- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2-2982-905/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01844-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Trečiasis asmuo
- I. K., E. D., J. P., Lygumų žemės ūkio bendrovės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. K. firma „IGIS“, E. D., Lygumų žemės ūkio bendrovė ir J. P..
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 51 649,58 Lt žalos atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad jis ir I. K. firma „IGIS“ 2011 m. birželio 16 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraustas automobilis IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Galiojant šiai sutarčiai, 2011 m. gruodžio 1 d. 6 val. 25 min. Radviliškio rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadinti du automobiliai: MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, vairuotas J. P., ir pas ieškovą apdraustas IVECO, vairuotas E. D.. Tarp eismo įvykio dalyvių nekilo ginčo dėl įvykio aplinkybių, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Vadovaudamasis deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis ir E. D. paaiškinimu, ieškovas nustatė, kad J. P. nesuvaldė vairuoto automobilio MAN, kurio puspriekabė apvirto ir užtvėrė kelio važiuojamąją dalį; E. D. automobiliu IVECO leisdamasis nuokalne tamsiu paros metu staiga pamatė skersai kelio gulinčią įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą automobilio priekabą, stabdė, bandė priekabą apvažiuoti iš kairės pusės, tačiau automobilis kliudė priekabą, todėl nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Anot ieškovo, J. P. atsiradusios kliūties kelyje nepaženklino įspėjamaisiais ženklais, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio ieškovas draudėjui išmokėjo 103 299,17 Lt draudimo išmokos ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o esant šio civilinės atsakomybės draudikui – į draudimo įmonę, t. y. atsakovą. Atsakovas atlygino tik pusę reikalautos sumos, t. y. 51 649,58 Lt. Anot ieškovo, atsakovas neturėdamas objektyvių duomenų – kokiu greičiu važiavo automobilis IVECO, kokiu atstumu vairuotojas turėjo galimybę pamatyti kliūtį, koks buvo automobilio stabdymo kelias, ar buvo techninės galimybės sustabdyti automobilį, ar buvo įmanoma apvažiuoti kelią užtvėrusią priekabą – negali daryti objektyvių išvadų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Anot atsakovo, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad sunkvežimio MAN priekaba gulėjo skersai kelio ir kad susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti, yra subjektyvus vertinimas ir šalių ginčo esmė, o ne įrodyta ir neginčijama aplinkybė (faktą, jog priekaba visiškai užtvėrė kelią ir susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti, paneigia tai, kad kiti važiavę vairuotojai susidūrimo išvengė). Atsakovas nurodė, kad jis, surinkęs išsamius eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, nustatė, jog abiejų valdytojų veiksmai vertintini kaip KET nustatytų pareigų pažeidimai, lėmę žalos atsiradimą (KET 11, 133 punktai). Atsakovas pažymėjo, kad jis neginčija sunkvežimiui IVECO padarytos žalos dydžio, tačiau, neturint pakankamai informacijos nustatyti kieno būtent veiksmai ir kokiu mastu lėmė žalos atsiradimą, sprendė, kad atsakomybė kyla abiems eismo įvykio dalyviams lygiomis dalimis.
Tretieji asmenys I. K. firma „IGIS“ ir E. D. prašė ieškinį tenkinti. E. D. paaiškino, kad jam važiuojant nebuvo matyti (apvirtusios puspriekabės ar sunkvežimio) šviesų. Leisdamasis nuo kalno, jis ėmė mažinti greitį; kliūtį kelyje pastebėjo likus 150-200 metrų. Vietos susidūrimui išvengti nebuvo. Susidūrus automobiliams, priekaba pajudėjo į priekį dešiniau. Avarinis ženklas buvo pastatytas po policijos atvažiavimo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai iš pradžių nurodė, kad abu vairuotojai kalti, tačiau pamatę, kad neįmanoma sustabdyti, paklausė J. P., ar jis sutinka dėl savo kaltės, ir nurodė pildyti deklaraciją.
Tretieji asmenys Lygumų žemės ūkio bendrovė ir J. P. prašė ieškinį atmesti. Trečiųjų asmenų nuomone, ginčo teisingam išsprendimui reikia nustatyti, kokie iš abiejų vairuotojų neteisėti veiksmai turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu; tam būtina skirti autotechninę ekspertizę. Trečiasis asmuo J. P. paaiškino, kad jis iš karto po eismo įvykio išlipęs iš kabinos bėgo statyti avarinį ženklą; ženklo pastatyti nespėjo, nes pamatė, kad į apvirtusią priekabą atsitrenkė kitas automobilis. J. P. teigimu, smūgis buvo labai stiprus, po smūgio priekaba pasislinko link sunkvežimio, todėl darytina išvada, kad automobilis važiavo labai dideliu greičiu. Po eismo įvykio, būdamas šoko būsenoje ir neįvertinęs situacijos bei patiriant kito vairuotojo spaudimą, J. P. pasirašė, kad yra kaltas dėl eismo įvykio.
Ieškovas ir trečiasis asmuo I. K. firma „IGIS“ 2011 m. birželio 16 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį; apdrausta transporto priemonė – krovininis automobilis IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Atsakovas ir trečiasis asmuo Lygumų žemės ūkio bendrovė 2011 m. balandžio 4 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta, be kita ko, automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2011m. balandžio 9 d. iki 2012 m. balandžio 8 d. (b. l. 69-71).
Remiantis J. P. paaiškinimais ir policijos medžiaga (b. l. 158-165) nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 1 d. apie 6 val. 20-25 min. Radviliškio rajone, kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva apsivertė J. P. vairuoto automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė. Po kurio laiko (J. P. sustabdžius ir spėjus išlipti iš automobilio) į apvirtusią puspriekabę atsitrenkė ta pačią kryptimi važiavęs sunkvežimis IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. D.. Iš tachografo ir GPS sekimo priemonės duomenų matyti, kad E. D. vairuoto sunkvežimio greitis, likus 51 sekundei iki sustojimo (eismo įvykio) buvo 80 km/h (b. l. 134). E. D. nurodė, kad eismo įvykio vietoje leistinas greitis 70 km/h (b. l. 14). Abiejų įvykio dalyvių pasirašytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad J. P. vairuoto automobilio puspriekabė susidūrimo metu buvo uždengusi eismo juostą ir išlindusi į priešpriešinio eismo juostą (b. l. 9). Abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai paaiškino, kad po susidūrimo J. P. vairuotojo automobilio puspriekabė pasislinko dešiniau į priekį. Iš karto po įvykio jo dalyviai užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje, nurodė, kad dėl įvykio kaltas J. P..
Ieškovas 2012 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą su prašymu atlyginti 103 299,17 Lt žalą regreso tvarka dėl išmokėtos draudimo išmokos (b. l. 12). Atsakovas, atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras, 2012 m. kovo 31 d. išmokėjo ieškovui 51 649,58 Lt išmoką (b. l. 10, 11). Atsakovas neginčija ieškovo apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos bei ieškiniu prašomos priteisti sumos dydžių.
Byloje nėra ginčo dėl vairuotojo J. P. neteisėtų veiksmų, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Šiuo aspektu atsakovas neginčija, kad, apsivertus sunkvežimio puspriekabei, J. P. nepastatė avarinio sustojimo ženklo KET 98 punkte nustatyta tvarka. Atsakovas ginčija vairuotojo E. D. veiksmus, teigia, kad šio vairuotojo veiksmai taip pat buvo neteisėti ir turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.
Civiliniame procese vyraujant rungimosi ir dispozityvumo principams (Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniai), kiekvienai šaliai tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Vairuotojo E. D. veiksmų neteisėtumas, taip pat priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusios žalos nepriskirtini aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti, todėl būtent atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti E. D. neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp nurodomų veiksmų bei kilusios žalos.
Byloje pateikti E. D. 2011 m. gruodžio 5 d. pranešimas ieškovui (b. l. 14), tachografo ir GPS sekimo priemonės duomenys (b. l. 134), taip pat E. D. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad iki eismo įvykio E. D. vairuotas sunkvežimis tam tikrą laiką važiavo 80-89 km/h greičiu; tačiau abejuose pirmiau nurodytuose rašytiniuose įrodymuose yra duomenų, patvirtinančių E. D. žodinius paaiškinimus, kad jis automobilį pradėjo lėtinti vos tik patekęs ant plikledžio ruožo, t. y. dar nepamatęs kliūties kelyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2012 m. kovo 28 d. „ekspertinėje pažymoje“ neteisingai interpretuoti E. D. rašytiniai paaiškinimai, nurodant, jog E. D. „pradėjo mažinti greitį ir važiavo apie 80 km/h greičiu“ (b. l. 73). Daugiau byloje (išskyrus pirmiau nurodytus atsakovo teiginius, pateiktus klaidingai interpretavus E. D. rašytinius paaiškinimus, taip pat išskyrus J. P. subjektyvius vertinimus apie sunkvežimio IVECO judėjimo greitį, kurie (vertinimai) pateikti realiai nemačius atvažiuojančio ir atsitrenkiančio sunkvežimio) nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki pamatydamas kliūtį kelyje (kelią užtvėrusią apvirtusią puspriekabę) E. D. sunkvežimį vairavo viršydamas leistiną greitį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad vienintelis objektyvus įrodymas apie sunkvežimio IVECO greitį yra tachografo ir GPS sekimo priemonės duomenys, kurie patvirtina tik tai, kad sunkvežimio IVECO greitis 80 km/h užfiksuotas likus 51 sekundei iki sustojimo (eismo įvykio). Toks laikas nevertintinas kaip nepakankamas tam, kad, pamačius kliūtį kelyje, per 51 sekundę sunkvežimio greitį saugiai sumažinti nuo 80 iki 0 km/h. Šiame kontekste pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys neginčija E. D. veiksmų šiam faktiškai pastebėjus kliūtį kelyje, t. y. nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nesilaiko pozicijos, kad, pavyzdžiui, E. D. kelią užtvėrusią puspriekabę subjektyviai pastebėjo vėliau negu realiai tai buvo įmanoma padaryti, kad pastebėjęs šią kliūtį ėmėsi netinkamų veiksmų ar pan. Be to, atsižvelgdamas į apvirtusios puspriekabės ir jos žibintų padėtį kelyje (puspriekabė užstojo sunkvežimio galinius žibintus, o puspriekabės žibintai buvo nukreipti įstrižai atgal į dešinę (žr. nuotraukas, b. l. 135), be to, puspriekabės žibintai pritvirtinti po į išorę išlindusiu puspriekabės korpusu, kuris taip apsivertusios puspriekabės žibintus galėjo uždengti iš paskos atvažiuojančiųjų transporto priemonių atžvilgiu), teismas turi pagrindą konstatuoti, kad šitaip apvirtusios puspriekabės ar juolab puspriekabe uždengto sunkvežimio galinių žibintų avarinės šviesos signalizacijos (jeigu tokia ir buvo įjungta) E. D. galėjo nepastebėti dėl objektyvių priežasčių (ir netgi nepriklausomai nuo važiavimo greičio). Dėl to teismas neturi pagrindo abejoti E. D. paaiškinimais, kad jis prieš susidūrimą pastebėjo tik apvirtusią ir kelią užtvėrusią puspriekabę (o ne avarinę šviesos signalizaciją). Tai, kad po šio eismo įvykio kitų automobilių vairuotojai apvažiavo kelyje vis dar gulėjusią puspriekabę, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina E. D. veiksmų neteisėtumo ar priežastinio ryšio žalai atsirasti. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susidūrimo metu puspriekabė buvo pastumta į priekį ir į dešinę šitaip sumažinant puspriekabės užtverto kelio plotį ir atitinkamai palengvinant apvažiavimą. Be to, netrukus po įvykio atvykęs policijos automobilis įjungė švyturėlius, t. y. įvykio vieta tapo gerokai matomesnė kitiems eismo dalyviams. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų E. D. neteisėtus veiksmus.
Priežastinio ryšio nustatinėjimo aspektu teismas sutinka su ieškovo atstovų argumentais, kad byloje neužtenka objektyvaus pobūdžio duomenų eismo įvykio ekspertizei atlikti – pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuota tik J. P. vairuoto automobilio ir puspriekabės tiksli vieta, tačiau nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų apie sunkvežimių susidūrimo vietą, E. D. vairuoto sunkvežimio padėtį po eismo įvykio, stabdymo kelią, kt.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė E. D. neteisėtų veiksmų ir juolab priežastinio ryšio tarp atsakovo nurodomų šio vairuotojo veiksmų ir eismo įvykio. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė trečiojo asmens J. P. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovas neginčijo atlygintinos žalos dydžio (teismas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, nesprendžia dėl 1 ct skirtumo tarp ieškovo išmokėtos ir reikalaujamos priteisti sumų); nepaneigė pagal įstatymus preziumuojamos vairuotojo J. P. kaltės dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 5 dalis). Darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, įskaitant ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, iš atsakovo ieškovui priteistinas 1549 Lt žyminis mokestis, valstybei – 95,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.1016 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ (j. a. k. 110012799) iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 51 649,58 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus 58 ct) žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 51 649,58 Lt (penkiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt devynių litų 58 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. balandžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1549 (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 95,85 Lt (devyniasdešimt penkis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.