- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-304-397-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Arvydas Stankus, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- G. V., R. V., ir G
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Algimantas Degulis
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-304-397/2009
NUTARTIS
2009 m. liepos 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam G. V. , jo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistajam R. V. , jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (dėl įžeidimo 2008-08-18 09.41 val.) 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (dėl įžeidimo 2008-08-18 11.09 val.) 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (dėl įžeidimo 2008-08-22 13.09 val.) 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (dėl įžeidimo 2008-08-18 15.54 val.) 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., šias bausmes iš dalies sudėjus, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, paskirta subendrinta bausmė - 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Priteista iš R. V. G. V. 140 litų skundo surašymo išlaidų.
R. V. civilinį ieškinį patenkinus dalinai, iš G. V. priteista R. V. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. V. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. 09.41 val. iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė G. V. įžeidžiančio turinio žinutę, jį išvadindamas žodžiais, žeminančiais jo garbę ir orumą, o būtent : „avinu, kaušu, šliuriumi“, tuo užgauliai neviešai pažemino G. V. .
Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. 11.09 val. iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė G. V. įžeidžiančio turinio žinutę, jį išvadindamas žodžiais, žeminančiais jo garbę ir orumą, o būtent „šliuriumi“, tuo užgauliai neviešai pažemino G. V. .
Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. 13.09 val. iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė G. V. įžeidžiančio turinio žinutę, jį išvadindamas žodžiu, žeminančiu jo garbę ir orumą, o būtent „gaidžiu“, tuo užgauliai neviešai pažemino G. V. .
Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. 15.54 val. iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė G. V. įžeidžiančio turinio žinutę, jį išvadindamas žodžiais, žeminančiais jo garbę ir orumą, o būtent: „avinu, mamytės sūneliu“, tuo užgauliai neviešai pažemino G. V. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti, jo civilinį ieškinį tenkinti pilnai, o nuteistajam G. V. paskirti griežtesnę bausmę. Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai jo prisipažinimą, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, traktavo kaip prisipažinimą iš dalies. Nurodo, kad G. V. siųstos sms žinutės buvo informacinio pobūdžio, jomis nebuvo tikslo įžeisti. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis šmeižimu išprovokavo sms žinutėse pavartotus žodžius, kurie („šliuriau“, „avine“, „mamytės sūneli“) nėra ypatingai užgaulūs, be to, jie buvo adresuoti asmeniškai G. V. , su sms žinutėmis niekas, išskyrus jį, nesusipažino ir negalėjo susipažinti, jos nebuvo paskleistos kitų asmenų tarpe. Nuteistojo teigimu, įvertinus visas aplinkybes, jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatas. Nesutikdamas su jam paskirtąja bausme ir lygindamas ją su G. V. šioje baudžiamojoje byloje paskirta tapačia bausme, apeliantas nurodo, kad jis dėl pastarojo paskleistos informacijos turėjo didelių nemalonumų, vos nenutrūko jo santykiai su I. V. , pablogėjo sveikata, ko pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nepasisakė dėl jo kelionės išlaidų priteisimo, o taip pat nepagrįstai tik iš dalies tenkino jo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi jo atžvilgiu buvo padaryti du nusikaltimai, vos nenutrūko santykiai su I. V. , dėl šmeižto pašlijo sveikata.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nuteistasis G. V. ir jo gynėjas Algimantas Degulis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam G. V. paskirta per švelni bausmė, nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmos instancijos nuosprendžio matyti, kad, skiriant bausmę G. V. , teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kilusias pasekmes, nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančią medžiagą. Tad įvertinęs visas virš paminėtas aplikybes, pirmos instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai G. V. paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą pačią lengviausią bausmės rūšį – baudą ir atitinkamai jos dydį nustatė artimą minimaliam. Tapačiai teismas įvertino ir aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę R. V. . Tad ir vienam, ir kitam nuteistiesiems bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos, nepažeidžiant BK 54 str. nuostatų, ir todėl keisti nuosprendį šioje dalyje pagrindo nėra.
Spręsdamas nuteistojo R. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kurių padarymo fakto nuteistasis neginčija, pirmos instancijos teismas vėlgi įvertino šių veikų padarymo aplinkybes, jų sistemingumą, sukeltas pasekmes ir pagrįstai jų nelaikė mažareikšmėmis, kas duotų pagrindą taikyti BK 37 str. nuostatas.
Priteisiant iš nuteistojo G. V. R. V. 2000 litų dydžio neturtinės žalos dydį, įvertintos sukeltos neigiamos emocijos, pergyvenimai, reputacijos pablogėjimas, sutrikusi sveikata, ką patvirtina paties nuteistojo R. V. , liudytojų I. V. , A. D. ir V. D. parodymai, išrašas iš medicininių dokumentų, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis (G. V. turi nekilnojamąjį turtą, dirba), taip pat tai, kad pasekmės nėra sunkios, turtinė žala nepadaryta. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. V. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisinimo tenkino dalinai, kadangi pastarojo prašoma priteisti 10000 litų suma neturtinei žalai atlyginti aiškiai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 6.250 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms nusikalstama veika padarytoms pasekmėms. Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, R. V. nusikaltimais padarytos neturtinės žalos dydį (2000 litų) nustatė teisingai.
Lietuvos Respublikos BPK 103 sraipsnyje, kuris reglamentuoja proceso išlaidas, nėra numatytas pinigų, skirtų kaltinamojo kelionei į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti, išmokėjimas. Nuosprendyje, nepažeidžiant minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, pagrįstai konstatuota, kad priteistinos tik nuteistųjų turėtos išlaidos už skundų surašymą (advokato apslaugoms apmokėti), kadangi jie abu baustini. Taigi apeliaciame skunde neteisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jo kelionės išlaidų priteisimo.
Tad iš paminėto seka, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodomais argumentais pagrindo nėra, jis atmestinas ir pirmos instancijos nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.