiantis įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir ištirtais įrodymais, padaryta išvada, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. atsirado dėl to, kad D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą pirkimo PVM bei mokėtiną PVM, siekdamas pasididinti PVM atskaitą ir susimažinti mokėtiną PVM, deklaravo 1 048 320 Eur atskaitomą pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje užfiksuotas faktiškai neįvykęs sandoris bei pritaikius 0 procento PVM tarifą, deklaravo prekių tiekimą (pardavimą) Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), dėl ko susidarė PVM permoka, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė susigrąžinti iš valstybės biudžeto, pateikiant prašymą grąžinti 1 048 320 Eur PVM permoką (skirtumą) už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Kadangi sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo realiai neįvyko, todėl nebuvo ir PVM objekto, dėl kurio buvo teikiama PVM mokesčio deklaracija ir prašymas grąžinti PVM. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, fiktyvių dokumentų pasirašymas ir jų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą rodo, kad D. B. sąmoningai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės paskaitos tvarkymą, turėdamas tikslą neteisėtai susigrąžinti PVM permoką iš valstybės biudžeto.

15.2. Nors D. B. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui nurodė, jog buhalteriją vedė ne jis, o samdoma moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nepamena dėl savo ligos, o buhalterei duomenis pateikdavo bendrovės akcininkas arba Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai tiesiogiai bendraujant telefonu, tačiau jokių objektyvių duomenų patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Nei viename UAB „A ir D partneriai“ apskaitos dokumente, jokia buhalterė nėra pasirašiusi. Be to, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek PVM deklaraciją, tiek prašymą grąžinti PVM pateikė būtent D. B.. Jo argumentus, kad buhalteriją vedė buhalterė, o buhalterei duomenis pateikdavo bendrovės akcininkas, pirmosios instancijos teismas laikė visiškai nepagrįstais, tokiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

16. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog būtina byloje nustatyti, kad D. B. liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą ir taikant BK 76 straipsnio nuostatas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

16.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijaus nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgti į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2014).

16.2. Analizuojamu atveju, byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės, baigtos 2018 m. sausio 22 d., aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. B. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis kaip lėtinis virusinis hepatitas C ir kepenų cirozė, išeminė širdies liga, 2 funkcine širdies nepakankamumo klasės antro laipsnio arterine hipertenzija, tačiau užtikrinus šių ligų gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis, o ligai paūmėjus ir stacionarinį gydymą, D. B. gali atlikti bausmę (t. 1 b. l. 53 – 59). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog yra būtina byloje nustatyti, kad D. B. liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtame ekspertizės akte taip pat yra konstatuota, kad nors D. B. ir serga sunkiomis nepagydomomis ligomis kaip lėtinis virusinis hepatitas C ir kepenų cirozė, išeminė širdies liga, 2 funkcinės širdies nepakankamumo klasė, antro laipsnio arterinė hipertenzija, tačiau šios ligos nėra įtrauktos į minėtą nepagydomų ligų sąrašą, dėl kurių būtų galima spręsti kaltinamojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą. Duomenų, jog šios ligos sparčiai progresuotų, bylos medžiagoje taip pat nėra. Priešingai, byloje esantis 2018 m. birželio 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos išrašas patvirtina, kad D. B. C virusas išgydytas, rekomenduojama abstinencija, gydymas ambulatoriškai, tęsti vartojamus vaistus (1 t., b. l. 151-152).

16.3. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui atmetus apelianto skundą, nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BVK 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad pagal ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, atlesti nuteistąjį nuo bausmės, taikant BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas 3 (trejiems) metams, todėl nėra pagrindo manyti, jog dėl nustatytų sunkių nepagydomų ligų nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Esant šioms aplinkybėms gynėjo L. S. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.