- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-09-12
- Bylos Nr.
- A-663-1380-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Birutės Janavičiūtės (pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. Š. individuali įmonė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčio inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2004 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 0007-4, kuriuo pareiškėjai skirta 20 000 Lt bauda už tai, kad įmonės kioske, esančiame Miškų g. 30/4, Ukmergėje, buvo laikomi 19 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurios prekiniu žymėjimu neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir be jų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Nurodė, kad atliekant operatyvųjį patikrinimą kioske dirbo jos dukra J. Š. Cigaretės buvo rastos jos maišelyje tarp asmeninių daiktų. Šias cigaretes dukra buvo įsigijusi asmeniniam vartojimui, jie nebuvo išdėlioti vitrinoje, neskirti pardavimui. Skiriant ekonominę sankciją nebuvo atsižvelgta į tai, kad už pastarąjį pažeidimą Ukmergės rajono apylinkės teismas 2004 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą skirti 100 Lt baudą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja prašė pakeisti skirtą baudą švelnesne.
Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakomybės taikymą įmonėms už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus nustato to paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kuri nurodo, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės - ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą. Už šį pažeidimą baudą turi teisę skirti ir VMI. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 13 str. 2 d.) nuostatas, individualios įmonės, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. Todėl visos individualios įmonės turi juridinio asmens požymius: sandorius sudaro savo, o ne savininko vardu, gali būti ieškovais ar atsakovais teisme, turi pavadinimą ir panašiai. Pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, teisinėn atsakomybėn už minėto įstatymo pažeidimus traukiami teisės pažeidėjai yra ūkio subjektai - įmonės, įstaigos, organizacijos. Už tam tikrus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus atsakomybėn gali būti traukiami ir ūkio subjekto darbuotojai, asmeniškai atsakingi už įstatyme nustatytų reikalavimų laikymąsi bei jų įgyvendinimą. Administracinės sankcijos ūkio subjektų darbuotojams yra nustatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK). Todėl negalima tapatinti įmonės kaip savarankiško ūkio subjekto atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą su įmonės savininkės kaip fizinio asmens administracine atsakomybe už ATPK numatytas veikas. Teisminio nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad bauda būtų sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 9 d. sprendimu skundą tenkino, pakeitė Vilniaus apskrities VMI 2004 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 0007-4 ir pareiškėjai paskyrė 5000 Lt baudą. Teismas, įvertinęs Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 21 straipsnio 3 dalį bei byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas visapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su nustatytu pareiškėjos pažeidimu, teisingai taikė galiojančius teisės aktus ir teisėtai nutarimu skyrė 20 000 Lt baudą įmonei, neturinčiai tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tabako kontrolės įstatymas imperatyviai nurodo, jog prekybos vietoje tabako gaminiai laikomi su juridinę galią patvirtinančiais dokumentais ir šie dokumentai turi būti visose tabako gaminių realizavimo, laikymo, saugojimo vietose. Argumentas, jog E. Š. už tą patį pažeidimą pakartotinai nubausta, yra nepagrįstas, nes Vilniaus apskrities VMI taikė ekonominę sankciją ūkio subjektui už tai, kad prekybos vietoje laikė 19 pakelių Rusijoje pagamintų cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis be jų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tuo tarpu pagal ATPK I63² straipsnio l dalį E. Š. pripažinta kalta dėl to, kad prekybos vietoje laikė 19 pakelių Rusijoje pagamintų cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurios prekiniu žymėjimu neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 2 d. 7 p.). Taigi, jai skirtos baudos už skirtingus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o ne už tą patį pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad jos dukra J. Š. minėtą dieną dirbo kioske, pati įsigijo rastus cigarečių pakelius (19 pakelių) savo asmeniniams poreikiams, jais neprekiavo, yra nepagrįsti, nes Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktas imperatyviai nurodo, jog draudžiama laikyti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Teismas manė, kad pareiškėja kaip individualios įmonės savininkė yra atsakinga už įmonės finansinę, organizacinę bei prekybinę veiklą. Tabako kontrolės įstatymas nenumato jokių išimčių prekybos vietoje laikyti tabako gaminius asmeniniams poreikiams be įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, todėl yra atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jos individuali įmonė rastais cigarečių pakeliais neprekiavo. Tai, kad buvo rastas ypač mažas cigarečių pakelių kiekis, teismas pripažino lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgęs į ją, taip pat į tai, kad cigarečių pakeliai nebuvo realizuoti, į tai, kad įmonės pelnas nėra didelis, teismas skirtą baudą sumažino iki 5000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo 2006-02-09 sprendimą ir skirti minimalią baudą. Nurodo, kad, atsižvelgus į Konstitucinio teismo 2005-11-03 nutarimo išvadas, skiriant ekonomines sankcijas - baudą, būtina preciziškai ir tiksliai įvertinti visas faktines aplinkybes, siekiant paskirti teisingą, protingą ir padarytam pažeidimui proporcingą nuobaudą. Teismas, analizuodamas faktines bylos aplinkybes (J. Š. darbą kioske ir cigarečių įsigijimą asmeniniams poreikiams), jas pripažino nepagrįstomis remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimais. Juridinės aplinkybės (teisės normų reikalavimai) negali būti pagrindas pripažinti faktines aplinkybes pagrįstomis ar nepagrįstomis. Jokiais teisės aktais nenustatyta, kad asmuo gali prekybos vietoje laikyti tabako gaminius asmeniniams poreikiams be juridinę galią turinčių dokumentų, tačiau vien tuo remiantis realiai egzistavusių faktinių aplinkybių neįmanoma nustatyti. Faktines aplinkybes apie prekybos vietoje laikytų cigarečių šeimininką ir jų paskirtį galima sužinoti tik visapusiškai ir objektyviai išanalizavus faktinių aplinkybių visetą, leidžiančių padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2004-01-20 atlikus operatyvų patikrinimą, po kurio surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 0007/2, nustatyta, kad jos įmonės kiosko kasoje rasta 44,86 Lt, o pagal „X" ataskaitą Nr. 0023 kasoje turi būti 44,86 Lt, t. y tiek, kiek ir privalėjo būti kasoje. Ši faktinė aplinkybė patvirtina faktą, kad ginčo cigaretėmis prekiauta nebuvo, o jas įsigijo jos duktė, tuo metu dirbusi pardavėja, savo asmeniniams poreikiams. Tai pažymėta ir teismo sprendime: „Pažeidėja pastarųjų cigarečių pakelių nebuvo realizavusi". Pareiškėja, remdamasi Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarime (byla Nr. 3/02-7/02-29/03) padarytomis išvadomis, mano, kad teismo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą ir skirta bauda turi būti sumažinta iki minimalios.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo faktą ir jos kaltę pilnai įrodo administracinėje byloje esanti medžiaga. Teismas teisingai vertino surinktus įrodymus kaip pakankamus teisės pažeidimo įvykio faktui ir jo sudėties elementams įrodyti, taip pat pagrįstai atsižvelgė į 2005-11-03 Konstitucinio Teismo nutarimo išvadas, pakeisdamas skirtą baudą į proporcingą (adekvačią) baudą. Pareiškėja buvo nubausta už Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 2 d. 7 ir 9 p. pažeidimus, nes neužtikrino, kad prekybos vietoje kartu su tabako gaminiais būtų laikomi ir jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei, kad laikomų tabako gaminių prekinis žymėjimas atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja kaip individualios įmonės savininkė yra atsakinga už įmonės finansinę, organizacinę bei prekybinę veiklą, o Tabako kontrolės įstatymas nenumato jokių išimčių kitiems įmonės darbuotojams prekybos vietoje laikyti tabako gaminius asmeniniams poreikiams be įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja rastais cigarečių pakeliais prekybos vietoje neprekiavo. Pažymi, kad pirmos instancijos teisme pareiškėja pripažino pažeidimą ir prašė sumažinti baudą. Teiginys, jog teismo sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, yra nepagrįstas. Visuotinai pripažįstama, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo ir turi kontroliuoti. Tabako kontrolės priemonių ir tvarkos - draudimų, ribojimų ir kt. nepaisymas, kitų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir realizavimo reikalavimų pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai, finansinei veiklai. Tabako gaminiams kaip ypatingam produktui privalo būti taikomas ypatingas teisinio reguliavimo režimas, skiriamos griežtos piniginės baudos yra būtinos siekiant įgyvendinti Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą tikslą - mažinti tabako gaminių vartojimą ir jų sukeliamus kenksmingus padarinius gyventojų sveikatai, taip pat minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių turi laikytis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, realizuojantys tabako gaminius. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad teismo skirta bauda yra proporcinga (adekvati) padaryto teisės pažeidimo sunkumui ir siekiamiems valstybės tabako kontrolės politikos principams ir visuotinai svarbiems tikslams. Ši bauda sudaro prielaidas inter alia daryti neigiamą poveikį ūkio subjekto ekonominei padėčiai ir šitaip (be kitų būdų) užtikrinti, kad ūkio subjektas laikytųsi įstatyme nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl ekonominių sankcijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės 21 straipsnio 3 dalį (2002 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. IX – 942), teisinės prigimties
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką administracinėje byloje Nr. A15 – 39-2005 ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turi būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus.
ATPK numatytos veikos nuo nusikalstamų veikų iš esmės skiriasi tik pavojingumo visuomenei pobūdžiu, nes už šiuos pažeidimus skiriamos sankcijos pagal įstatymą dažnai sutampa su sankcijomis, skiriamomis už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, kad, nuteisus asmenį už tą pačią veiką, už kurią jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, jis yra neteisėtai nubaudžiamas du kartus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003). Be to, įstatyme įtvirtinta ekonominė sankcija tam tikrais atvejais gali būti prilyginama kriminalinei bausmei, atsižvelgiant į jos griežtumą ir taikomos sankcijos dydį. Į tai turi būti atsižvelgiama vertinant, ar skiriant ekonomines sankcijas nebuvo pažeistas ne bis in idem principas.
Dėl ne bis in idem principo pažeidimo
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas ne bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.
Ne bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas ne bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės.
Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjos įmonės savininkė E. Š. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-02-18 nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį už tai, kad E. Š. individualios įmonės kioske 2004-01-20 buvo laikomos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis.
Vėliau atsakovas 2004-02-20 priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. 0007-4, kuriuo E. Š. individualiai įmonei buvo paskirta 20 000 Lt bauda.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-02-18 nutarime nurodoma, kad „2004 m. sausio 20 d. 13 val. E. Š. savo individualios įmonės kioske, esančiame Miškų g. 30/4, Ukmergės m., prekybos vietoje laikė devyniolika pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis <...> ir tokiais veiksmai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 1 dalyje“.
Atsakovo nutarime Nr. 0007-4 pareiškėjos veika aprašoma taip: „E. Š. individuali įmonė kioske, esančiame Miškų g. 30/4, Ukmergės m., laikė devyniolika pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurios prekiniu žymėjimu neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, ir be jų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų <...> ir tuo individuali įmonė padarė pažeidimą, numatytą 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 straipsnio 7 ir 9 punktuose“.
Išanalizavusi E. Š. ir E. Š. individualiai įmonei inkriminuotas veikas, įvertinusi ATPK 163² straipsnio 1 dalies dispoziciją bei Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą veiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios veikos nepaisant skirtingo aprašymo įstatyme visiškai sutampa.
Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta veika „Lietuvos Respublikoje realizuoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, išskyrus tranzitu gabenamus ir eksportuojamus, draudžiama: be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų“. Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-02-18 nutarimo turinio matyti, kad patraukus E. Š. administracinėn atsakomybėn jai tabako gaminių laikymas be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų nebuvo inkriminuotas. Tačiau vertinant Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 - 12 punktuose nurodytų veikų turinį bei atsižvelgus į Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 - 12 punktuose buvo įtvirtinta viena dispozicija, kurioje įstatymų leidėjas įtvirtino visą eilę alternatyvių veikų, už kurių padarymą ekonominės sankcijos buvo skiriamos pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, o net ir kelių iš Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 - 12 punktuose nurodytų veikų padarymas vienu metu neleidžia daryti išvados apie pažeidimų idealiosios sutapties egzistavimą, todėl tabako gaminių laikymas be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų nesudaro savarankiškos veikos Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 - 12 punktų prasme, o tai reiškia, kad ši veika pareiškėjos įmonei atskirai negali būti inkriminuota.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad veika, už kurios padarymą E. Š. individualiai įmonei buvo paskirta ekonominė sankcija, ir vaika, už kurią E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, visais savo požymiais sutampa, todėl teisėjų kolegija konstatuoja veikų tapatumo faktą.
Kaip buvo minėta, E. Š. individuali įmonė (toliau – ir IĮ) ir jos savininkė E. Š. buvo nubausti už tą pačią veiką. Taigi sprendžiant, ar tokiu būdu nebuvo pažeistas ne bis in idem principas, turi būti atsakyta į klausimą, ar fizinis asmuo E. Š. ir juridinis asmuo – E. Š. IĮ, kurios savininkė yra ta pati E. Š. , realiai yra tapatūs.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnį ir 2.50 straipsnio 4 dalį E. Š. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnį, individuali įmonė valdo jos nuosavybėn perduotą turtą ar individualios įmonės vardu nuosavybėn įgytą turtą. Iš to darytina išvada, kad civiline teisine prasme individuali įmonė ir jos savininkas yra du skirtingi subjektai. Toks teisinis reguliavimas visiškai atitinka civilinės apyvartos poreikius ir kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, tačiau jis negali būti tiesiogiai perkeliamas į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės sritį.
Bausmės, administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskirtis sietina su pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija. Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į pažeidėjo valią, todėl svarbu nustatyti, ar E. Š. ir E. Š. IĮ valia yra vieninga. Už tą pačią veiką patraukti atsakomybėn fizinis ir juridinis asmuo turi turėti skirtingas ir savarankiškas valias.
Civilinėje teisėje juridinio asmens pirminiais požymiais laikomi: a) fizinių asmenų organizacinis vieningumas; b) civilinis teisnumas ir veiksnumas; c) civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Baudžiamųjų ar kvazibaudžiamųjų sankcijų taikymo procese yra svarbus tik pirmasis juridinio asmens požymis – fizinių asmenų organizacinis vieningumas, kuris pasireiškia vidine juridinio asmens struktūra ir šios struktūros sudėtinių dalių sujungimu į vieną visumą. Fizinių asmenų organizacinio vieningumo nustatymas juridiniame asmenyje leidžia daryti išvadą apie atskirą nuo šio asmens dalyvių juridinio asmens valią, bei galimybę bausmės, nuobaudos ar ekonominės sankcijos taikymu paveikti savarankišką juridinio asmens valią.
Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusi asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Taigi kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti ne bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą.
Abi nurodytos sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti ne bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad E. Š. IĮ dirba pati savininkė ir jai padeda dukra. Pati įmonės savininkė vykdo prekių tiekėjo ir kitas funkcijas, prekiauja kioske. Šios įmonės organizacinė struktūra faktiškai susideda iš vieno fizinio asmens, kuris, siekdamas juridinio asmens tikslų, pats formuoja savo faktinius ir teisinius veiksmus, tai yra įmonės savininko ir įmonės valios šiuo konkrečiu atveju sutampa.
Kaip jau minėta, pagal Civilinio kodekso 2.33 straipsnį ir 2.50 straipsnio 4 dalį E. Š. IĮ laikoma neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Priverstinai išieškant iš E. Š. IĮ atsakovo paskirtą ekonominę sankciją būtų vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Kadangi E. Š. nuosavybės teise priklausančios E. Š. IĮ turtas neatskirtas nuo E. Š. turto, baudos priverstinio išieškojimo atveju ji rizikuoja prarasti ne tik įmonės, bet ir savo asmenį turtą (Civilinio proceso kodekso 673 straipsnis). Taigi ekonominė sankcija, paskirta E. Š. IĮ, potencialiai gali tiesiogiai paveikti asmeninę E. Š. nuosavybę, nepaisant to, kad prieš tai sumokėdama jai kaip fiziniam asmeniui už administracinį teisės pažeidimą paskirtą baudą, ji jau kartą patyrė turtinio pobūdžio neigiamus padarinius. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje egzistuoja fizinio asmens – E. Š. , ir juridinio asmens – E. Š. IĮ, nuosavybės sutapimas.
Taigi šioje byloje nustatyta, kad ekonominė sankcija juridiniam asmeniui – E. Š. individualiai įmonei, ir administracinė nuobauda fiziniam asmeniui – E. Š. , buvo paskirtos už tą pačią veiką. Vertinant atsakomybėn patrauktų asmenų tapatumą nustatyta, kad šių subjektų valia, susijusi su pasirinktu neteisėtu elgesiu, sutampa, o administracinės nuobaudos ir ekonominės sankcijos taikymo neigiami padariniai realiai gali paveikti vieno ir to paties asmens, t. y. įmonės savininkės E. Š. , turtinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad už tą pačią neteisėtą veiką nubaudus E. Š. administracine nuobauda – 100 Lt bauda, ir E. Š. I.Į paskyrus ekonominę sankciją – 20 000 Lt baudą, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ne bis in idem principas.
Kadangi paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) E. Š. jau yra sumokėjusi, o teismui yra apskųstas nutarimas skirti ekonominę sankciją dar nėra įvykdytas, taisant susidariusią teisinę padėtį yra naikinamas atsakovo 2004 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 0007-4, kuriuo paskirta ekonominė sankcija E. Š. IĮ. Kartu naikintinas ir šio nutarimo teisėtumą patvirtinęs pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 0007-4.
Sprendimas neskundžiamas.