- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-731-533/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. atstovo advokato U. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo A. M. skundas tenkintas iš dalies ir Lietuvos kelių policijos 2011 kovo 24 d. nutarimai Nr. E671054 ir Nr. E671058, priimti A. M. atžvilgiu, panaikinti ir priimtas naujas nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kelių policijos 2011 kovo 24 d. nutarimu Nr. E671054 A. M. pagal ATPK 124 str. 3 d. nubaustas 300 Lt bauda, 2011 kovo 24 d. nutarimu Nr. E671058 A. M. pagal ATPK 124 str. 5 d. (du epizodai), 124 str. 4 d. (du epizodai) ir 124 str. 3 d., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda paskirta - 800 Lt bauda.
Nesutikdamas su minėtais nutarimais, A. M. juos apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies ir Lietuvos kelių policijos 2011 kovo 24 d. nutarimus Nr. E671054 ir Nr. E671058, priimtus A. M. atžvilgiu, panaikino ir priėmė naują nutarimą:
A. M. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 3 d. (2010 m. spalio 16 d. padarytas pažeidimas) ir paskyrė jam 300 Lt baudą;
A. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 5 d. (2010 m. spalio 15 d. padarytas pažeidimas) ir paskyrė jam 700 Lt baudą;
A. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 4 d. (2010 m. lapkričio 15 d. padarytas pažeidimas) ir paskirti jam 600 Lt baudą;
A. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 4 d. (2010 m. lapkričio 28 d. padarytas pažeidimas) ir paskyrė jam 600 Lt baudą;
A. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 5 d. (2010 m. lapkričio 30 d. padarytas pažeidimas) ir paskyrė jam 800 Lt baudą;
A. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 3 d. (2011 m. sausio 19 d. padarytas pažeidimas) ir paskyrė jam 300 Lt baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str., A. M. , paskyrė galutinę nuobaudą - 800 Lt baudą.
Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad administracinius teisės pažeidimu nagrinėjęs pareigūnas nepagrįstai netenkino A. M. atstovo prašymo visas bylas sujungti ir nagrinėti kartu, vadovaujantis ATPK 33 str. paskiriant galutinę nuobaudą, taip apsunkindamas A. M. teisinę padėtį. Teismo nuomone, neginčytinai įrodžius A. M. kaltę, padarius aukščiau minėtu pažeidimu dėl greičio viršijimo, tačiau netinkamai pritaikius materialinę teisės normą, priimti nutarimai naikintini ir priimtinas naujas nutarimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. atstovas advokatas U. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą. Nutarimas naikintinas dėl sekančių motyvų:
Apylinkės teismas grubiai pažeidė ATPK 35 str. 1, 3 d. nuostatas, nes skundžiamu nutarimu paskyrė A. M. nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių teismo nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 15 d., jau buvo suėję administracinės atsakomybės senaties terminai. Administraciniais teisės pažeidimai, už kuriuos A. M. paskirtos nuobaudos, buvo padaryti 2010 m. lapkričio 30 d., 2010 m. spalio 15 d., 2010 m. spalio 16 d., 2010 m. lapkričio 28 d., 2010 lapkričio 15 d. ir 2011 m. sausio 19 d. Šešių mėnesių terminas, numatytas ATPK 35 str. 1 d., paskirti nuobaudas už šiuos pažeidimus skundžiamo nutarimo priėmimo dieną - 2011 m. rugsėjo 15 d. jau akivaizdžiai buvo suėjęs. Todėl akivaizdu, kad teismas bylą turėjo nutraukti, o ne skirti A. M. administracinę nuobaudą. Todėl teismas nenutraukdamas administracinės atsakomybės bylos A. M. atžvilgiu, padarė esminį teisės pažeidimą.Vadovaujantis ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p., šios bylos nagrinėjimas 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdyje turėjo būti stabdytas, atsižvelgiant į A. M. atstovės pateiktą prašymą (arba bylos nagrinėjimas turėjo būti bent jau atidėtas). A. M. atstovė realizuodama ATPK 272 str. 1 d. numatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę teikti prašymus ir atsižvelgdama į faktą, kad posėdžio dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 5 d., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau - LAT) buvo įteiktas prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-322-195/2011, kurioje 2011 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimu A. M. buvo nubaustas administracine tvarka, ir kuriuo teismas grindė A. M. kaltę nagrinėjamoje byloje, iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išspręstas klausimas dėl susijusios bylos Nr. ATP-322-195/2011 atnaujinimo, o ją atnaujinus, iki byla bus naujai išnagrinėta. Tačiau teismas nesivadovavo ABTĮ 98 str., kuris numato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama administracine tvarka, ir šį prašymą atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino apelianto prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-322-195/2011. Todėl teismas vadovavosi ir savo išvadas grindė negalutiniu 2011 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.ATP-322-195/2011, nes pripažino, kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-322-195/2011 (Nr.A2.6.-194l-851/2011) yra susijusi su nagrinėjama byla, nes, joje kalbama apie tą patį asmenį, tą patį automobilį ir apie aplinkybes, susijusias ir su šia byla.Būtinybę atidėti bylos nagrinėjimą pagrindė ir kitos aplinkybės, kurios buvo nurodytos teismui 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje ir į kurias teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Pirma, liudytojo M. S. neatvykimas į 2011-09-05 posėdį. Teismas 2011-09-05 posėdžio metu pažymėjo, kad M. S. byloje buvo kviečiamas kaip liudytojas, bet neatvyko, nes teismo šaukimas jam grįžo neįteiktas. Taip pat, teismas nurodė, kad prieš posėdį neva su M. S. buvo susisiekta telefonu ir jis tokiu būdu informuotas apie posėdį (neaišku, kaip telefoninio pokalbio metu teismas patikrino kalėjusio asmens tapatybę, todėl neaišku ar iš tikrųjų būtent M. S. buvo informuotas apie posėdį 2011-09-05). Pažymi, kad liudytojas M. S. (jeigu telefonu iš tikrųjų kalbėta su juo) apie posėdį buvo informuotas likus porai valandų iki posėdžio, taigi akivaizdu, kad būdamas informuotas per tokį trumpą terminą, jis objektyviai galėjo nespėti atvykti į bylos nagrinėjimą. Antra, teismas turėjo atsižvelgti į gynybos pateiktą informaciją dėl pareigūnų, surašiusių administracinių teisės pažeidimų protokolus, tarnybinio patikrinimo vykdymo, siekiant išsiaiškinti procesinių dokumentų priėmimo teisėtumą, kol bus priimtas pareigūnų atžvilgiu atitinkamas sprendimas. Trečia, teismas nepagrįstai atmetė A. M. atstovės 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl papildomų įrodymų išsireikalavimo. Byloje yra pateikti greičio matavimo prietaisų patikros sertifikatai, tačiau būtinų jų priedų nėra, o nesant šiems priedams nebuvo galima užbaigti bylos nagrinėjimą. Pažymi, jog Valstybinės metrologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr.V-104, reglamentuojantis privalomus patikros sertifikato formos reikalavimus nustato, kad patikros sertifikate privalo būti du parašai - metrologo ir laboratorijos vadovo, todėl visi į bylą pateikti metrologinės patikros sertifikatai (b.l. 198- 203) turėtų atitikti nurodytus reikalavimus, t. y. jie turėtų būti pasirašyti tiek metrologo, tiek laboratorijos vadovo, o tuo atveju kai sertifikatas yra du kartus pasirašytas to paties asmens, privalomai į bylą taip pat turėtų būti pateikti dokumentai, patvirtinantys asmens skyrimo į laboratorijos vadovo pareigas teisėtumą bei metrologijos specialisto kvalifikaciją. Ketvirta, byloje nebuvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, patvirtinantis teisę naudoti greičio matavimo sistemą „MultaRadar C“, kuri buvo panaudota šioje byloje vienam iš nagrinėtų pažeidimų nustatyti. Pažeidimui, padarytam 2010 m. lapkričio 28 d. (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E671055) nustatyti panaudota radiolokacinė transporto priemonių greičio matavimo sistema „MultaRadar C“, tokiai techninei priemonei būtinas ne tik metrologinės patikros sertifikatas, bet taip pat ir Ryšio reguliavimo tarnybos leidimas naudoti radiolokacinį prietaisą. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas yra išduotas, todėl liko neišsiaiškinta, ar matavimo sistemą „MultaRadar C“ buvo naudojama teisėtai. Vadovaujantis ATPK 272 str., 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje buvo prašyta teismo išsiaiškinti šią aplinkybę bei išreikalauti nurodytus dokumentus ir atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau šis A. M. atstovės prašymas nepagrįstai buvo atmestas, dėl ko byla baigta nagrinėti neištyrus visų aplinkybių.Teismui buvo pateikta 2011 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pažyma „Dėl kelio ženklų statymo prieš stacionarius greičio matuoklius“, patvirtinanti, kad magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena 35 km. greičio matavimas 2010-11-28 vyko neteisėtai, nes nurodytoje vietoje nebuvo įrengta jokių ženklų įspėjančių apie greičio kontrolę (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 671055). Vadovaujantis KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. d. nutarimo Nr. 768 redakcija) nuostatomis, prieš bet kurį greičio matavimo prietaisą privalo būti pastatytas kelio ženklas Nr.643 „Automatinė greičio kontrolė“, įspėjantis apie automatinį greičio matavimą. Priešingu atveju, nesant įrengto ženklo, yra pagrindas konstatuoti KET reikalavimų pažeidimą ir automatinio greičio matuoklio naudojimo neteisėtumą, o taip pat juo užfiksuotų duomenų neteisėtumą. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 671055 nurodytą dieną – 2010-11-28 ir nurodytoje vietoje greičio matavimo priemonė buvo naudojama neteisėtai (nesant įrengto ženklo įspėjančio apie greičio matavimą), ja užfiksuoti duomenys taip pat laikytini neteisėtais, o 2011 m. kovo 3 d. protokolas Nr. 671055 surašytas dėl šio pažeidimo negalėjo byloje būti vertinamas kaip įrodymas. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino.Teismas nesiėmė priemonių ištirti, ar minėtomis pažeidimo dienomis automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, o ne A. M. . Teismas nustatė, kad automobilio, kurį vairuojant padaryti pažeidimai, savininku yra bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ OU ir automobiliu naudojasi du asmenys - A. M. ir M. S. (faktą, kad minėtu automobiliu naudojasi būtent du asmenys patvirtino 2011-09-05 posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovas, b.l. 127), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nurodytoje byloje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas tik A. M. . Teismas netyrė, ar minėtomis pažeidimo dienomis automobilį galėjo vairuoti M. S. . Kadangi byloje administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti ne pažeidimų padarymo dienomis, o žymiai vėliau, neaišku, kaip pareigūnai surašę protokolus ir teismas nustatė, kad protokoluose nurodytus pažeidimus padarė būtent A. M. , o ne M. S. arba ne koks nors bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ OU (automobilio savininko) darbuotojas. Byloje taip pat yra duomenys dėl kitų naudotojų, nes Kriminalinės policijos rašte naudotoju nurodyta ir L. P. P. (t. I, b.l. 206). Teismas, žinodamas automobilio, kuriuo padaryti pažeidimai, savininką, nesiėmė priemonių užklausti jo, ar nurodytomis pažeidimo dienomis koks nors bendrovės darbuotojas nesinaudojo nurodytu automobiliu.Iš nuotraukų pridėtų prie protokolų neįmanoma nustatyti, kad jose pavaizduotas konkretus asmuo, juolab, kad juose pavaizduotas A. M. , tačiau teismas nevertino šio fakto. Be to, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog asmuo, panašus į A. M. , yra užfiksuotas spaudos leidinyje ir galimai jis galėjo būti užfiksuotas byloje esančiuose greičio matavimo prietaisų padarytose nuotraukose. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai vadovavosi pareigūnų paaiškinimais, neva pareigūnai atvykę surašyti A. M. protokolus ir su juo bendraudami nustatė, kad jo veido bruožai atitiko pažeidimą padariusio asmens veido bruožus. Pažymi, kad pažeidimų fiksavimo metu darytos nuotraukos nėra pakankamai informatyvios (dalyje nuotraukų asmens, vairavusio automobilį, veidas nėra matomas, o kitose nuotraukose – nors vaizdas ir ryškesnis, vis dėlto nėra pakankamas automobilio vairuotojui identifikuoti). Mano, kad turėjo būti paskirta speciali ekspertizė, kad išsiaiškinti, ar A. M. ir automobilį vairuojantis asmuo yra vienas ir tas pats asmuo. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, patvirtinantis, kad bendrovė nėra sudariusi nuomos sutarties dėl šioje byloje minimo automobilio naudojimo. Tuo tarpu teismo sprendimas grindžiamas tariamai nustatyta aplinkybe, kad neva 2010-02-25 tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ OU ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta nuomos sutartis. Teismas nurodė neva šią aplinkybę patvirtina 2011-04-26 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pažyma. Pažymėtina, kad šioje pažymoje nurodyta informacija nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenis. Pažymoje nurodyta neva tarp bendrovių sudaryta nuomos sutartis prie bylos nėra prijungta. Be to, nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad vyras iš „(duomenys neskelbtini)“ OU nurodė, jog automobiliu naudojasi A. M. .Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino A. M. parodymus, nes nuo pirmos apklausos jis neigė, kad padarė jam inkriminuojamus pažeidimus. Todėl nebuvo pagrindo išvadai daryti, kad jis nenuoseklus, kas neva vertintina kaip jo gynybinė taktika. Pažymi, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, A. M. paaiškino, jog jis automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis dienomis, t. y. 2011-01-19, 2011-11-15, 2010-11-28, 2010-10-16, 2010-10-15 ir 2010-11-30, nevairavo. Byla nagrinėjant teisme A. M. atstovė laikėsi analogiškos pozicijos. Nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjant bylą pareigūnui, surašiusiam administracinius teisės pažeidimų protokolus, neva A. M. atstovas nurodė, jog jo atstovaujamasis savo kaltę viršijus greitį pripažįsta ir gailisi. Tokie policijos pareigūnų paaiškinimai kelia abejonių, nes į šią aplinkybę pirmiausia būtų atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl nuobaudų skyrimo, o kaip matyti iš byloje esančių nutarimų, jokių A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, byloje nėra nei A. M. , nei jo atstovo advokato L. J. pateikto rašytinio prisipažinimo. Nutarimuose, kuriais paskirtos nuobaudos nėra nei nurodyta, nei advokato L. J. parašu patvirtinta, kad jis būtų teikęs kokius nors paaiškinimus ir juo labiau, kad būtų nurodęs, jog A. M. pripažįsta kaltę.Teismas nepagrįstai vertino policijos pareigūnų parodymus kaip nuoseklius. Vertinant liudytojų S. S. ir V. K. parodymus, akivaizdu, kad jie prieštaringi, be to, neatitinka nustatytas faktinės aplinkybės. Šie liudytojai teisme nurodė, jog protokolus surašė prieš vykdami į darbovietę, vėliau aiškino, jog surašė nuvykus į darbovietę. Tvirtino, kad pažeidimus padaręs automobilis stovėjo prie A. M. darbovietės, kad advokatas pripažino kaltę - šių aplinkybių nei tarnybiniame pranešime, nei nutarimuose nenurodė, todėl jos kelia pagrįstų abejonių. A. M. teisme nurodė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo pažįstamam asmeniui, gyvenančiam Estijoje, ir jis šio automobilio niekada nevairavo, tik yra kartą ar du skambinęs į policiją, kai jo pažįstamam užblokavo automobilio ratus. Net jeigu iš tikrųjų būtų nustatyta, jog A. M. 2010 m. spalio ir gruodžio mėnesiais padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, tai dar nereiškia, kad šioje byloje nurodytomis dienomis transporto priemonę vairavo A. M. . Nebūdamas nei automobilio savininku, nei nuomininku ir esant duomenų apie kitus naudotojus - jis negali būti laikomas atsakingu už šiuo automobiliu padarytus pažeidimus. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr.39U-606714-10, kuriame fiksuoti duomenys tik dėl vieno iš nagrinėtų pažeidimų padaryto 2010 09 30 net jeigu galima būtų įžvelgti A. M. bruožų, neįrodo, kad kitų byloje nagrinėtų pažeidimų padarymo metu automobilį vairavo tas pats kaip ir protokole Nr. 39U-606714-10 nurodytas asmuo.Teismas skundžiamame nutarime pripažino, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai Nr. E671052, E671053, E671054, E671055, E671058 surašyti nesilaikant visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, t. y. policijai likusiuose 2011 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolų egzemplioriuose buvo neteisėtai padaryti papildomi įrašai apie liudytoją. Taigi, šiuo įrodymu nebuvo galima grįsti A. M. kaltę. Teismo argumentas, neva liudytojo apklausa teisme pašalino šių protokolų surašymo metu padarytus pažeidimus, nepagrįstas. Negalima vertinti, kad liudytojo apklausa pašalino akivaizdų ir sąmoningai padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų - policijos pareigūnų parodymais.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia A. M. nekaltumą. Pats A. M. neigė važiavęs protokoluose nurodytose vietose nuotraukose užfiksuotu automobiliu. Byloje esančiose nuotraukose jis savęs neatpažino, kaltės nepripažino. Be to, įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pažeidėją fiksavusios nuotraukos yra neinformatyvios - iš jų sunku spręsti, koks asmuo jose užfiksuotas. Taigi, ginčijamas sprendimas yra grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės skiriant nuobaudą pašalintos nebuvo (kaip nurodyta aukščiau, netgi nėra surinkti ir į bylą pateikti visi privalomai bylos nagrinėjimui būtini duomenys). Be to, jis priimtas neištyrus visų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Kelių policijos tarnyba prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. kaltė, padarius ATPK 124 str. 5 d. (du epizodai), 124 str. 4 d. (du epizodai) ir 124 str. 3 d. (du epizodai) numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, ir darytina išvada, jog A. M. veikos kvalifikuotos ir nuobaudos, atsižvelgus į jų parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuotos tinkamai.
Administracinės teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad A. M. kaltinime numatytomis dienomis vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu A. M. atstovė nurodė, jog A. M. administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodyta transporto priemone nesinaudoja, anksčiau su šia transporto priemone nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų, o tik yra pora kartų skambinęs policiją dėl pažeidimų, kuriuos su šiuo automobiliu yra padaręs jo pažįstamas (kurio asmens duomenų nurodyti teismui negalėjo), bylos nagrinėjimo metu tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės išdėstyta pozicija, buvo paneigta byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas Albinas A. U. teisme nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso automobilis M. B. 190, turintis Lietuvos Respublikoje išduotus valstybinius numerius Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi tik jis vienas, be to, automobiliu naudojasi pakankamai nedaug. A. M. nepažįsta, administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose nurodytu metu protokoluose nurodytose vietose nebuvo, jokių pažeidimų, susijusių su greičio viršijimu, nėra padaręs (t. I, b.l. 14).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad A. A. U. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į automobilį M. B. 190, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) o tuo tarpu pažeidimai buvo padaryti su automobiliu BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 73).
Liudytoja (administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi policijos pareigūnė) S. S. teisme parodė, kad administracinių teisės pažeidimų registre buvo gauti greičio matuoklio užfiksuoti duomenys, jog tas pats automobilis ne vieną kartą buvo užfiksuotas viršijęs leistiną greitį. Patikrinus registre, buvo nustatyta, kad šiuo automobiliu Lietuvoje administracinius teisės pažeidimų yra padaręs A. M. . Buvo suformuoti keli eismo pažeidimo duomenų protokolai ir A. M. buvo kviečiamas atvykti į Kelių policijos tarnybą. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal siunčiamus šaukimus neatvyko, buvo nuspręsta važiuoti pas jį į darbovietę. Nuvykus bei bendraujant tiesiogiai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jis buvo supažindintas su protokolais, kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau jis neigė, jog turintis ar besinaudojantis nurodytu automobiliu, nors tokios pat markės automobilis su pakeistais Estijos Respublikos valstybiniais numeriais stovėjo prie jo darbovietės. Siekiant išsiaiškinti, kas yra automobilio savininkas ar naudotojas, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas, iš kurių buvo gautas oficialus atsakymas, kad šio automobilio naudotojas yra A. M. . Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad su šiuo automobiliu Lietuvos teritorijoje būtent A. M. yra padaręs administracinių teisės pažeidimų (t. I, b.l. 184-185).
Liudytojas (policijos pareigūnas) V. K. teisme parodė, kad dalyvavo surašant A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolus. Iš viso šiam asmeniui buvo surašyta apie šešiolika protokolų. Didžiojoje dalyje fotonuotraukų, buvo užfiksuotas būtent A. M. , kurio asmens tapatybė buvo nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę, asmens fotonuotrauka atitiko jo nuotrauką, esančią asmens tapatybės kortelėje (t. I, b.l. 186-189).
Liudytoja (policijos pareigūnė) I. A. teisme parodė, kad ji A. M. atžvilgiu priėmė vieną nutarimą. Priimant nutarimą, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo, tačiau dalyvavo jo atstovas, advokatas L. J. . A. M. atstovas nenurodė jokių aplinkybių, jis tik paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gailisi, sutinka su pažeidimu. Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis greičio matavimo protokolu. Jame buvo aiškiai užfiksuotas A. M. veidas, nuotrauka buvo aiški ir pakankama asmeniui identifikuoti, be to, su tuo automobiliu buvo užregistruoti keli ankstesni pažeidimui, kurie buvo padaryti jį vairuojant A. M. . A. M. nuotrauka buvo duomenų bazėje, ji atitiko, todėl nekilo jokių abejonių dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (t. II, b.l. 61).
Iš automobilio BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų matyti, kad šio automobilio savininku yra Estijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini) “ OU, o šio automobilio naudotojais yra įregistruoti du asmenys A. M. bei M. S. (t. II, b.l. 104-106).
Iš 2011-04-26 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pažymos matyti, kad automobilis BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas Estijoje 2010-02-25 kompanijos „(duomenys neskelbtini) “ OU vardu. Tą pačią dieną tarp šios kompanijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis ir A. M. tapo jo naudotoju. Susisiekus su „(duomenys neskelbtini) “ OU atstovas patvirtino, jog šio automobilio naudotojas yra A. M. , gim. 1972-04-15, ir yra mažai tikėtina, kad jis leistų kam nors kitam jį vairuoti. 2011-02-17 d. automobilis buvo perregistruotas, jam buvo išduoti nauji estiški valstybiniai numeriai 658 BDM (t. I, b.l. 91).
Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad nuo 2007-07-31 vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei nuo 1992-06-24 įmonės vadovas yra A. M. (t. I, b. 1. 216-222).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto puslapyje, talpinančiame informaciją apie įmonę bei jos filialus, atstovybes užsienio valstybėse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Estijos Respublikos nurodoma „(duomenys neskelbtini) “ OU (t. II., b. 1. 75), kuri ir yra nurodoma automobilio BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke.
Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. M. , vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d., už kurį 2010-10-05 jam buvo paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, o 2010-12-07 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., už kurį 2011-01-10 jam buvo paskirta administracinė nuobauda - 70 Lt bauda (t. I, b.l. 134-141).
Iš 2011-07-26 Vilniaus apygardos teismo nutarimo matyti, kad A. M. buvo pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-01, 2010-07-10, 2010-08-29, 2010-11-15, ir viršijęs leistiną greitį (t. II, b. 1. 51-54).
Iš kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-606714-10 matyti, kad transporto priemonę - BMW, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010- 10-16 d., 17.48 val. vairavo asmuo, kurį pagal nuotraukoje užfiksuotus veido bruožus galima aiškiai atpažinti ir identifikuoti kaip A. M. (t. I, b. 1. 17, 204).
Aukščiau išdėstyti įrodymai paneigia A. M. teiginius, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytu metu jis nurodytos transporto priemonės nevairavo, automobilis, kuriuo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, nei nuosavybės teise, nei kitu teisėtu pagrindu nei A. M. , nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, nepriklausė ir nebuvo jų valdomas. Šiais byloje esančiais įrodymais taip pat paneigta A. M. atstovės versija, jog į policiją A. M. pora kartų skambino dėl pažeidimų, kuriuos šiuo automobiliu yra padaręs jo pažįstamas, o ne jis.
Šalies argumentai
A. M. nurodyta aplinkybė, jog BMW automobilis su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) yra registruotas Albino A. U. vardu, paneigta A. A. U. parodymais, duotais teisme, ir VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis. Pažymėtina, jog VĮ „Regitra” duomenys patvirtina, jog A. A. U. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į automobilį M. B. 190, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) o tuo tarpu pažeidimai buvo padaryti su automobiliu BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Neginčijamai nustatyta, kad byloje esančiuose kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose yra užfiksuotas automobilis BMW, turintis Estijos, o ne Lietuvos Respublikos išduotus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto puslapyje, talpinančiame informaciją apie įmonę bei jos filialus, atstovybes užsienio valstybėse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Estijos Respublikos nurodoma „(duomenys neskelbtini) “ OU (t. II, b. 1. 75), kuri ir yra nurodoma automobilio BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke. Be to, analogiškos markės automobilį su analogiškais Estijos Respublikos valstybiniais numeriais, t. y. su analogiškais numerio skaičiais, administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu prie A. M. darbovietės pastebėjo ir liudytoja (policijos pareigūnė) S. S. .
Tai, kad 2010-10-16, 17.48 val., fiksuoto pažeidimo padarymo metu automobilį BMW, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantis asmuo yra A. M. patvirtina kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-606714-10 duomenys, kur aiškiai matyti, jog ginčijamas automobilis vairuojamas vyro, kurio veido bruožai yra panašūs į A. M. (t. I, b. 1. 17).
Vertinant šią aplinkybę su tuo, kad A. M. yra automobilio BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarytus vairuojant minėtą automobilį, darytina išvada, kad būtent jis padarė visus jam inkriminuojamus pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes A. M. ir jo atstovės parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nėra pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų (policijos pareigūnų) S. S. , V. K. ir I. A. parodymais, atkreipiant dėmesį į tai, kad jų parodymai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl M. S. , kaip galimo automobilio BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo veiksmų vertinimo. Nebuvo pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn kitą „(duomenys neskelbtini) “ OU dokumentuose nurodytą šio automobilio naudotoją M. S. , nes iš 2011-04-26 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pažymos matyti, jog pati „(duomenys neskelbtini) “ OU atstovė (iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) “ OU dokumentų matyti, kad tai L. P. (t. II, b.l. 105108) jiems paaiškino, kad vienintelis šio automobilio naudotojas yra A. M. , gim. 1972-04-15, ir yra mažai tikėtina, jog jis leistų kam nors kitam jį vairuoti (t. I, b.l. 91).
Atmestinas skundo argumentas dėl 2011 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažymos „Dėl kelio ženklų statymo prieš stacionarius greičio matuoklius“ vertinimo. Kas dėl pažeidimo padarymo vietos ir kaltinime nurodyto laiko automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., greičio fiksavimą stacionariais greičio matuokliais, šioje Automobilių kelių direkcijos rašte nurodyta, jog prieš visus stacionaraus greičio matuoklius kelio ženklai Nr. 643 „Automatinė greičio kontrolė“ jau buvo įrengti ir tebestovi iki šiol. Tačiau įrodinėjant atstovaujamojo A. M. nekaltumą, apeliantas nepagrįstai remiasi šiame rašte minimo magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena 35 km ruožą, nurodant, jog šioje vietoje greičio matuoklio iš viso nėra. Remiantis šia aplinkybe, apeliantas daro išvadą, kad 2010-11-28 pažeidimas užfiksuotas neteisėtai, nes nurodytoje vietoje greičio matavimo priemonė buvo naudojama neteisėtai (nesant įrengto ženklo, įspėjančio apie greičio matavimą), o ja užfiksuoti duomenys taip pat laikytini neteisėtais. Pažymėtina, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-737039-11 nurodomas pažeidimas, užfiksuotas 2010-11-28, 13.21 val., Vilniuje, Molėtų pl. 35, (t. I, b.l. 24), negali būti laikomas padarytas kelio ruože A14 Vilnius-Utena 35 km, kuris nurodomas minėtame tarnybos rašte (T. II, b.l. 109).
Šalies argumentai
Apelianto prašymas iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, išsireikalauti papildomus įrodymus bei juos ištirti atmestinas, kadangi, kaip minėta, byloje yra pakankamai A. M. kaltės įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė tokio atsisakymo tenkinti A. M. atstovės prašymus motyvus (t. I, b.l. 190-191, 189; t. II, b.l. 59-60, 128, 132), su tokiais motyvais visiškai sutinka apeliacinės instancijos teismas. Teismui abejonių dėl A. M. kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 5 d. (du epizodai), 124 str. 4 d. (du epizodai) ir 124 str. 3 d. (du epizodai), nekilo, todėl šiuo atveju iš naujo atlikti įrodymų tyrimą išsireikalaujant papildomus įrodymus (greičio matavimo prietaisų sertifikatų priedus, greičio matavimo sistemos „MultaRadar C“ leidimus naudoti radiolokacinį prietaisą ir pan.), ir kviečiant apelianto prašomus liudytojus, netikslinga.
Tuo pačiu pažymėtina, kad apelianto argumentai, dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, yra nepagrįsti. Tai, kad bylos nagrinėjimu metu teismui buvo pateikta informacija dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo pareigūnų, surašiusių administracinius teisės pažeidimus, veiksmų teisėtumo (t. II, b.l. 232), neduoda pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tokio patikrinimo rezultatų pateikimo, atkreipiant dėmesį į tai, kad dėl pareigūno veiksmų, jog po administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens protokolų pasirašymo, jie buvo papildyti, nurodant liudytojo V. K. asmens duomenis, pirmosios instancijos aiškinosi, apklausė liudytojais pačią pareigūnę S. S. ir V. K. , t. y. ištyrė protokolų surašymo aplinkybes, taip pašalindamas bet kokias abejones dėl V. K. liudijimų jų surašymo metu. Pagrįsta teismo išvada, kad nustatyti 2009-03-16 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-192 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų, nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, laikinų leidimų ir laikinų transporto priemonės registracijos liudijimų blankų pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo 5 punkto pažeidimai neesminiai ir neduoda pagrindo manyti, jog dėl to traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis buvo suvaržyta ar apsunkinta.
Tai, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės bylos atnaujinimo kitoje byloje, kurioje, apelianto teigimu, teismas netinkamai išsprendė A. M. atsakomybės klausimą ir sudarė prielaidą šiuo nepagrįstu nutarimu grįsti A. M. kaltę ir šioje byloje, neduoda pagrindo konstatuoti, jog nesustabdžius bylos nagrinėjimo kaip to prašė A. M. atstovas buvo pažeistos A. M. teisės į gynybą bei priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas nėra panaikintas, jis įsiteisėjęs ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamas klausimas dėl administracinės bylos Nr. ATP-322-195/2011 atnaujinimo, nesuteikia pagrindo juo nesiremti įrodinėjant A. M. kaltę vairavus automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarimas nėra laikomas pagrindiniu A. M. kaltės įrodymu, jis vertinamas byloje surinktų įrodymų visumoje.
Be to, apeliantas savo skunde nepagrįstai remiasi ABTĮ 98 str., kuris numato pareigą teismui sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kol nebus išspręsta kita nagrinėjama byla, nes nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų šis įstatymas netaikomas. Šiuo konkrečiu atveju tenkinti apelianto prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo jokio įstatyminio pagrindo.
Apeliaciniame skunde A. M. atstovas advokatas U. P. , be kita ko, teigia, kad administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu A. M. buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui panaikinus institucijos, surašiusios administracinius teisės pažeidimus protokolus, priimtus nutarimus ir priėmus naują nutarimą, ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos. Todėl vadovautis ATPK 250 str. nuostata ir nutraukti A. M. atžvilgiu administracinę bylą suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. M. atstovo advokato U. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.