Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Edvardui Vyzui, nuteistiesiems A. J., A. G., V. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendžio, kuriuo:

A. J. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. iš A. J. konfiskuota 2000 litų.

A. G. nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. G. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. I. nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d., 259 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,4 d., šią bausmę iš dalies sudedant, subendrinus su 2006-07-27 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. I. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. I. atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai įgijęs 8350 gramų narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių – turėdamas tikslą jas parduoti, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iki 2005 m. lapkričio 21 d., apie 19.15 val., kada 8350 gramų šios narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių neteisėtai pardavė A. G..

V. I. ir A. G. nuteisti už tai, kad V. I. 2005 m. lapkričio mėnesį A. G. prašymu sužinojęs, kad A. J. turi parduoti susmulkintų aguonų ir jų dalių, nurodė jį A. G. ir 2005-11-21 apie 19.15 val. kartu su juo atvažiavo į A. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini)., kur A. J. paklausė apie turimas parduoti aguonas, tokiu būdu padėdamas A. G. už 2000 litų iš A. J. neteisėtai įgyti 8350 gramų narkotinės medžiagos - susmulkintų aguonų ir jų dalių, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Neteisėtai įgytas šias narkotines medžiagas A. G. tą pačią dieną automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno keliu iki 2-o kilometro, kur apie 19.30 val., policijos pareigūnai sustabdę minėtą automobilį ir jį patikrinę, automobilio bagažinėje surado 8350 gramų narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių.

Nuteistasis A. J. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad jokių narkotinių medžiagų jis neįsigijo ir nelaikė savo sodyboje. Teismas jo kaltę grindė tik V. I. ir A. G. parodymais. A. G. neparodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš jo, nenurodė ir vietos, kur įsigijo susmulkintas aguonas, tik V. I. parodė, kad jis pardavė aguonas A. G.. Nepagrįsta teismo išvada, kad jų parodymai nuoseklūs ir patvirtinti kita bylos medžiaga. Tiek V. I., tiek A. G. parodymai, liečiantys aguonų įsigijimo aplinkybes, t.y. iš kokios patalpos aguonos buvo atneštos, kaip jos buvo įpakuotos, koks buvo jų kiekis, yra prieštaringi. Iš V. I. parodymų, aprašytų teismo nuosprendyje seka, kad jis aguonas atnešė iš namo palėpės, jos buvo dviejuose maišuose, kurie buvo sudėti į vieną. Įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad V. I. nematė iš kur buvo atneštos aguonos, ikiteisminio tyrimo teisėjui V. I. parodė, kad matė kaip jis užlipo į palėpę ir iš ten atsinešė maišą. A. G. teisme parodė, kad aguonas kažkokiame kambaryje padavė kažkoks žmogus. Šie prieštaravimai teismo posėdyje nepašalinti, todėl jų parodymai dėl aguonų perdavimo aplinkybių laikytini prieštaringais ir negali būti įrodymais. V. I. teisme teigė, kad skambino jam telefonu, tačiau pokalbių išklotinėse tai neužfiksuota. Nesutampa A. G. ir V. I. parodymai ir dėl pirkto aguonų kiekio. Tikrinant parodymus vietoje, V. I. be pakankamų argumentų atsisakė parodyti iš kurios vietos jis atsinešė aguonas, kurioje vietoje buvo mokami pinigai ir buvo perduotos aguonos. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis negalėjo to padaryti, nes taip nebuvo. V. I. žinojo kur yra jo gyvenamasis namas, nes bendravo su jo kaimynu V. V.. Teismo nuomone nepakako duomenų patvirtinti faktui, kad aguonų pirkimo metu apelianto nebuvo namuose. Tačiau jo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sandėlyje nuo 16 iki 21 valandos pakankamai tiksliai patvirtino P. M., o jų abiejų parodymus patvirtina liudytojas J.A. K.. Minėtų liudytojų parodymai kitais įrodymais nepaneigti, todėl šie parodymai turėtų būti pripažinti jį teisinančiais įrodymais. Jokiais įrodymais nepagrįsta ir tai, kad jis aguonas pardavė 2005-11-21 19.15 val. Bylos duomenimis konstatuota, kad A. G. automobilis buvo sustabdytas 19.30 val. Jeigu tikėti A. G. parodymais, kad jis ir V. I. prieš atvykdami kalbėjosi telefonu, ir jų pokalbis fiksuotas 2005-11-21 19.03 val., tai A. G. iš savo gyvenamosios vietos Vilkaviškio mieste, mažiau nei per pusę valandos reikėjo nuvažiuoti iki Piliakalnių kaimo apie 23 km., grįžti iki sulaikymo vietos beveik tą patį atstumą, kas praktiškai neįmanoma, į kelionės laiką įskaitant du sustojimus, t.y. V. I. įlaipinimą ir išlaipinimą bei paties pirkimo laiką.

Nuteistasis A. G. taip pat skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendį ir prašo paskirti LR BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį- baudą. Nurodo, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galisi, kas rodo mažesnį jo pavojingumą bei galimybę paskirti švelnesnę bausmę. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikaltimo aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes, nenurodytas BK 59 str., tokias kaip sunki liga, jaunas amžius, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai ir pan. Jis turi šeimą, su žmona augina du vaikus, iš kurių vienas mažametis. Žmonos atlyginimas mažas, todėl jis materialiai išlaiko šeimą. Dėl darbo reikalų dažnai turi išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, todėl teismo skirtas įpareigojimas atidėjus bausmės vykdymą, atims iš jo galimybę uždirbti pinigus šeimos pragyvenimui. Jo paties sveikata yra silpna, reikalinga operacija, be to, jo motina yra onkologinis ligonis, jai reikalinga priežiūra, todėl ir dėl šių aplinkybių jam gali tekti išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas, A. G. – tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. G. ir A. J. nusikalstamas veikas, tačiau A. G. neteisingai paskyrė bausmę.

Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo.

Nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisme ištirtais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d.).

Neatitinka tikrovės skundo teiginys, kad nuteistųjų V. I., A. G. parodymai prieštaringi, todėl jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nes apeliaciniame skunde nenurodyta jokių esminių jų parodymų prieštaravimų, kurie prieštarautų byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai, jų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildantys, iš esmės sutampa, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atskiros įvykio detalės, kurios buvo skirtingai nurodytos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme buvo patikslintos nuteistuosius apklausus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistasis V. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad A. G. teiravosi jo, kas galėtų parduoti susmulkintų aguonų. Po kelių dienų sutikęs A. J. paklausė, gal šis žino, kur galima nusipirkti susmulkintų aguonų. A. J. atsakė teigiamai, pakviesdamas jį su pirkėju atvažiuoti pas jį į namus, ir nurodė, kad aguonų bus apie 200 stiklinių. Sužinojęs, kad A. J. turi aguonų pardavimui, apie tai informavo A. G.. Sutartą dieną apie 19 val. jis su A. G. pastarojo automobiliu nuvyko pas A. J.. Šis iš namo palėpės atnešė du polietileninius maišus sumaltų aguonų. Abu maišus sudėjo į vieną. A. G. apžiūrėjęs aguonas, sumokėjo A. J. 2000 litų, o maišą su aguonomis įsimetė į bagažinę. Savo parodymus V. I. detaliai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 94-97). Be to, V. I. parodymus patvirtino ir nuteistasis A. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad susmulkintas aguonas ir jų dalis pirko iš A. J. tarpininkaujant V. I.. 2005-11-21 apie 19 val. savo automobiliu kartu su V. I. atvyko pas A. J. į namus. Kur važiuoti ir kuriame name gyvena A. J., jam parodė V. I.. Iš A. J. jis nusipirko susmulkintų aguonų, kurias įsidėjo į automobilio bagažinę.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad V. I. parodymų patikrinimo vietoje metu vengė parodyti iš kurios vietos apeliantas atsinešė aguonas, kurioje vietoje buvo mokami pinigai ir buvo perduotos aguonos, nes to jis negalėjo padaryti, kadangi taip nebuvo. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b.l. 94-97) nustatyta, kad įvykio vietoje V. I. nuosekliai patvirtino anksčiau duotus parodymus, konkrečiai nurodydamas visas įvykio aplinkybes, o tai kad jis nenorėjo eiti į nuteistojo A. J. kiemą ir namus visiškai suprantama, kadangi būdamas vietinis gyventojas, pažinojo A. J. ir jo tėvus, todėl akivaizdu, kad A. J. neigiant kaltę, namo šeimininkai jo atžvilgiu įvairiais būdais galėjo reikšti nepasitenkinimą jo duodamais parodymais, neidamas į svetimus namus A. I. stengėsi išvengti su jais tiesioginio kontakto.

Abiejų kaltinamųjų parodymai iš esmės sutampa, V. I. ir A. G. savo parodymų nekeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. V. I. apklausus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pastarasis parodė, jog A. J. pažįsta seniai, žino, kur jis gyvena. A. J. taip pat patvirtino, kad V. I. pažįsta apie septynerius metus. V. I. parodė, kad atvažiavus į A. J. sodybą, iš pradžių jo namuose nerado, todėl važiavo ieškoti į šalia esančius sandėlius. Nuvažiavus apie vieną kilometrą, sutiko jį grįžtantį dviračiu. Visi trys grįžo į A. J. namus, tada pastarasis nuėjo į namo vidų, o jis liko laukti prie lauko durų. A. J. su dviem maišais rankose pamatė jau verandoje ant laiptų. Iš kur jis atnešė aguonas tiksliai pasakyti negali, nes nematė, buvo prieblanda, tik girdėjo bildesį, jam susidarė įspūdis, jog A. J. lipo laiptais, todėl pamanęs, kad aguonas atnešė iš namo palėpės, tai nurodė tyrėjai. Susmulkintas aguonas A. J. atnešė supiltas į du polietileninius maišus, iš kurių vienas buvo prairęs, todėl vieną maišą jis su A. J. įdėjo į kitą, ir A. G. į automobilį įsidėjo jau vieną maišą, Jis matė, kaip A. G. padavė A. J. pinigus už aguonas.

A. G. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino savo ankstesnius parodymus, ir parodė, kad V. I. klausė ar jis nežino, pas ką galima įsigyti susmulkintų aguonų. Kai V. I. sužinojo, paskambino jam telefonu ir jis savo automobiliu atvyko pas jį. Jie važiavo į Bartninkus, kelią rodė V. I.. Atvykus pas A. J., jau buvo prieblanda. Aguonas A. J. atnešė į priebutį, tačiau iš kur atnešė, jis nematė. Už aguonas sumokėjo 2000 litų, maišą įsidėjęs į bagažinę važiavo namo, tačiau sustabdę policijos pareigūnai jas surado.

Iš apžiūros protokolo, specialisto išvados nustatyta, kad aguonos buvo dviejuose maišuose, iš kurių vienas įplyšęs (t.1 b.l.14,15-17).

Išvardinti įrodymai patvirtina, kad nėra jokių esminių prieštaravimų V. I. ir A. G. parodymuose, nurodant aguonų įsigijimo aplinkybes, jų kiekį. Kolegija daro neabejotiną išvadą, kad iš savo namo vidaus, dvejuose nepilnuose maišuose jas atnešė A. J., o kadangi vienas maišas buvo įplyšęs, todėl buvo sudėtos į vieną maišą, kuriame aguonas ir rado policijos darbuotojai.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog praktiškai neįmanoma, kad A. G. iš savo gyvenamosios vietos-Vilkaviškio, galėjo automobiliu nuvažiuoti iki Piliakalnių kaimo apie 23 km. ir grįžti atgal beveik tą patį atstumą iki sulaikymo vietos, mažiau nei per pusę valandos, į kelionės laiką įskaitant du sustojimus, t.y. V. I. įsėdimą ir išlaipinimą bei paties pirkimo laiką. Byloje nėra tikslių duomenų, kurioje vietovėje būdamas, A. G. telefonu kalbėjosi su V. I.. Laikas, kada A. G. sulaikė policijos darbuotojai taip pat tiksliai nebuvo užfiksuotas, jis buvo sulaikytas apie 19.30 val., todėl nėra pagrindo teigti, kad A. G. nuo išvykimo pirkti aguonų iki sulaikymo kelyje užgaišo mažiau nei pusę valandos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. ir V. I. būtų kur nors ilgai užtrukę. Perkant, aguonos nebuvo sveriamos ar matuojamos, A. J. jas atnešus, A. G. sumokėjo pinigus ir išvažiavo. V. I. jo atvažiuojant laukė pagrindiniame kelyje, o grįžtant atgal taip pat ten ir išlipo, ką jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jo įsėdimas ir išlipimas truko labai trumpai, todėl įvertinus šias aplinkybes neprieštarauja tikrovei tas faktas, kad A. G. maždaug per pusvalandį laiko lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), galėjo nuvažiuoti apie 40 km. atstumą.

Apeliantas skunde nurodo, jog aguonų pirkimo metu jis nebuvo namuose, ir tai patvirtina liudytojai P. M. ir J.A. K., tačiau šių liudytojų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė, kodėl šių liudytojų parodymai atmestini. Šie liudytojai į teismo posėdį buvo pakviesti A. J. iniciatyva, tai, kad jis buvo su jais susitikęs įvykio dieną, apeliantas nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nėra daugiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią A. J. gynybos versiją. Šių liudytojų parodymai kelia pagrįstas abejones, todėl kad jie pirmą kartą buvo apklausiami praėjus metams laiko, tačiau liudytojas J.A. K. labai tiksliai prisiminė būtent 2005-11-21 dienos įvykius, jog A. J. su A. M. buvo pas jį atvykęs. Be to, parodė, kad A. J. su A. M. pas jį atvyko 21 val., o A. M. teisme liudijo, jog iki 22 val. su A. J. krovė grūdus.

Nepagrįstas ir kitas apelianto skundo teiginys, jog V. I. jį apkalba. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog su V. I. jokių konfliktų neturėjo (1 t., b.l. 160), tik teisme jis paaiškino, kad su V. I. susipyko prieš du metus, kai šis jį apkalbėjo dėl J. K. kombaino ratų vagystės. V. I. neigia, jog apylinkės inspektoriui nurodė, kad ratus pavogė A. J., Vilkaviškio rajono policijos komisariato raštas patvirtina, kad 2004 metais ikiteisminis tyrimas dėl J. K. kombaino ratų vagystės nepradėtas, taigi byloje nenustatyti motyvai, dėl kurių V. I. melagingai tvirtintų, jog A. J. padarė sunkų nusikaltimą.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo.

Apeliantas nesutinka su paskirtąja laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad ji per griežta. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybė, tačiau paskirdamas sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmę nenurodė jokių motyvų.

Teismas, kvalifikavęs nusikalstamą veiką, bausmę skiria vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas turi įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti straipsnio, numatančio atsakomybę už BK straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių

bausmių rūšių. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ne tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nors A. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (LR BK 97 str. 6 d.), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), charakterizuojamas teigiamai, dirba, vedęs, augina du vaikus (2 t., b.l. 21, 22, 151), todėl pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, tai, kad nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, A. G. skirtina BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatyta viena iš alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu – bauda, dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 47 str.3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 330 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendį dalyje dėl A. G. paskirtos bausmės pakeisti.

A. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 1 d., padarymą skirti 50 MGL (6250 Lt) dydžio baudą.

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.