Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-240955-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

4. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

6. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tais atvejais, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. ANK 416 straipsnio 6 dalis nustato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. spalio 9 d. M. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 2 d. 07.24 val. Palangos mieste vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/h greitį viršijo 57 km/h, t. y. važiavo 107 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Skundžiamu 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui.

9. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, t. y. kad administracinis nusižengimas nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo padarytas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 2 d. 07.24 val. Palangos mieste (tikslios koordinatės nurodytos administracinio nusižengimo protokole) mobiliuoju greičio matuokliu Poliscan FM1 buvo užfiksuota, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo 107 km/h greičiu (įvertinus paklaidą) ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 57 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Esminis administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. argumentas, kuriuo yra grindžiamas skundžiamo nutarimo nepagrįstumas, yra tai, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis nevairavo transporto priemonės, nes tai darė kitas asmuo. Iš pradžių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad automobilį vairavo V. B., vėliau patikslino, jog tai darė V. B.. Taigi esminis šioje byloje spręstinas klausimas, ar byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė M. S..

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodoma, kad prieš priimdama skundžiamą nutarimą institucija nesikreipė į M. S., kad jis nurodytų asmenį, vairavusį automobilį nusižengimo metu, todėl jis neturėjo galimybės tyrimą atlikusiam pareigūnui pateikti visą būtiną informaciją pažeidėjo asmenybei nustatyti. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, todėl remiantis ANK 608, 611 straipsniais, 2024 m. spalio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas kartu su tos pačios dienos pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo elektroniniu paštu išsiųstas M. S. (b. l. 8, 51). Pažymėtina, kad teismo posėdyje M. S. paaiškino, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo siųsti dokumentai, yra jo buhalterės bei patvirtino, jog policijos siųstus dokumentus jis gavo. Minėtame 2024 m. spalio 9 d. pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išaiškinta teisė per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė M. S. priklausančią transporto priemonę. Nors iš pradžių M. S. teisme teigė, kad gavęs pranešimą jis informavo policiją apie automobilį vairavusį asmenį, tačiau teismui sudarius galimybę pateikti į bylą tai patvirtinančius duomenis, atsakomybėn patrauktas asmuo 2025 m. sausio 22 d. el. paštu informavo, kad vis dėlto tokia informacija policijai nebuvo pateikta ir jis dėl šios aplinkybės suklydo (b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatos bei nebuvo apribota M. S. teisė administracinio nusižengimo tyrimo metu institucijai pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį.

12. Nors gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo M. S., kaip automobilio savininkas, nepateikė institucijai nusižengimo padarymo metu jo automobilį valdžiusio asmens duomenų, tačiau vien ši aplinkybė savaime neriboja jo teisės gintis dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo ir ginčyti skundžiamo nutarimo teisėtumą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo ir jį padariusio asmens įrodymo pareiga šiuo atveju tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nagrinėjamu atveju priimdama skundžiamą nutarimą institucija savo išvadą, kad automobilį vairavo ir nusižengimą padarė M. S., iš esmės grindė administracinio nusižengimo fiksavimo metu greičio matavimo prietaisu užfiksuota transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nuotrauka. Tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdyje institucija laikėsi pozicijos, kad ši nuotrauka, sugretinus ją su valstybės registruose esančia M. S. nuotrauka, akivaizdžiai patvirtina, jog transporto priemonę vairavo būtent M. S..

13. Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad byloje esanti greičio matavimo prietaisu užfiksuota nuotrauka nėra itin geros kokybės, o joje užfiksuoto transporto priemonės vairuotojo veido dalį dengia galinio vaizdo veidrodėlis ir po juo esantis aksesuaras (kvapas). Taigi vien aptariama nuotrauka neleidžia daryti neabejotinos ir kategoriškos išvados, jog prie automobilio vairo sėdintis asmuo iš tiesų yra M. S.. Teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovas daug dėmesio skyrė nuotraukoje užfiksuoto asmens bei iš valstybės registrų gautų M. S. bei V. B. veido bruožų analizei, atkreipdamas dėmesį į tai, jog M. S. smakras yra smailėjantis, lūpos panašesnės į apverstos U formą, ausys labiau atitolusios nuo galvos, skruostai plokšti, veidas ne toks simetriškas, o V. B. smakras apvalus, lūpos tiesios, skruostikauliai pusapvaliai, veidas simetriškas, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad skiriasi šių asmenų kaktos bei plaukų augimo linija. Vis dėlto, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas fiksuotas ir nuotrauka padaryta apytiksliai 45 laipsnių kampu automobilio ir jame esančio asmens atžvilgiu, tuo tarpu valstybės registruose esančiose nuotraukose asmenys fotografuoti tiesiai iš priekio. Akivaizdu, jog ši aplinkybė dėl nuotraukose fiksuotų asmenų padėties galėjo lemti atitinkamus skirtumus dėl jų ausų, veido simetrijos ir pan. Be to, būtent apatinės veido dalies forma ir skruostai yra tie požymiai, kurie, teismo vertinimu, kaip tik ir skiria pažeidimo metu užfiksuotą asmenį nuo M. S.. Pažymėtina, kad sugretinus nusižengimo metu padarytą nuotrauką su valstybės registruose esančiomis M. S. ir V. B. nuotraukomis, taip pat abu šiuos asmenis tiesiogiai apklausus teismo posėdyje, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo iš tiesų yra M. S..

14. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. B. pripažino, jog tai jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo M. S. priklausantį automobilį bei išsamiai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis šį automobilį vairavo, t. y. kad minėtas automobilis jam yra perduotas vykti į darbą su kitais M. S. darbuotojais, ką jis ir darė nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Pažymėtina, kad šios automobilio vairavimo aplinkybės iš esmės patvirtina M. S. nurodytą versiją, jog automobilis buvo perduotas V. B. ir buvo naudojamas vykti į darbą. Teisme V. B. taip pat patvirtino, kad pažeidimo metu darytoje nuotraukoje užfiksuotas už vairo sėdintis asmuo yra jis, o kiti du nuotraukoje matomi automobilyje sėdintys asmenys yra A. B. ir R. B.. Teisme kaip liudytojai apklausti A. B. ir R. B. patvirtino, kad tai jie yra asmenys, užfiksuoti nuotraukoje (vienas sėdintis ant galinės sėdynės už vairuotojo, kitas – sėdintis priekyje šalia vairuotojo). Abu šie liudytojai patvirtino, kad tuo metu transporto priemonę vairavo V. B., nurodė tikslią vietą, kurioje juos užfiksavo „trikojis“, taip pat patvirtino, kad automobiliu Toyota Avensis jie nuolat naudojasi darbo tikslais ir beveik visada jį vairuoja V. B.. Nors institucijos atstovas siūlė šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai tuo pagrindu, kad visi jie yra M. S. darbuotojai, tačiau vien darbo santykių aplinkybė šiuo atveju savaime nereiškia, kad teisme apklaustų liudytojų parodymai yra melagingi ir nepatikimi, juolab, kad jų parodymuose nenustatyta jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų kitiems bylos duomenims, o faktinis šių asmenų buvimas automobilyje nusižengimo metu užfiksuotas byloje esančioje nuotraukoje. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pakankamo pagrindo nesiremti minėtų liudytojų parodymais.

15. Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, teismas pažymi, kad vien pažeidimo metu padaryta nuotrauka pagal šios bylos aplinkybes nėra pakankama konstatuoti, jog šioje nuotraukoje užfiksuotas automobilį vairuojantis asmuo yra M. S.. Jokie kiti bylos duomenys tokios išvados taip pat nepatvirtina. Priešingai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, tiek liudytojų V. B., A. B. ir R. B. parodymai rodo, kad nusižengimo padarymo metu M. S. iš tiesų nevairavo nutarime nurodytos transporto priemonės. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai M. S. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrindžiančių duomenų, todėl administracinė atsakomybė skundžiamu nutarimu jam pritaikyta nepagrįstai.

16. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

17. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir šioje byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad šioje byloje turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusio asmens ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-240955-2024 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.