- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2-138/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1540-450/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prostinvest“ (buvęs pavadinimas – UAB „Baltijos ąžuolas“) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Alfva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 841 711,58 Lt skolą už atliktus statybos darbus, delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ ieškovui UAB „Alfva“ 841 711,58 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 417 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ 21 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; išaiškino atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad CPK nenumato galimybės priimti sprendimą už akių tais atvejais, kai rengiamasi bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovas per nustatytą terminą nepateikia tripliko. Atsakovas nurodė, kad dėl sunkios finansinės būklės negalėjo atsiskaityti už teisines paslaugas su jį atstovavusia advokatų kontora, dėl to kontora 2009 m. birželio 3 d. pranešė atsakovui apie atstovavimo sutarties nutraukimą, o 2009 m. liepos 2 d. el. paštu informavo apie iš teismo gautą ieškovo dubliką bei persiuntė visus teismo pateiktus dokumentus (lydraštį, dubliką ir pan.), tačiau atsakovo vadovas, netekęs atstovavimo ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo parengti tripliko, ketino pateikti paaiškinimus dėl ieškinio pagrįstumo teismo posėdžio metu, kuris turėjo būti skiriamas byloje. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes nėra pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, pasirašyti atsakovo, kadangi darbai ieškovo nebuvo pilnai ir tinkamai atlikti, o, nesant tinkamam darbų atlikimui, atsakovo prievolės už juos apmokėti nėra. Atsakovas nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina tik statinio tinkamumą naudoti, bet ne ieškovo prievolių pagal sutartį įvykdymą, nes ieškovas iki šiol nėra baigęs darbų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad užsakovas turi teisę sulaikyti 3 procentus darbų kainos, t.y. 155 353 Lt. Atsakovas nurodė, kad šalys niekada nebuvo pasirašiusios sutarties pakeitimo dėl jos kainos padidinimo 500 000 Lt suma, todėl teismas nepagrįstai priteisė šią sumą iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė tripliko, kaip parengiamojo procesinio dokumento, ruošiantis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, o sprendžiant sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą bei galimą jo panaikinimą, būtina konstatuoti dviejų sąlygų buvimą: tai, kad triplikas nebuvo pateiktas per teismo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, o taip pat atsakovo nurodytų ir teismui pateiktų įrodymų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas pažymėjo, kad apie vieno iš pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų – pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu – taikymą bei šalių pareigą pateikti paruošiamuosius procesinius dokumentus (dubliką, tripliką) per teismo nustatytą terminą ginčo šalims, įskaitant atsakovą, buvo žinoma jau nuo 2009 m. sausio mėnesio, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi buvo nutarta pasirengti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu atsakovas buvo atstovaujamas advokatų kontoros „Grajauskas ir partneriai“ advokato, nurodė, kad visi teismo procesiniai dokumentai, įskaitant ieškovo pateiktą dubliką, buvo siunčiami būtent atsakovą atstovaujančiam advokatui CPK 118 straipsnio nustatyta tvarka, o apie atstovavimo santykių tarp atsakovo ir advokatų kontoros „Grajauskas ir partneriai“ nutraukimą teismui pranešė 2009 m. liepos 9 d. būtent advokatas M. Grajauskas. Teismas pažymėjo, kad nors pats atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažino, kad jį atstovavusi advokatų kontora dar 2009 m. birželio 3 d. raštu jam pranešė apie atstovavimo sutarties šioje ir kitose bylose nutraukimą, tačiau per visą šį laiką atsakovas apie tai teismo neinformavo, nors žinojo, kad teismo procesiniai dokumentai siunčiami ir apie bylos eigą informuojamas ne atsakovas, o jį atstovavęs advokatas. Teismas nurodė, kad atsakovas jokio prašymo siųsti visus procesinius dokumentus tiesiogiai jam ar dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pratęsti/atnaujinti terminą triplikui pateikti teismui nebuvo pareiškęs, taip pat nebuvo atėjęs susipažinti su byla. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog ieškovo dubliką su priedais gavo 2009 m. liepos 2 d., nors nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau per visą laiką tiek iki sprendimo už akių priėmimo, tiek ir po jo, nebuvo pateikęs teismui prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą triplikui pateikti ar ėmęsis kitų aktyvių veiksmų. Teismo teigimu, atsakovo ketinimas išdėstyti savo poziciją ieškinio atžvilgiu teismo posėdyje nepašalina jo pareigos, nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartyje bei atitinkamuose CPK nuostatose, išreikšti savo poziciją paruošiamajame procesiniame dokumente. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad sprendimo už akių sukeliamų padarinių neturėtų atsirasti tais atvejais, kai šalis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytai, t. y. šalies neveikimą lėmė pateisinamos objektyvios priežastys, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paties atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ nesirūpinimas teismo procesu, jeigu būtina – ir teisinės pagalbos suradimu, turint tam pakankamai laiko, taip pat koncentracijos, operatyvumo ir bendradarbiavimo pareigos pažeidimas negali jį apsaugoti nuo neigiamų procesinių savo neveikinio padarinių, šiuo atveju – nuo teismo sprendimo už akių priėmimo bei konstatuoti, kad parengiamasis teismo procesinis dokumentas nebuvo pateiktas dėl pateisinamų priežasčių. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo minima teisė būti išklausytai negali būti suabsoliutinama. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, kad dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo ir teisinės pagalbos nebuvimo jis negalėjo parengti tripliko, tačiau atsakovas parengė ir pateikė teismui CPK reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad sprendimas už akių apskritai negali būti priimamas, jeigu šalis nepateikia paruošiamojo procesinio dokumento (dubliko, tripliko ir pan.), nes to nenumato CPK. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant CPK 285 straipsnio pirmąją dalį, 135 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą, 142 straipsnio antrosios dalies 4 punktą ir ketvirtąją dalį tais atvejais, kada teismas nustato pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, jeigu ieškovas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, nepateikia dubliko, atsakovui prašant teismas ieškovo atžvilgiu priima sprendimą už akių, taip pat ir jeigu atsakovas, gavęs ieškovo dubliką, nepateikia tripliko, ieškovui prašant teismas atsakovo atžvilgiu priima sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, todėl atsakovo teiginys, kad sprendimas už akių negali būti tripliko nepateikimo padariniu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog triplikas nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių, ir nėra pagrindo naikinti teismo priimtą sprendimą už akių, kadangi nėra vienos iš būtinų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad, vertindamas atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, teismas neturi pagrindo teigti, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neatliko statybos darbų pilnai ir tinkamai, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo už juos, taip pat kalbėdamas apie savo, kaip užsakovo, sulaikymo teisę bei ginčydamas 500 000 Lt sumos priteisimą, nepagrindė nei vienos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytos aplinkybės ir tiek prie atsiliepimo į ieškinį, tiek prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė teismui įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad byloje esantys atliktų darbų aktai, jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, statybos darbų žurnalai, kuriuose fiksuoti ieškovo atlikti statybos darbai, paslėptų darbų patikrinimo aktai ir kiti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą dėl tinkamo ieškovo, kaip rangovo, prievolių įvykdymo bei atsakovo, kaip užsakovo, pareigos apmokėti už atliktus darbus, atsiradimo.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, visumos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Prostinvest“ (buvęs pavadinimas – UAB „Baltijos ąžuolas“) prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai tripliko nepateikimą nustatytu terminu laikė pakankama sąlyga konstatuoti atsakovo pasyvumą procese, kuris yra viena iš būtinųjų sąlygų priimti sprendimą už akių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nesirūpino teismo procesu, pažeidė koncentracijos, operatyvumo ir bendradarbiavimo pareigas. Tokia teismo išvada dėl atsakovo UAB „Prostinvest“ pasyvumo neatitinka bylos aplinkybių.Teismas, atmesdamas atsakovo UAB „Prostinvest“ pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atlikus formalų įrodymų vertinimą buvo pagrindas visa apimtimi tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Priimdamas sprendimą už akių teismas nevertino ir nesiaiškino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepašalino kilusių prieštaravimų tarp ieškovo UAB „Alfva“ ir atsakovo išdėstytų argumentų, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių bei kokiais pagrindais atsakovas atsisakė atlikti dalinį apmokėjimą už 2007 m. lapkričio mėn. atliktus darbus bei ar tokią teisę jis turėjo pagal rangos sutarties ir CK nuostatas, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas, iš esmės pažeidžiantis atsakovo UAB „Prostinvest“ teises ir teisėtus interesus.Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neatsižvelgė į tai, kad sprendimas už akių priimtas išimtinai įvertinus tik ieškovo UAB „Alfva“ pateiktus įrodymus.Net ir esant visoms sąlygoms priimti sprendimą už akių, teismas, spręsdamas dėl jo priėmimo, privalėjo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą kilusiame ginče.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alfva“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad su atsakovo UAB „Prostinvest“ atskiruoju skundu nesutinka. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, nepateikus tripliko. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai, tripliko nepateikimą laikydamas pakankama sąlyga konstatuoti atsakovo pasyvumą procese, kuris yra viena iš būtinųjų sąlygų priimti spendimą už akių, priėmė sprendimą už akių.
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas atsakovo UAB „Prostinvest“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintinas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, sprendimas už akių gali būti priimamas ir tuo atveju, jeigu, pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, nėra pateikiamas triplikas. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo už akių turinys patvirtina, kad sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė tripliko, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių.
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra ir vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t.y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Prostinvest“ pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė tuo, kad, pablogėjus atsakovo finansinei padėčiai, buvo nutraukta sutartis su atstovaujančia atsakovą advokatų kontora, todėl nebuvo galimybės teismui pateikti tripliką. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ (UAB „Prostinvest“) pasyvumo nepateikiant tripliko yra pagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ pripažino, jog jį atstovavusi advokatų kontora 2009 m. birželio 3 d. raštu jam pranešė apie atstovavimo sutarties šioje ir kitose bylose nutraukimą, tačiau atsakovas apie tai teismo neinformavo, nors žinojo, kad teismo procesiniai dokumentai būtų siunčiami ir apie bylos eigą būtų informuojamas ne atsakovas, o jį atstovavęs advokatas. Nors atsakovas pripažino, jog, nutraukus su advokatų kontora atstovavimo sutartį, ieškovo dubliką su priedais gavo tik 2009 m. liepos 2 d., tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų rūpinęsis procesu ir pateikęs teismui prašymą pratęsti ar atnaujinti terminą triplikui pateikti ar ėmęsis kitų aktyvių veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo pasyvumo yra nepagrįstos.
Šalies argumentai
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Prostinvest“, pateikdamas pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė ne tik priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas triplikas į ieškovo ieškinį, tačiau sprendimo už akių nepagrįstumą grindė ir aplinkybe, jog nėra pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, pasirašyti atsakovo, kadangi darbai ieškovo nebuvo pilnai ir tinkamai atlikti, o, nesant tinkamam darbų atlikimui, atsakovo prievolės už juos apmokėti nėra. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad užsakovas turi teisę sulaikyti 3 procentus darbų kainos, t. y. 155 353 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, jog atsakovo argumentai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino ir nesiaiškino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Alfva“ (rangovas) ir atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ (užsakovas) 2005 m. rugpjūčio 23 d. tarp buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 05/08/23-36, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika pagal atsakovo pateiktą pastato projektą 0,20 ha žemės sklype, esančiame S. Daukanto g. 10a, Palangos mieste, pastatyti ne mažiau 2642,02 kv.m. bendro ploto pastatą ir atlikti kitus projekte, sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.694 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Į bylą pateiktas 2007 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 14 patvirtina, kad buvo atlikta darbų už 683 890 Lt. Minėtas atliktų darbų aktas yra pasirašytas tiek UAB „Alfva“ atstovo, tiek ir UAB „Baltijos ąžuolas“ (dabar – UAB „Prostinvest“) atstovo, taigi minėti darbai atsakovo buvo priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovui atliktų darbų pagrindu 683 890 Lt sumai buvo pateikta 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau į bylą nepateikta duomenų, ar su ieškovu UAB „Alfva“ pagal minėtą sąskaitą atsiskaityta. Į bylą pateiktas 2008 m. vasario mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 14-2 patvirtina, kad buvo atlikta darbų už 500 000 Lt sumą, tačiau šis aktas yra pasirašytas tik ieškovo UAB „Alfva“ atstovo ir jame nėra žymos apie atsisakymą pasirašyti aktą. Teisėjų kolegijos nuomone, priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos gali turėti minėtų į bylą pateiktų įrodymų bei su jais susijusių aplinkybių vertinimas – ar buvo atsiskaityta su UAB „Alfva“ pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, ar buvo priimti darbai pagal 2008 m. vasario mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 14-2, ar buvo atsisakyta priimti atliktus darbus ir ar tai buvo padaryta pagrįstai ir pan. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nepakankamai tyrė bei vertino įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl apygardos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo UAB „Prostinvest“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo UAB „Prostinvest“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.