- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-3530-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Č. P. (Č. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė Č. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. kovo 8 d., apie 12.50 val., kelio Vilnius-Utena 15 kilometre, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (2,18 promilės), su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu Č. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad jo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad nors byloje yra kaltinančių įrodymų (liudytojų V. Ž. ir A. B. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, alkoholio matuoklio duomenys), tačiau jų vertinimas neleidžia pašalinti visų abejonių dėl Č. P. kaltumo, o jį teisinantys įrodymai nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu, minėtų įrodymų trūkumu abejoti nėra pagrindo, todėl jie pripažinti turinčiais įrodomosios galios. Byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai dėl Č. P. kaltės pagrindimo, o visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos teigimu, teismas ignoravo policijos pareigūnų A. B. ir V. Ž., taip pat liudytojų S. P., D. L. ir J. M. ir parodymus, o rėmėsi kitų liudytojų, kurie yra artimi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir yra suinteresuoti, kad pastarasis išvengtų administracinės atsakomybės, parodymais. Priimdamas nutarimą, teismas rėmėsi tų liudytojų parodymais, kurie nematė Č. P. prie automobilio vairo, taip pat nematė to momento, kaip automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos jokios priežastys, dėl kurių policijos pareigūnų pateiktą informaciją reikėtų laikyti neturinčia įrodomosios galios. Institucija nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad surinktų įrodymų pakanka neabejotinai išvadai dėl Č. P. kaltės pagrįsti ir mano, kad byla Č. P. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą, Č. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu nutraukta Č. P. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla.
Apeliaciniame skunde keliamas Č. P. veikos kvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Č. P. veikai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti reikia nustatyti, kad Č. P.: 1) vairavo automobilį ir 2) vairavo būdamas neblaivus.
Aplinkybę, kad Č. P. vairavo automobilį, patvirtina tiesiogiai automobilio vairavimo faktą mačiusių policijos pareigūnų V. Ž. ir A. B. tarnybiniai pranešimai bei šių pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog įjungę švyturėlius, pareigūnai susigretino su stabdomu automobiliu ir matė, kad už vairo buvo apie 40-50 metų vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta Č. P. (b. l. 10-11). Automobiliui sustojus kelkraštyje, policijos automobilis sustojo jam iš paskos, pareigūnui A. B. išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link sustabdytos transporto priemonės, jis pamatė, kaip vairuotojas, mėgindamas persėsti į kitą vietą, stumdėsi su keleiviais. Atidarius duris, vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, Č. P. kojos buvo užstrigę tarp priekinių automobilio kėdžių (b. l. 10). Pareigūnas V. Ž. taip pat patvirtino, kad A. B. einant link sustabdyto automobilio, jis pastebėjo, kad vairuotojas bando perlipti į automobilio galą (b. l. 11). Tas pačias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu (b. l. 67-73). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga buvo įrodyta, jog policijos pareigūnai nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo (b. l. 102-107). Pirmosios instancijos teismui abejonių sukėlę pareigūno V. Ž. parodymai, kad vairuotojas išlipo iš vairuotojo vietos bei, kad policijos pareigūnui priėjus prie automobilio, vairuotojo pusėje vairuotojo nebuvo, iš esmės neprieštarauja kito pareigūno parodymams. Pasak A. B., jam priėjus, vairuotojo galva buvo automobilio gale, o kojos užstrigę priekyje, tarp sėdynių (b. l. 72), todėl šie parodymai paaiškina V. Ž. parodymus, kodėl Č. P. išlipo iš vairuotojo pusės, ir jiems neprieštarauja.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų I. R., T. P., A. K., J. G., S. M., S. S., S. V. ir E. S. (E. S.) parodymų vertinimu, nes visi šie asmenys yra susiję su Č. P. asmeniniais ryšiais (giminės, kaimynai, draugai), todėl yra suinteresuoti, kad Č. P. išvengtų administracinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad nė vieno šių asmenų nebuvo automobilyje ar toje vietoje, kuomet Č. P. automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nematė, kas tuo momentu sėdėjo už automobilio vairo.
Pažymėtina, kad nė vienas automobilyje kartu su Č. P. buvęs asmuo, t. y. nei S. P., nei J. M., nei D. L. nepaneigė aplinkybės, kad Č. P. vairavo automobilį, tačiau šie asmenys yra Č. P. pažįstami, todėl taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko šių asmenų parodymus apeliacinės instancijos teismas atmeta.
Č. P. neblaivumo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai (b. l. 10-11), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), alkotesterio parodymai (b. l. 2).
Nagrinėjamu atveju esminiais Č. P. kaltės įrodymais, kurie yra pakankami jo veikai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, yra pareigūnų parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo atmesti.
Byloje surinkta medžiaga įrodo (b. l. 3, 10-11), kad Č. P. veika buvo pagrįstai kvalifikuota ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, šiuo klausimu iš viso nepasisakė.
Dėl paminėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, tuo nesilaikydamas ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.