- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-18-332/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55919-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:
- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d., apie 10 val. 30 min., R. M. išeinant iš V. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš vidinės durų spynos ištraukė buto raktą, V. J. sakant, kad ,,S. neik, tau čia negalima“, panaudodamas smurtą – nustumdamas tarpduryje stovėjusią savo mamą V. J., įėjo į butą ir užsirakino, nulauždamas spynoje raktą, tokiu būdu, prieš savininkės V. J. valią įsibrovė į nukentėjusiajai V. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 13 val. 20 min., alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš ant stalo buvusios D. J. piniginės ištraukė 10 eurų, kuriuos įsikišo į kišenę, D. J. nurodžius padėti piniginę į vietą, jis dvylika kartų kumščiu smogė pastarajam į veidą ir keturis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas nukentėjusiajam D. J. galimybę priešintis, pagrobė 10 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. J. padarė kaktos ir nosies odos nubrozdinimus, apatinio voko poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir 10 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.2. Apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti apklausti liudytoją D., nes pirmosios instancijos teismas netenkino jo (S. S.) prašymo ir šis liudytojas nebuvo apklaustas.
2.3. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į jo duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Į V. J. butą neįsibrovė, o kaip įprastai grįžo namo, jokio smurto nenaudojo. Nurodo, kad teismas rėmėsi R. M. parodymais, tačiau juos interpretavo savaip, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, dėl to jis (S. S.) buvo nepagrįstai nuteistas.
2.4. Pažymi, kad buvo atmesti ir nevertinami R. M. parodymai, kurie jį teisino.
2.5. Nesutinka, kad jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo D. J., liudytojos J. Č. parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu iš alaus baro patalpos. Apelianto nuomone liudytojos J. Č. parodymai kelia pagrįstų abejonių ir jais remtis negalima, nes įvykio metu ji gėrė alkoholį, teisme buvo neblaivi.
2.6. Apeliantas nurodo, kad tikslo įvykdyti plėšimą D. J. atžvilgiu, jis neturėjo. Pažymi, kad nukentėjusysis jam leido paimti 10 eurų ir nupirkti išgerti. Dėl D. J. sumušimo jis teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo D. J. staigų atsistojimą įvertino ir suprato kaip puolimą, nes jis yra aukštesnis ir stambesnis. S. S. nuomone, D. J. parodymai patvirtina, kad pretenzijų nukentėjusysis turėjo tik dėl jo sumušimo.
2.7. Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo atsiprašė, žalą jam atlygino, sumokėjo išlaidas dėl gydymo.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo S. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad S. S. kaltė padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl S. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
7. BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. BK 165 straipsnyje nepateikiama baigtinio neteisėto įsibrovimo į būstą būdų sąrašo, todėl jie gali būti įvairūs: įsiveržimas tiek slapta, tiek atvirai, panaudojant apgaulę, smurtą ar dar kitaip. Apeliaciniu skundu teigiama, kad jis (S. S.) į būstą neįsibrovė, o kaip įprastai grįžo namo. Apelianto nuomone, teismas rėmėsi R. M. parodymais, tačiau juos interpretavo savaip.
7.1. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog S. S. neteisėtai atvirai prieš nukentėjusiosios V. J. valią įsibrovė į nukentėjusiosios namus.
7.2. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. J. pranešė apie tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d., apie 10 val. 30 min., jos sūnus S. S., panaudodamas smurtą, prieš jos valią įsibrovė į jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sūnus jos bute neregistruotas ir jame negyvena (1 t., b. l. 21–22). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pervežė S. S. daiktus į sodo namelį, nes V. J. bute jis yra neregistruotas. Taip pat nurodė, kad vėliau nuvykus pas V. J. ji negalėjo atidaryti durų, nes išeinant socialinei darbuotojai į butą įsiveržė S. S., užrakino duris, užlaužė raktą, nutraukė telefono laidus (1 t. b. l. 72-73). Teisiamojo posėdžio metu D. B. davė analogiškus parodymus (3 t., b. l. 3). Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išeinant iš V. J. namų, pravėrus buto duris ant laiptų sėdėjo S. S.. Jis pašokęs nuo laiptų, iš vidinės durų spynos ištraukė raktą, įstūmė V. J. į vidų ir užsidarė būto duris. Liudytoja parodė, kad V. J. sakė: „S. neik, tau čia negalima“ (1 t., 66-67). Teisiamojo posėdžio metu R. M. davė analogiškus parodymus (3 t., b. l. 3-4). Pats S. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad mamos bute negyveno, nes buvo kilęs konfliktas, įvykio metu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs soduose (3 t. b. l. 17). Taigi, iš šių parodymų akivaizdu, kad S. S. į V. J. butą ėjo žinodamas, kad tai daro prieš nukentėjusiosios valią. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad kaltinamasis S. S. buvo laiptinėje, neskambino į nukentėjusiosios buto duris, o laukė, kol pati nukentėjusioji, išleisdama R. M., atidarys buto duris, kas leidžia daryti išvadą, kad S. S. suprato, jog nukentėjusiosios V. J. bute jis yra nepageidaujamas ir jame lankytis be nukentėjusiosios kvietimo, jis negali. Byloje įrodyta BK 165 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė – tyčia. Kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko valią pateko į tą būstą ir norėjo tai daryti. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir į V. J. butą jis neįsibrovė yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
8. Apeliaciniu skundu S. S. nesutinka, kad jo kaltė numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta, prašo atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytoją D. Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos S. S. nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau būtina pažymėti, kad tai yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą turi atlikti tais atvejais, kai reikia ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, arba pakartotinai ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi ir esami prieštaravimai nėra pašalinti.
8.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. S. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodo: liudytojos J. Č. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistasis nuėjo prie nukentėjusiojo stalo, paėmė nukentėjusiojo piniginę ir išsiėmė 10 eurų. Parodė, kad nukentėjusysis pasakė padėti piniginę ir atsistojo, o nuteistasis, nieko nesakydamas, ranka ir kojomis pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į veidą (1 t., b. l. 130). Liudytoja analogiškus parodymus davė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 16). D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prabudęs pamatė prie jo stalo stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris nuo stalo buvo paėmęs jo piniginę. Jis (D. J.) pasakęs, kad padėtų piniginę atsistojo, o S. S. nieko nelaukęs ranka smogė į veidą, smūgiavo rankomis ir kojomis, suduodamas jam ne mažiau 10 smūgių. (1 t., b. l. 113). Papildomos apklausos metu D. J. nurodė analogiškas aplinkybes papildomai parodydamas, kad suskaičiavęs piniginėje esančius pinigus pamatė, kad trūksta 10 eurų (1 t., b. l. 117-118). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad nusikaltimo aplinkybių nelabai prisimena, todėl teismas pagarsino nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. D. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad pinigų niekam neskolino, niekam nieko nepirko (2 t. b. l. 193). Liudytojos J. Č. ir nukentėjusiojo D. J. parodymus patvirtina ir vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip S. S. priėjęs prie D. J. stalo paima D. J. piniginę, iš jos ištraukia popierinę kupiūrą. D. J. stojantis S. S. pakyla ir smūgiuoja kumščiais ir kojomis D. J. į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 96-99). Specialisto išvadoje užfiksuota, kad D. J. sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t. b. l. 104). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. S. kaltės dėl jam inkriminuoto plėšimo įrodymų pakanka, jo veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę – liudytojos J. Č. ir nukentėjusiojo D. J. parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo.
8.2. Apeliaciniame skunde S. S. prašė atlikti įrodymų tyrimą, iškviesti apklausti liudytoją D., gynėja teismo posėdžio metu palaikė nuteistojo prašymą. Šis klausimas buvo spręstas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir priimtas sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo. Teismas pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis, o teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų (liudytojos J. Č., nukentėjusiojo D. J. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kita bylos medžiaga), patvirtinančių S. S. kaltę, todėl šaukti į teismo posėdį ir apklausti minėtą liudytoją būtų perteklinis įrodymų tyrimo veiksmas.
8.3. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.