Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993-10-14 Mažeikiuose, lietuvis, LR pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, Pikelių pagrindinės mokyklos moksleivis, nevedęs, gyvenantis Mažeikių m.,g. 1-25, teistas:

2009-01-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 10 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti mokytis, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis LR BK 65 str. 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-08-21 iki 2008-08-22 ir laikyti jog 2 dienų laisvės apribojimo bausmę atliko; 2010-01-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., bauda 8 MGL (1040 Lt) baudą sumokėti per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; ši bausmė po nusikaltimų padarymo 2011-08-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta paskyrus pagal LR BK 140 str. 1 d., viešųjų darbų 2 mėn., kas mėnesį dirbant po 30 val., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes sudėjus su 2010-01-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, taikant LR BK 65 str. 1 d. 4 p. taisykles (8 MGL bauda 6 valandos viešųjų darbų) ir galutinę bausmę paskirti 2 mėn. viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 39 val.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį;

A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-10-26, Rusijoje, gyv. g. Mažeikiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje, nusikaltimų padarymo metu neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį;

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1989-11-09, Mažeikiuose, miręs 2012-02-22,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. ir A. G. savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: 2011 m. kovo mėn. 3 d., apie 19.50 val. nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami savo teisę – tariamai išsiaiškinę, kad M. K. įvykdė vagystę iš A. G. sandėliuko, iš anksto susitarę, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą nepilnamečio M. K., gim. 1993-05-17, atžvilgiu: nukentėjusiajam atėjus prie Sodų g. 13 namo, Mažeikių mieste, prie lifto, pirmame aukšte M. S. sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, jį vedėsi prie Žemaitijos g. 15 namo ir vedantis M. S. sudavė jam ne mažiau du smūgius į galvos sritį, reikalaudami atlyginti padarytą turtinę žalą atsiradusią dėl sandėliuko vagystės sudavė M. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip padarydami M. K. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, plaštakos V-to delnakaulio lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, reikalavo nukentėjusiojo surinkti 500 litų per savaitę laiko, o jei nesurinks, tada vėl sumuš.

A. G. ir G. P. savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: 2011 m. kovo mėn. 26 d., laikotarpyje nuo 08.00 valandos iki 12.00 valandos, Pavasario g. 35-3, Mažeikiai bute, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami savo teisę – tariamai išsiaiškinę, kad M. K. įvykdė vagystę iš A. G. sandėliuko, iš anksto susitarę abu kartu, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą nepilnamečio M. K., gim. 1993-05-17, atžvilgiu: sudavė smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, padarydami lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, A. G. grasinant papjauti, reikalavo atlyginti padarytą turtinę žalą atsiradusią dėl sandėliuko vagystės, o jei neduos, tai su peiliu nupjaus pirštus, ir nukentėjusiajam M. K. davus paėmė 30 litų.

M. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2011 m. kovo 26 dieną, laikotarpyje nuo 08.00 valandos iki 12.00 valandos, Pavasario g. 35-3, Mažeikiai bute, išėjus A. G. ir G. P., kurie prieš tai sumušė nepilnametį nukentėjusįjį M. K., gim. 1993-05-17, sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, padarydamas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimus, kas sukėlė nežymų M. K. sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. ir A. G. dar buvo kaltinami ir pagal LR BK 178 str. 2 d., tuo, kad padarė atvirą vagystę, o būtent: 2011 m. kovo mėn. 3 d., apie 19.50 val., iš anksto susitarę kartu, vykdydami savavaldžiavimą panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nepilnamečio nukentėjusiojo M. K., gim. 1993-05-17, atžvilgiu, A. G. atvirai iš M. K. kelnių kišenės ištraukus abu bendrai pagrobė svetimą – M. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6060“ 50 litų vertės ir 10 litų, viso 60 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam M. K. 60 litų turtinę žalą.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir G. P. buvo kaltinami savavaldžiavę 2011 m. kovo mėn. 26 d., panaudodami prievartą be teismo nustatytų būdų dar ir A. G. prikišant nukentėjusiajam M. K. prie gerklės peilį.

Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, tačiau duodamas parodymus prisipažino tik iš dalies kaltu. Parodė, kad jis su M. S. buvo Sodų 13 name, Mažeikių mieste ir išsikalbėjo apie M. K. ir jis M. S. papasakojo, kad girdėjo, jog jo sandėliuką apvogė M. K.. M. S. sugalvojo, per pažįstamas merginas išsikviesti M. K. ir su juo pakalbėti. Vėliau M. S. paskambino į mobilaus ryšio telefoną mergina ir pasakė, kad M. K. jau yra Sodų 13 name, prie lifto. Ten pirmas nuėjo M. S., jis atėjo vėliau. Jis paklausė M. K., kodėl apvogė sandėliuką, šis atsakė, kad daiktus grąžins, dar nėra pardavęs. Jis pakvietė eiti prie savo laiptinės pakalbėti, ką einant darė M. S. nematė, tik girdėjo M. K. šaukiant „baikit, grąžinsiu daiktus“. Jis pats M. K. nemušė. M. K. atidavė savo telefoną, sakydamas, kad nurašytų dalį skolos. Jis tą telefoną davė M. S., nes neturėjo tinkamo pakrovėjo. Kitą dieną sužinojo, kad M. K. guli ligoninėje, nuėjo į ligoninę ir jam atidavė telefoną. Praėjus maždaug 3 savaitėm, sužinojo, kad M. K. išėjo iš ligoninės, bet daiktų negrąžino. Kartą su G. P. sužinojo, kur M. K. girtauja ir nuėjo į tą butą. M. K. iš karto pradėjo sakyti, kad pinigų neturi, tada jam sudavė du kartus į šoną. Po to su juo kalbėjo apie daiktų grąžinimą. M. K. nuėjo parūkyti, ir jis iš paskos. Ant stalo buvo peilis ir jis pasakė M. K., kad už vagystę reikėtų pirštus nukapoti. M. K. sakė, kad nebevogs. Po to pasakė M. K., kad jeigu turi pinigų, tegu duoda. M. K. padavė 30 litų. Su peiliu daugiau nieko nedarė, tik sakė, kad reikia pirštus nukapoti. Vėliau sužinojo, kad į tą butą buvo vėliau atėjęs pasiimti savo striukės M. S.. Gailisi dėl padaryto.

Kaltinamasis M. S. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, tačiau duodamas parodymus nurodė, jog prisipažįsta iš dalies kaltu. Parodė, kad A. G. jam papasakojo, jog M. K. yra anksčiau apvogęs jo sandėliuką. Jis paprašė savo draugių, kad išsikviestų M. K.. Pakvietus M. K. prie Sodų 13 namo lifto, jis ten nuėjo, A. G. atėjo iš paskos. Jis M. K. paklausė, kodėl slapstosi, ką jis atsakė nebepamena, po to kumščiu sudavė į galvą, pilvą ir petį. Atėjo A. G. ir jie M. K. liepė eiti kartu į A. G. namą Žemaitijos 15. Einant M. K. pradėjo šaukti, ką šaukė nepamena, gal kvietėsi pagalbos. Tada jis dar sudavė M. K.. A. G. kažką kalbėjo su M. K.. Vakare jam A. G. davė telefoną. Sekančią dieną sužinojo, kad M. K. guli ligoninėje ir, kad telefonas yra jo. Nuėjo į ligoninę ir atidavė telefoną. Prisipažįsta iš dalies kaltu, nes tik sudavė smūgius, dėl A. G. padarytos žalos atlyginimo nekalbėjo, telefono neatėmė, tik sekančią dieną sužinojo, kad A. G. jam duotas telefonas yra M. K.. Po kelių savaičių nuėjo į Pavasario g. 35 namą pasiimti savo striukes. Ten sužinojo, kad ką tik M. K. išsikvietė policiją. Paklausė jo, kodėl kvietė policiją. M. K. nieko neatsakė, tada jis sudavė M. K. smūgį į galvą, pamatė atvažiuojant policiją, išėjo namo. Sutinka atlyginti žalą dėl M. K. gydymo. Gailisi dėl padaryto.

Kaltinamasis G. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, tačiau duodamas parodymus nurodė, jog prisipažįsta iš dalies kaltu. Parodė, kad A. G. paprašė kartu nueiti išsiaiškinti dėl vagystės iš jo rūsio. Nuėjo į butą Pavasario gatvėje. Ten buvęs M. K. sakė, kad daiktų neturi. Jis sėdinčiam M. K. sudavė delnu į pakaušį sakydamas „ko meluoji“. A. G. su M. K. ėjo į virtuvę, paskui grįžo į kambarį. Ar A. G. turėjo peilį, nematė ir nežino. Gailisi dėl padaryto.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad maždaug prieš metus būnant prie dvylikaaukščio namo, sutiko M. S. ir A. G.. Su jais susiginčijo ir Mindaugas jį sumušė. Kažkas buvo prišnekėjęs, jog jis iš A. G. rūsio pavogė daiktus. Nors jis nieko nevogė, bet iš jo reikalavo atlyginti skolą. Nors ir nebuvo nieko skolingas, atidavė savo telefoną už skolą. Dėl sumušimo gulėjo ligoninėje, įvykio aplinkybių gerai nepamena. Po kelių savaičių, būnant pas draugus, atėjęs A. G. ir G. P. vėl mušė. A. G. gąsdino laikydamas rankoje peilį. Jiems išėjus, atėjo M. S., kuris taip pat sudavė. Šiuo metu su visais kaltinamaisiais susitaikė.

Kadangi nukentėjusysis nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų visų aplinkybių nepamena, LR Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 d. pagrindu pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metais kovo 3 dieną apie 18:00 val. jam į mobilųjį telefoną Nr. 862111071 parašė Greta iš Raimos telefono Nr. 862370334 „labas gal nori susitikti pažaisti kortomis“ tada jis nuėjo prie „Iki“ parduotuvės kuri yra Sedos gatvėje Mažeikių mieste. Prie parduotuvės sutiko D. B., kuri gyvena Draugystės 16 name, ketvirtame aukšte buto numerio nežino ir Gretą kurios pavardės nežino, pastaroji gyvena Sodų g. 10 name, tikslaus adreso nežino. Jie visi nuėjo prie Sodų 13 namo, įėjo į laiptinę, laukė lifto. Tuo momentu Dainora iš savo mobiliojo telefono skambino kažkam ir girdėjo kaip sakė „Jau esame vietoje nusileisk greičiau“. Kai Dainora baigė pokalbį, į laiptinė įbėgo Mindaugas pravardė „Cibule“, kuris pribėgo prie jo ir nieko nesakęs su kumščiu sudavė tris smūgius į galvą. Po smūgių jis užsidengiė galvą. Merginos iš laiptinės pabėgo. Po to į laiptinė įėjo Artūras pravarde „Ruskis“ gyv. Žemaitijos 15 name, buto numerio nežino. Tada Artūras su Mindaugu paėmė jam už parankių ir pradėjo vesti sakydami „einam į rūsį, kurį aš apvogiau“ jis pasakė, kad jokio rūsio neapvogė ir net nežino kur jis toksai yra. Po tų žodžių Mindaugas jam sudavė du smūgius į galvą kurią jis dengėsi. Tada vaikinai jį nusivedė prie Žemaitijos 15 namo pirmos laiptinės, kur pradėjo reikalauti pinigų t. y 500 litų už kažkokius pavogtus daiktus (šautuvus, fotoaparatus, monopolį ir t.t.) jis pasakė, kad pinigų neturi. Mindaugas vėl pradėjo mušti. Kai nustojo mušti Artūras patikrino kišenes, piniginę ir iš jo paėmė mobilųjį telefoną “Nokia 6060”, o „Sim“ kortelę atidavė. Po viso to Artūras pasakė, kad per savaitę laiko turi paduoti pinigų, iki 500 litų sumą, o jei nepaduos pinigų pagrasino, kad sumuš ir pasakė „M. N.“ jis tada nubėgo. (t.1, b.l. 24-25). 2011-03-26 apie 08:00 jis miegojo pas savo draugą Artūrą, kuris gyvena Pavasario 35-3, Mažeikiai. Bute buvo T. V., Artūras, pavardės nežino, M. P., Reinalda. Jis bute miegojo ir jį pažadino durų skambutis, nežino kas atidarė duris. Į butą atėjo Artūras pravarde „Ruskis“ ir Gvidas kurio pavardės nežino. Tada Artūras pradėjo mušti jį su rankomis, kojomis sudavė apie 5 smūgius į įvairias kūno vietas, po to mušė Martyną, T. V., jie reikalavo pinigų tiek iš jo, tiek ir iš kitų išskyrus nereikalavo iš Artūro ir jo merginos Reinaldos. Juos mušė su medine lazda, kurią atsinešė Artūras, su prailgintuvo laidu, su šluota. Taip pat Artūras prie jo kaklo buvo prikišęs peilį ir grasino perpjauti gerklę, jis buvo labai išsigandęs prašė iškviesti policija tik niekas nekvietė. Artūras į butą pasikvietė „Eli“, kad juos pasaugotų, o Artūras su Gvidu ir T. V. išėjo iš buto. Į butą grižo T. V. su Mindaugu „Cibule“. Mindaugas bute sudavė kelis smūgius įvairias kūno vietas. Po to jo draugė iškvietė policiją. Atvažiavo policija jį išsivežė į policijos komisariatą apklausė ir išvežė į ligoninę. (t.1,b.l. 24-25). Papildomai nukentėjusysis M. K. parodė, kad pas A. J. bute, adresu Pavasario 35-3, Mažeikiai, jį sumušė 2011-03-26 laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 12.00 val. o mušė, tai visų pirma A. G. ir G. P., tik vėliau atėjo į šį butą M. S., tai ir jis mušė, bet kai atėjo M. S. į šį butą, tai jau bute nebebuvo A. G. ir G. P.. Bute jį A. G. mušė į įvairias kūno vietas, dabar jau tiksliai į kurias negali pasakyti, bet kiek pamena jis su prailgintuvo laidu mušė per nugarą, po to užsivyniojo ant rankos šlapią rankšluostį ir smūgiavo jam į pilvą, po to paėmęs beisbolo lazdą iš jos sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairės pusės kelią G. P. jį mušė irgi į įvairias kūno vietas iš rankos kumščių, taip pat paėmęs tą patį prailgintuvo laidą sudavė keletą smūgių per rankas, vieną kartą su beisbolo lazda į tą patį kairįjį kelią. Po to A. G. jį vedėsi iš to buto kambario parūkyti į virtuvę ir virtuvėje paėmė atlenkiamą peilį, šis peilis buvo jo, jis peilį buvo pasidėjęs virtuvėje, nes buvo nusivežęs į ligoninę pjaustytis maistą, Artūras paėmęs peilį liepė jam dėti pirštą ant palangės ir sako jis nupjaus pirštą, o kai jis jam atneš 500 litų, tai jis atiduos tą pirštą. Jis nedėjo to piršto, tai tada A. G. prikišo prie gerklės tą patį peilį ir pradėjo gąsdinti, kad papjaus. Jis labai išsigando, nes bijojo, kad tikrai jis jo nepapjautų, tai viską ką jie sakė su jais ir sutiko, nors jis jokio sandėliuko neapvogė, kaip, kad jie sakė. Jo pinigų reikalavo A. G., todėl jis 30 litų pasiskolino iš A. J. ir tuos 30 litų davė A. G. ir jis tada kartu su G. P. išėjo iš buto, o M. S. atėjo į šį butą, kai jie išėjo. Jį M. S. atėjęs į butą mušė taip pat, jis mušė virtuvėje, sakydamas, kodėl iškvietė „mentus“, jis mušė rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, t.y. į pečius, į krūtinę, į šonus, galėjo suduoti iš viso ne mažiau šešis smūgius, po to jis sumušęs norėjo jį nusitempti į antrą aukštą pas kitus draugus, bet jis buvo jau paskambinęs policijai ir laukė, todėl priešinosi ir nėjo su juo į antrą aukštą. Jam tik išėjus į koridorių, atvažiavo policija, o Mindaugas kur dingo nebežino, nebematė. Jis labai apsidžiaugė, kad atvažiavo policija, nes tikrai buvo žiauriai sumuštas, skaudėjo visos kūno dalys. (t.1, b.l. 27-29).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 73/11 (13) nurodyta, jog dėl 2011-03-03 sužalojimo M. K. nustatyta: galvos smegenų sukrėtimas vidutinio laipsnio, senas dešinės plaštakos V-to delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku.Vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. ( t1,b.l. 34)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 88/11 (13) nurodyta, jog dėl 2011-03-26 sužalojimo M. K. nustatyta: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, veido sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais metu. Smūgių skaičiaus, iš medicininiuose dokumentuose turimų duomenų, nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t.1,b.l. 36)

Nors kaltinamasis M. S. nurodo, kad 2011-03-03 su nukentėjusiuoju apie žalos atlyginimą A. G. nekalbėjo, tačiau jis paprašė pakviesti M. K. po to, kai susitarė su A. G., jog reikia pakalbėti dėl vagystės. Ir nors pirmuosius smūgius sudavė nepasakęs, kodėl muša, tačiau po to mušė jau A. G. paklausus apie vagystę. Tiek abu kaltinamieji, tiek nukentėjusysis suprato, jog smurtas vartojamas dėl vagystės iš A. G. sandėliuko ir reikalaujama atlyginti žalą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog mušant nukentėjusysis šaukė: “baikit, atiduosiu daiktus“ ir po to padavė savo telefoną sakydamas, kad nurašytų dalį skolos. 2011-03-26 kaltinamieji A. G. ir G. P. susitarė eiti pasikalėti su M. K. dėl vagystės, tik jiems atėjus į butą nukentėjusysis pasakė, jog pinigų ir daiktų neturi. Po to kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis G. P. nesakė, kodėl muša, tačiau tik kaltinamiesiems atėjus nukentėjusysis suprato, kad jie atėjo reikalauti atlyginti už pagrobtus daiktus, pasakė, kad nei daiktų, nei pinigų neturi ir po to buvo sumuštas.

Kaltinamųjų M. S. ir A. G. veiksmai prieš nukentėjusįjį M. K. 2011-03-03 ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas ir atviroji vagystė. Savavaldžiavimas yra nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkas vykdymas ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, jei tais veiksmais padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams (LR BK 294 str. 1 d.). Jei ši veika daroma panaudojant psichinę ar fizinę prievartą, tokia veika kvalifikuojama pagal LR BK 294 str. 2 d. 2011-03-03 kaltinamieji M. S. ir A. G., o 2011-03-26 A. G. ir G. P. reikalavo, kad nukentėjusysis atlygintų vagyste padarytą žalą A. G.. Reikalaudami žalos atlyginimo 2011-03-03 užvaldė M. K. telefoną, o 2011-03-26 – 30 litų. 2011-03-03 telefono užvaldymas ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota, kaip atskira nusikalstama veika – atviroji vagystė. Teismo nuomone, turto užvaldymas savavaldžiavimo metu neturi būti kvalifikuojama kaip atskira nusikalstama veika, nes tai ir yra savo ir kito asmens – A. G. nerealizuotos teisės vykdymas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos – reikalavimas atlyginti vagyste padarytą žalą. Todėl kaltinamieji pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintini ir byla nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo, požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikaltimo 2011-03-26 A. G. ir G. P. kaltinami, be kitų veiksmų, prievartos panaudojimu ir tuo, kad A. G. buvo nukentėjusiajam prikišęs prie gerklės peilį. Kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog peilio prie gerklės nebuvo prikišę, tik sakė, kad reikėtų pirštus nukapoti. Tos aplinkybės teismo posėdžio metu nepatvirtino ir nukentėjusysis, todėl teismas laiko, jog iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo grasinta ir prikišus prie gerklės peilį.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta, kad M. S. ir A. G. 2011 m. kovo mėn. 3 d., apie 19.50 val. savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. K., A. G. ir G. P. 2011 m. kovo mėn. 26 d., savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, prieš nukentėjusįjį M. K., M. S. 2011 m. kovo 26 dieną padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. K..

Kaltinamojo M. S. veikos kvalifikuotinos pagal LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo A. G. veikos kvalifikuotinos pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo G. P. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

Visi kaltinamieji duodami parodymus prisipažino kaltais dėl tų kaltinimų, kuriuos teismas laiko nustatytais, ir gailisi dėl padarytų veikų, todėl teismas laiko, jog visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų A. G. ir G. P., o kaltinamojo M. S. veikoje darant nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis G. P. mirė 2012 m. vasario 22 d., todėl jo atžvilgiu baudžiamojo byla nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 7 p.).

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir, kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą. 2011-03-03 savavaldžiavimas padarytas viešoje vietoje, 2011-03-26 – bute esant ir kitiems asmenis. Kaltinamasis A. G. po pirmo nusikaltimo, nors ir žinodamas, kad nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, vis tiek išvadų iš savo elgesio nepadarė, pakartotinai įvykdė tokį pat nusikaltimą tokiais pat motyvais. Kaltinamasis M. S. 2011-03-26 nukentėjusįjį sumušė tuo pretekstu, kad šis iškvietė policiją. Visos šios aplinkybės rodo kaltinamųjų įžūlumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis M. S. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, neatlikęs 2010-01-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Po nusikaltimų, tiriamų šioje byloje, jis padarė kitą nusikaltimą, už kurį nuteistas 2011-08-26 nuosprendžiu, subendrinant 2010-01-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir šią subendrintą bausmę šiuo metu jis yra atlikęs. Taip pat jis yra nuteistas 2012-05-31 ir 2012-06-05 nuosprendžiais, kurie dar neįsiteisėję. Jis yra baustas administracine tvarka. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į tai, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis. Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad abu nusikaltimai susiję su smurtu prieš asmenį, į tai, kad už BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą gali būti skiriama tik arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teismas mano, kad nėra pagrindo skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Taip pat teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmių už šiuos smurtinius nusikaltimus tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidedant, nes kaltinamajam 2009-01-26 nuosprendžiu buvo paskirtas laisvės apribojimas su įpareigojimais, po to jis padarė dabar nagrinėjamoje byloje tiriamus nusikaltimus. Kaltinamajam M. S. už smurtinius nusikaltimus skirtinas areštas, t.y., trumpalaikis laisvės atėmimas. Teismo nuomone, tai būtų veiksmingiausia bausmė, neleidžianti formuotis nebaudžiamumo suvokimui ir užkertanti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nes švelnesnės bausmės ir administracinės nuobaudos, kaip matyti, jam įtakos nedaro ir jo nepaveikia tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir nepadeda jam pakeisti gyvenimo būdo. Taip pat ši bausmė, būdama trumpalaikė, dar nepaveiktų šiuo metu jau pilnamečio kaltinamojo tiek, kad jis atitrūktų nuo gyvenimo laisvėje, ir po bausmės atlikimo jam reikėtų iš naujo prisitaikyti ir mokytis laisvėje gyventi. Šios rūšies bausmė užtikrintų atsakomybės atitikimą asmens amžiui, teisingumo principo įgyvendinimą ir būtų pasiekti bausmės tikslai bei atsižvelgta į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 41, 80 str.). Taip pat ši bausmė kaltinamajam nesutrukdytų tęsti mokslą, nes įsiteisėjus nuosprendžiui jau būtų prasidėjusios moksleivių vasaros atostogos. Paskyrus bausmes už šioje byloje tiriamus nusikaltimus, galutinė bausmė turi būti nustatyta subendrinant su 2011-08-26 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir į bausmės laiką įskaitytina pagal 2011-08-26 nuosprendį (t.3, b.l. 6) visiškai atlikta bausmė (BK 63 str. 1,3, 9 d.).

Kaltinamasis A. G. padarė du apysunkius nusikaltimus. Jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius, būdamas pilnametis, savo pasakojimu paskatino nepilnametį M. S. kartu su juo padaryti nusikaltimą, nusikaltimo metu buvo reikalaujama atlyginti už A. G. daiktų vagystę. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, nors vartojant smurtą M. S. ir buvo aktyvesnis, A. G. už 2011-03-03 padarytą veiką skirtina griežtesnė bausmė nei M. S.. Skiriant bausmę A. G. taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog su visais kaltinamaisiais susitaikė, tik surašant susitaikymo protokolą A. G. buvo suimtas. A. G. skirtinas laisvės atėmimas, jo terminą nustatant trumpesnį, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. A. G. už 2011-03-26 padarytą veiką skirtina griežtesnė bausmė, nei už pirmąją, kadangi ta aplinkybė, jog nukentėjusiajam po sužalojimo pirmojo nusikaltimo metu grįžus iš ligoninės, kaltinamasis A. G. inicijavo antrą nusikaltimą paskatindamas į jį įsitraukti kitą kaltinamąjį G. P., rodo kaltinamojo A. G. didesnį pavojingumą, nei kitų kaltinamųjų. Po šioje byloje tiriamų nusikaltimų padarymo A. G. 2011-08-26 nuosprendžiu paskirta bausmė už iki šių nusikaltimų ir po šių nusikaltimų padarytas veikas. Dabar nagrinėjamoje byloje nustatyta subendrinta bausmė turi būti subendrinta su 2011-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitytina pagal ankstesnius nuosprendžius atlikta bausmė.

LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo..

M. K. gydėsi VšĮ „Mažeikių ligoninė“ nuo 2011-03-03 iki 2011-03-10, ir nuo 2011-03-26 iki 2011-03-28. Teritorinės ligonių kasos pateikti duomenys, kad M. K. buvo ambulatoriškai gydomas ligoninėje ir 2010-03-20. Už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto viso sumokėta 2437,68 Lt (t.1, b.l. 36-46).

Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM pareiškė 3437,68 litų civilinį ieškinį, tačiau byloje tokiai sumai civilinio ieškinio nėra. Byloje yra Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2437,68 Lt ieškinys (t.1, b.l. 48-51). Prie ieškinio pridėtuose dokumentuose nurodyta, jog už M. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta: už laikotarpį nuo 2011-03-03 iki 2011-03-10 1522,79 Lt, už laikotarpį nuo 2011-03-26 iki 2011-03-28 901,34 Lt, už 2010-03-20 suteiktas paslaugas 34,10Lt.

LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas patyrė žalą, tai turi materialinę ir regresinę teisę patirtus nuostolius išieškoti iš kaltinamųjų. Tačiau ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl 2011-03-03 padaryto nusikaltimo už nukentėjusiojo gydymą sumokėtus 1522,79 Lt turi atlyginti kaltinamieji M. S. ir A. G., dėl 2011-03-26 padaryto nusikaltimo už nukentėjusiojo gydymą sumokėtus 901,34 Lt turi atlyginti kaltinamasis A. G., nes jis šią veiką padarė su kaltinamuoju G. P.. 34,10Lt yra nuostoliai, sumokėti už nukentėjusiojo gydymą 2010-03-20, su nagrinėjama byla šis gydymas nesusijęs, todėl šioje dalyje ieškinys nepagrįstas ir atmestinas ( LR BPK 115 str. ).

Prokuroras pareiškė ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui M. K.: iš M. S., V. S., A. G. 1000 Lt; M. S., V. S. 500 Lt, A. G., G. P. 1000 Lt (t.2, b.l. 12-20).

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnis). Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (civilinės bylos 3K-7-255/2005, 3K-3-394/2006), kad savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis veikų padarymo metu buvo nepilnametis.

Kaltinamųjų A. G. ir M. S. nusikalstamais veiksmais 2011-03-03 nukentėjusiajam padarant vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir delnakaulio lūžį sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais padarytą neturtinę žalą turi solidariai atlyginti kaltinamieji A. G. ir M. S.. Kaltinamųjų A. G. ir G. P. nusikalstamais veiksmais 2011-03-26 nukentėjusiajam padarant lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir veido sumušimus sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais padarytą neturtinę žalą turi atlyginti kaltinamasis A. G.. Kaltinamojo M. S. nusikalstamais veiksmais 2011-03-26 nukentėjusiajam padarant lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir veido sumušimus sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais padarytą neturtinę žalą turi atlyginti kaltinamasis M. S..

Dėl visų patirtų sužalojimų nukentėjusysis kentė skausmą, nurodo, kad jam dėl to pablogėjo atmintis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis su kaltinamaisiais susitaikė, prokuroro ieškinys mažintinas.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu buvęs nepilnamečiu kaltinamasis M. S. tapo pilnamečiu, žalos atlyginimas priteistinas tik iš jo (LR Civilinio kodekso 6.276 str. 3 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6060“ paliktinas savininkui M. K. (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 297 – 305, 307, 115 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 15 (penkiolikos) parų areštu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, paskirti M. S. subendrintą bausmę 40 (keturiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti sudedant dalinio sudėjimo būdu su 2011-08-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 78 valandų viešųjų darbų bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčio taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, nustatyti M. S. galutinę subendrintą bausmę 45 (keturiasdešimt penkių parų) areštą, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal 2011-08-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčio taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad M. S. yra atlikęs 13 (trylika) parų arešto.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį M. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomosios priemonės M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį bei 294 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį (už 2011-03-03 padarytą veiką) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį (už 2011-03-26 padarytą veiką) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, paskirti A. G. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-08-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir A. G. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir šioje byloje jį suimti teismo salėje.

Bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2012 m. birželio 13 d.

Į bausmės laiką A. G. įskaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį A. G. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti, kaltinamajam mirus.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir prokuroro ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo išlaidų:

1522,79 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du litus 79 ct) solidariai iš A. G. ir M. S.;901,34 Lt (devynis šimtus vieną litą 34 ct) iš A. G..

600,00Lt (šešis šimtus litų 00 ct) solidariai iš A. G. ir M. S.;500,00Lt (penkis šimtus litų 00 ct) iš A. G.;200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) iš M. S..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6060“, perduotą saugojimui M. K., palikti M. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.