Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, trečiasis asmuo L. L., dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintame ieškinyje prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija) 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3900 darbo byloje Nr. APS-7-15952/2015; priteisti iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 8430,11 Eur; priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos kas mėnesį po 202,73 Eur; priteisti 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, viso - 4098,58 Eur; taip pat priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. dirba pas atsakovę pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 39, sudarytą 2008 m. lapkričio 24 d. Darbo sutarties 3 punkte darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei 3700,00 Lt (1071,59 Eur) mėnesinį atlyginimą, išmokant vieną kartą per mėnesį. 2009-06-26 atsakovės valdybos posėdyje nuspręsta patvirtinti bendrovės darbuotojų planuojamą mažinti darbo užmokestį bei etatų skaičių. Dėl planuojamo mažinti darbo užmokesčio 2009-07-13 ieškovė gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad darbo sutarties pakeitimai galioja iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovė 2009-08-10 raštišku sutikimu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo sutiko, kad nuo 2009-08-14 jai būtų pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos ir būtų sumažintas jos darbo užmokestis iki 1500 Lt bei nustatytas 20 darbo valandų darbo laikas per savaitę. 2009-08-10 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-25 nuo 2009-08-14 jai buvo nustatytas sumažintas darbo užmokestis - 1500 Lt, nustatytas 20 valandų per savaitę darbo laikas, iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Tauragės regione baigta įvesti nuo 2012-04-01, todėl nuo šios datos atsakovė privalėjo atstatyti buvusį darbo užmokestį - 3700,00 Lt. 2012-04-06 atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovei nuo 2012-05-02 buvo nustatyta 40 darbo valandų darbo savaitės trukmė bei 3000 Lt (868,86 Eur) mėnesinis darbo užmokestis. Atlyginimas mažesnis 700 Lt (202,74 Eur) nei sulygta darbo sutartimi Nr. 39. Ieškovė nurodė, kad ne kartą reikalavo, jog būtų atstatytas darbo užmokestis, tačiau tai nebuvo padaryta. 2015-09-03 su prašymu dėl darbo užmokesčio ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau Darbo ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti jos prašymą.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3900 darbo byloje Nr. APS-7-15952/2015, priteisė iš atsakovės ieškovei R. R. 7298,28 eurus, neatskaičius mokesčių, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir 78,96 eurų delspinigių; ieškinio dalį dėl neteisėtai sumažinto atlyginimo dalies priteisimo nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos paliko nenagrinėtą; likusią ieškinio dalį atmetė.Nurodė, jog ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2015-09-03. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepažeidė DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui paduoti. Sumažintas atlyginimas ieškovei mokamas iki šiol, taigi atsakovės vykdomas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad ji žinojo, jog nuo 2012-04-01 visose Tauragės regiono savivaldybėse yra įvestos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Apie kiekvieną mėnesį mokamą sumažintą darbo užmokestį ieškovė sužinodavo kitą mėnesį, kai jai būdavo išmokamas atlyginimas. Remdamasis CK 1.127 str. 2 d., 5 d., teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovei mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jai priklausanti atlyginimo dalis, todėl teismas iš atsakovės priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 16 d., viso - 7298,28 Eur, neatskaičius mokesčių.Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės neteisėtai sumažintą atlyginimo dalį, t. y. po 202,73 eurus nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos teismas paliko nenagrinėtą.Atsakovės argumentą, kad nuo 2012-04-06 tarp ieškovės ir atsakovės prasidėjo nauji darbo teisiniai santykiai, teismas vertino kritiškai, nes ieškovė 2012-04-06 sutikimu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo sutiko tik su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nustatant 40 darbo valandų trukmę per darbo savaitę (darbo byla Nr. APS-7-15952/2015). Teismo nuomone, nuo 2012 m. balandžio 1 d. ieškovei turėjo būti skaičiuojamas ir mokamas darbo sutartyje nustatytas 1071,59 Eur (3700 Lt) darbo užmokestis, tačiau atsakovė ir toliau mokėjo ieškovei sumažintą atlyginimą, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimą ir ieškinį atmesti.Nurodo, jog byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad ieškovė apie tai, jog jai turėtų būti atstatytas darbo užmokestis, sužinojo 2012-04-01. Į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi tik 2015-09-03, t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo momento, kai sužinojo apie pažeistas teises. Teismas, revizuodamas ieškovei mokėto sumažinto atlyginimo teisėtumą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė ilgą laiką toleravo sumažinto atlyginimo mokėjimą ir pretenzijų atsakovei neteikė, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog ieškovė praleido Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šalių elgesį po darbo sutarties sudarymo. Teismas nepagrįstai atmetė aplinkybę, kad nuo 2012-05-02 ieškovė dirba pagal naujas darbo sutarties sąlygas, su kuriomis sutiko. Teismas nurodė, jog ieškovė sutiko tik dėl sąlygų pakeitimo, nustatant 40 valandų darbo savaitę, tačiau ši išvada prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams: byloje yra ne tik 2012-04-06 rašytinis ieškovės sutikimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, bet ir 2012-04-06 atsakovės direktoriaus įsakymas, kuriame ieškovei nustatytas 3000 Lt atlyginimas, šį įsakymą ieškovė yra pasirašiusi. Taigi teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nuo 2012-05-02 dirba pagal naujas darbo sutarties sąlygas, su kuriomis pasirašytinai sutiko, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti jos teisių pažeidimą ir priteisti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei delspinigius.Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė praleido trejų metų senaties terminą reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareikšti.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog 2012-04-06 sutiko su 40 valandų darbo savaitės trukme, bet ne su sumažintu darbo užmokesčiu, pakeitimai dėl kurio iki šiol nėra įrašyti į darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį pareikšti prasidėjo su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui dieną, todėl nėra praleistas. Taip pat į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi nepraleidusi 3 mėnesių termino, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio – sumažintas atlyginimas mokamas iki šiol.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2016-04-18 pranešimą dėl darbo užmokesčio, prašo jį priimti CPK 314 straipsnio pagrindu. Kolegija pažymi, jog nėra jokio teisinio pagrindo šiam įrodymui priimti, be to, nemano, jog jo duomenys turi išskirtinės reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą. Taigi ieškovės naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė R. R. nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 39 pradėjo dirbti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre ekonomiste. Darbo sutartyje Nr. 39 buvo nustatyta, kad ieškovei mokamas 3700,00 Lt (1071,59 Eur) mėnesio atlyginimas. 2009-08-10 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-25, esant ieškovės raštiškam 2009-08-10 sutikimui, nuo 2009-08-14 ieškovei nustatytas sumažintas darbo užmokestis - 1500 Lt ir ne visas darbo laikas - 20 valandų per savaitę, sumažinant darbo dienų skaičių, iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. 2012-04-06 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-08 ieškovei nuo 2012-05-02 buvo nustatyta 40 darbo valandų darbo savaitės trukmė bei 3000 Lt (868,86 Eur) mėnesio darbo užmokestis. Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-88, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-47, Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-41, Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-145 matyti, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės – nuo 2012-04-01. Ieškovė 2015-09-03 kreipėsi į LR valstybinės darbo inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, prašydama paaiškinti, ar teisėtai buvo sumažintas ir neatstatytas darbo užmokestis. Darbo ginčų komisija 2015-09-17 sprendimu Nr. DGKS-3899 ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti ir bylą nutraukė, motyvuodama, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams po teisės pažeidimo, nenurodydama svarbių kreipimosi termino praleidimo priežasčių. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija) 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3900 darbo byloje Nr. APS-7-15952/2015; priteisti iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 8430,11 Eur; priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos kas mėnesį po 202,73 Eur; priteisti 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, viso - 4098,58 Eur; taip pat priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio: panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3900 darbo byloje Nr. APS-7-15952/2015, priteisė iš atsakovės ieškovei R. R. 7298,28 eurus, neatskaičius mokesčių, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir 78,96 eurų delspinigių; ieškinio dalį dėl neteisėtai sumažinto atlyginimo dalies priteisimo nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos paliko nenagrinėtą; likusią ieškinio dalį atmetė.Atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.Atsakovė teigia, jog ieškovė praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės vykdomas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, ir jo argumentų neatkartoja. Todėl pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė 2015-09-03 kreipdamasi su prašymu į darbo ginčo komisiją nebuvo praleidusi 3 mėnesių termino pareikšti reikalavimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Darbo ginčų komisija neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą ar nutraukti bylos nagrinėjimą.Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovė praleido trejų metų senaties terminą reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį pateikti prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovei mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jai priklausanti atlyginimo dalis, taigi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nuo 2012-04-01 iki 2012-10-16. Neišmokėta darbo užmokesčio dalis pagrįstai priteista nuo 2012-10-16 iki 2015-10-16. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Atsakovė nenurodo iš esmės jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą kvestionuoti šios teismo sprendimo dalies pagrįstumą.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu. Ieškovei sumažintas darbo užmokestis mokamas iki šiol, nors šalys buvo sutarusios, kad sumažintas 1500 Lt (434,43 Eur) darbo užmokestis ieškovei bus mokamas iki tam tikro momento - tai yra iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Savivaldybių sprendimai patvirtina, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės - nuo 2012 m. balandžio 1 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo 2012-04-01 pasibaigė ieškovės ir atsakovės susitarimo mokėti ieškovei sumažintą atlyginimą galiojimas.Atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė aplinkybę, kad nuo 2012-05-02 ieškovė dirba pagal naujas darbo sutarties sąlygas, su kuriomis sutiko. Teismas nurodė, jog ieškovė sutiko tik dėl sąlygų pakeitimo, nustatant 40 valandų darbo savaitę, tačiau ši išvada prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams: byloje yra ne tik 2012-04-06 rašytinis ieškovės sutikimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, bet ir 2012-04-06 atsakovės direktoriaus įsakymas, kuriame ieškovei nustatytas 3000 Lt atlyginimas, šį įsakymą ieškovė yra pasirašiusi. Taigi, atsakovės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nuo 2012-05-02 dirba pagal naujas darbo sutarties sąlygas, su kuriomis pasirašytinai sutiko. Kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė 2012-04-06 sutikimu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo sutiko tik su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nustatant 40 darbo valandų trukmę per darbo savaitę (darbo byla Nr. APS-7-15952/2015). Byloje nėra duomenų, kad ji būtų aiškiai išreiškusi valią, jog sutinka ir su 3000 Lt mėnesio atlyginimu. Atsakovė teigia, jog ieškovės sutikimą liudija tai, kad ieškovė pasirašė 2012-04-06 atsakovės direktoriaus įsakymą, be to, ilgą laiką dirbo naujomis sąlygomis ir nekėlė jokių pretenzijų. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Darbo kodekso 120 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Taigi šiuo atveju atsakovė, pasibaigus darbo sutartyje numatytoms aplinkybėms mokėdama sumažintą atlyginimą, privalėjo iš naujo susitarti su darbuotoja R. R., koks atlyginimas jai bus mokamas ir tai numatyti jos darbo sutartyje. Nors ieškovė pasirašė ant direktoriaus įsakymo, kuriame jai numatytas 3000 Lt atlyginimas, tačiau šie pakeitimai neįrašyti į jos darbo sutartį, be to, 2012-04-06 sutikime dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nėra išreikštas ieškovės sutikimas su naujai nustatomu atlyginimu.Tai, kad ieškovė toleravo sumažinto atlyginimo mokėjimą, savaime nereiškia, jog ji sutiko su tokia situacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įmonės direktorius, atstovaudamas įmonės darbuotojų bei savo interesus, kėlė klausimą dėl sumažintų atlyginimų atstatymo. Tai patvirtina Stebėtojų tarybos 2014-06-27 protokolas. Stebėtojų taryba nusprendė klausimo sprendimą atidėti, iki bus gautos teisinės išvados. Įmonės direktorius paliudijo, jog pastoviai kreipdavosi į įmonės valdybą, kad klausimas dėl darbo užmokesčių atstatymo būtų įtrauktas į posėdžio reglamentą, bet tai nebuvo padaryta. Taigi akivaizdu, jog klausimą buvo bandoma spręsti, tai suteikė ieškovei pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus išspręstas, todėl ieškovės neveikimo (asmeniškai neinicijuojant šios situacijos išsprendimo iki pat 2015 metų, kai kreipėsi į darbo ginčų komisiją) negalima vertinti kaip sutikimo su tomis darbo sąlygomis, kuriomis ji dirbo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nuo 2012-04-01 iki 2015-10-16 sumažintą atlyginimą ieškovei mokėjo, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo.Savo nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 78,96 Eur delspinigių, atsakovė motyvavo iš esmės tais pačiai argumentais, kaip ir nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Taigi konstatavus, jog sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo pagrįsta, pagrįsta laikytina ir sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo.Kitų teismo sprendimo dalių šalys nekvestionuoja.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-04-13 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovė pateikė išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, jog patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patirta išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ieškovei R. R. 200,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.