- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2YT-8407-664/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-01137-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
Įžanginė dalis
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonės turto bankas, A. M. ir R. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonės turto bankas, A. M. ir R. M..
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėja nurodo, jog jos tėvai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. M. gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Kaip kolūkiečių kiemo nariai jie bendros jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, statytą 1919 m. pareiškėjų senelių iš tėvo pusės. Čia gyveno. Namas buvo su priklausiniais - tvartu ir pirtimi. Namas buvo įregistruotas 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose, kuriose J. M. (vardas knygose – J.) nurodytas kaip šeimos galva.
B. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties J. M. liko gyventi name.
Remiantis tuo metu galiojusio 1964 metų CK 132 ir 601 straipsniais, jis kaip likęs kolūkiečių kiemo narys (šeimos galva) liko pastatų savininku. Jis sprendė su namų ūkiu susijusius klausimus, mokėjo mokesčius už elektrą, finansavo ir organizavo einamuosius namo remontus. Apie 2002 metus, pablogėjus sveikatai J. M. apsigyveno pas dukrą R. M., kurios namas buvo tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime apie 300 metrų atstumu nuo J. M. namo. J. M. dažnai nueidavo prie savo namo, patikrinti, ar jis neapgadintas, pasibūti ir pabendrauti su kaimynu.
J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento jis nepaliko. Po jo mirties buvo trys pirmos eilės įpėdiniai - vaikai R. M., M. J. ir A. M.. J. M. jo mirties momentu priklausė minėtas namas su priklausiniais, kuris nebuvo įregistruotas nekilnojamo turto registre, o taip pat liko teisė atkurti nuosavybę į 3,07 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Įpėdiniai (pareiškėja ir suinteresuoti asmenys) tarpusavyje susitarė, kad pareiškėjai M. J. liks gyvenamasis namas, o suinteresuotiems asmenims R. M. ir A. M. liks teisė atkurti tėvo nuosavybę į žemę.
M. J. su sutuoktiniu sutvarkė tėvo namą, išmetė nereikalingus daiktus, pasiėmė tėvo malkas, sodo įrankius ir žemės ūkio padargus ir pradėjo namą remontuoti: išardė viduje pertvaras, pakeitė langus ir pečių, iškalė dailylentėmis, keitė grindis.
Utenos apskrities viršininko sprendimas atkurti nuosavybę į žemę J. M. buvo priimtas 2001 m. lapkričio 28 d. (Po J. M. mirties). J. M. vardu (duomenys neskelbtini) kaime buvo įregistruoti du žemės sklypai: 1,7000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 353-1) ir 1,3700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 353-2). Pažymėtina, kad 2001-05-29 sudarytame žemėtvarkos projekte, kaip sklypų bendrasavininkai ar įgalioti asmenys pasirašė tretieji asmenys R. M. ir A. M.. Jie naudojosi sklypais, sėjo rugius, sodino bulves, ganė gyvulius palaikė tvarkingą agrarinę būklę.
Pareiškėja ir tretieji asmenys nusprendė įteisinti nuosavybę. Kadangi, į notarą po tėvo mirties nei pareiškėja, nei jos brolis ar sesuo nesikreipė, vienintelis būdas įrodyti, kad palikimas tinkamai priimtas yra juridinio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti per šešis mėnesius nustatymas, kaip tai buvo numatyta 1964 metų CK 587 straipsnyje.
Kadangi, mirus tėvui, šešių mėnesių laikotarpiu aktyvius veiksmus atliko tik pareiškėja ( kaip minėta - tvarkė ir remontavo namą), o tretieji asmenys tėvo nuosavybe pradėjo naudotis tik ją atkūrus, praėjus šešiems metams po tėvo mirties, Šalys susitarė, kad į teismą dėl juridinio fakto nustatymo kreipsis tik pareiškėja. Jokio intereso konfliktą tarp jų nėra.
Suinteresuotas asmuo – valstybės įmonės Turto bankas gavęs pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė jog neprieštarautų jog pareiškimą teismas nagrinėtų rašytinio proceso tvarka, priimti sprendimą teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys A. M. ir R. M. gavę pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimo teismui nepateikė.
Pareiškimas tenkintinas.
Šioje byloje pareiškėja M. J. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Bylos duomenimis nustatyta, jog J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė trys vaikai: M. J., gimusi (duomenys neskelbtini), R. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimęs (duomenys neskelbtini).
J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kaip kolūkiečių kiemo nariai, bendros jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, statytą (duomenys neskelbtini) m. Namas buvo su priklausiniais - tvartu ir pirtimi. Namas buvo įregistruotas 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, kuriose J. M. (vardas knygose – J.) nurodytas kaip šeimos galva. B. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties J. M. liko gyventi name. Remiantis tuo metu galiojusio 1964 metų CK 132 ir 601 straipsniais, jis kaip likęs kolūkiečių kiemo narys (šeimos galva) liko pastatų savininku. Jis sprendė su namų ūkiu susijusius klausimus, mokėjo mokesčius už elektrą, finansavo ir organizavo einamuosius namo remontus. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento jis nepaliko.
2001 m. lapkričio 28 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu J. M. (Po J. M. mirties) atkurta nuosavybė į žemę. (duomenys neskelbtini) kaime buvo įregistruoti du žemės sklypai: 1,7000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 353-1) ir 1,3700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 353-2).
Juridiniai faktai dėl palikimo priėmimo nustatomi teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nustatė, kad kitokia tvarka pareiškėja negali gauti palikimo priėmimo patvirtinančių reikiamų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 str.).
Teismas, išanalizavęs visą byloje esančią medžiagą, mano, jog surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, todėl prašymas nustatyti šį palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčius faktus tenkinamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad galėtų būti pateikti J. M. palikimo priėmimo faktą patvirtinantys įrodymai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.