- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-322-956/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Ieškovas
- H. Š., A. Š.
- Atsakovas
- V. K., A. S., A. K.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui H. Š., ieškovei A. Š. ir jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovams V. K., A. S. ir jų atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir H. Š. ieškinį dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovams V. K., A. K., A. S., ir atsakovų V. K., A. K., A. S. priešieškinį dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovams A. Š., H. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo nustatyti pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą šio pastato pasidalinimo naudojimui projektą, pagal kurį ieškovams priskirti naudotis pastato projekte pažymėta 3 dalimi, atsakovams V. ir A. K. – 2 dalimi, atsakovui A. S. – 1 dalimi, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 89-91). Ieškinyje nurodė, tesimo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su atsakovais valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – daržinę, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Daržinė stovi ant valstybinės žemės. Prie daržinės rytinės dalies, kurią ir prašo nustatyti jiems naudotis, ant valstybei priklausančios žemės, yra įrengę privažiavimo aikštelę, t.y. savo lėšomis ir pastangomis privežė smėlio ir žvyro, išlygino vietovę, įrengė tvirtą pagrindą. Prie rytinės pastato dalies ant privataus žemės sklypo, kuris nepriklauso ieškovams nuosavybės teise, yra įsirengę statybos aikštelę, t.y. ten veža ir sandėliuoja žvyrą ir skaldą, kurią paskui parduoda. Daržinės rytinėje dalyje laiko skaldą, malkas. Daržinės vakarinę dalį yra užėmęs ir naudojasi atsakovas A. S., o rytine dalimi naudojasi ieškovai ir atsakovas V. K.. Nori naudotis daržinės rytine dalimi, kadangi tokia nusistovėjusi tvarka. Daržinėje ieškovai jokių pagerinimų neatliko. Ieškovai su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovės A. Š. atstovas prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pastatas-veršidė, kuriame atsakovas V. K. vykdo veiklą, priklauso ir kitiems bendraturčiams, jų tarpe ir ieškovams, iš viso savininkų yra apie 40, naudojimosi tvarka jame nenustatyta, todėl būtų nesąžininga ieškovų atžvilgiu, kad dėl šio motyvo būtų atsakovui nustatyta rytinė daržinės dalis. Daržinės rytinėje dalyje ieškovai ir atsakovas V. K. laiko savo malkas, tačiau ieškovai bendru kiekiu laiko ten daugiau savo daiktų, nei atsakovas. Atsakovas V. K. tvarkydamas stogą investavo nedaug lėšų, o tvarkydamas bendrą kelią jis turėjo suinteresuotumą, kadangi pastate-veršidėje vykdo veiklą. Tiek ieškovai, tiek atsakovas V. K. faktiškai pradėjo naudotis daržine nuo 2005 metų. Ieškovas H. Š. lauke prie daržinės rytinės dalies yra įrengęs statybinių medžiagų aikštelę.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinyje siūloma naudojimosi pastato tvarka nesutinka. Ieškovai siekia pakeisti jau eilę metų nusistovėjusią tvarką. Prašė ieškovų prisidėti piniginėmis lėšomis ar darbu prie daržinės stogo keitimo, tačiau jie atsisakė, motyvuodami, kad juos tenkina esama stogo danga. Atsakovas V. K. iš savo lėšų suremontavo pastato stogą virš tų dalių, kuriomis naudojasi.
Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti - nustatyti pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus pastato pasidalijimo projektus 2015-01-04 Nr. (duomenys neskelbtini) ar 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 69, 109), priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovams piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovai nebandė išspręsti ginčo tarpusavio derybų keliu, apie ginčą sužinojo tik gavę procesinius dokumentus iš teismo. Ieškovų naudojimosi tvarka neatitinka nuo seno nusistovėjusios tvarkos, galimai siekia naudotis suremontuota daržinės stogo dalimi. Naudojimosi pastatu projektas 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) yra paruoštas pagal ieškovų pageidavimus išsakytus parengiamojo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad nuo 2005 metų naudojasi daržine, ieškovai pradėjo ja naudotis vėliau. Su dviem darbininkais keitė daržinėje stogą, kad malkos nebūtų šlapios, kurios yra laikomos rytinėje daržinės dalyje. Ant B. T. paveldėtojų žemės yra ieškovų statybos aikštelė, kur pilama ir laikoma skalda. Daržinėje prie rytinės sienos galo buvo laikomas B. T. šienas, atsakovas jį išvežė, sutvarkė tą dalį, o po kiek laiko ieškovai pripylė skaldos, tikslu užimti šią dalį. Atsakovas ginčo dalyje laiko savo lentas ir malkas, kurias kiekvieną dieną su karučiais veža į gretimą pastatą – veršidę, kurioje yra įrengtos gamybinės patalpos ir jo įmonė vykdo ten veiklą. Šias patalpas kūrena malkomis, todėl labai patogu malkas laikyti daržinės rytinėje dalyje, kuri yra arti minėtų gamybinių patalpų. Prie pastato durų lauke laiko statybines medžiagas. Sutvarkė savo lėšomis pagrindinį kelią, kuriuo įvažiuojama į daržinę.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. paaiškino, kad apie 10% jam priklauso daržinės, bet užėmęs didesnę dalį, su ieškovu H. Š. buvo susitaręs. Nuo 2007 m., kai pradėjo ūkininkauti, jis gavo naudotis daržinės vakarine dalimi. Žino, kad atsakovas V. K. remontavo stogą jo naudojamos daržinės dalyje, taip pat savo lėšomis tvarkė pagrindinį kelią. Nematė, kad ieškovai tvarkytų lauko aikštelę nuo daržinės 7 metrus. Tenkina tiek pastato pasidalijimo projektas 2015-01-04 Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad atsakovas V. K. pagal nusistovėjusią tvarką nuo 2006 m. naudojasi daržinės rytine dalimi. Ieškovai prie daržinės pagerinimo visiškai neprisidėjo, jokių darbų neatliko. Ieškovai nori naudotis rytine dalimi, kadangi ant kitų asmenų žemės, nelegaliai yra įsirengę statybinių medžiagų aikštelę. Ieškovai šiuo metu į daržinę malkų neveža, laiko ten tik statybinį laužą. Ir ieškovai, ir atsakovas V. K. rytinėje daržinės dalyje laiko malkas, tačiau atsakovas jas nuolat naudoja kito pastato šildymui, o ieškovai jas tik laiko. Atsakovas kasdien karučiais veža malkas iš daržinės į kitą pastatą. Ieškovų laikomas statybinis laužas daržinėje gali būti ir lauke, kadangi daržinėje nėra durų, todėl oro sąlygos jų laikymui nepasikeis ir nepadarys jokios įtakos jų kokybei. Atsakovas V. K. sutvarkė rytinės dalies daržinės stogą. Visi bendraturčiai privalo rūpintis bendru turtu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t.y., ieškovams 4194/10000 dalių, kas sudaro 421,07 kv.m. ploto, atsakovams V. K. ir A. K. 4942/10000 dalių, kas sudaro 496,16 kv.m. ploto, atsakovui A. S. 864/10000 dalių, kas sudaro 86,74 kv.m. ploto (b.l. 6-8, 57-59). Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), stovi ant valstybinės žemės sklypo (b.l. 16, 18). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovai, prieš kreipiantis į teismą, buvo pateikę atsakovams savo pasiūlymus dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, kuriuo atsakovams būtų siūloma nustatyti daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus nustatyta, kad šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato – daržinės naudojimosi tvarkos. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomomis patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.81 str. 1 d. formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti siekiama abiem pusėm priimtino ir optimalaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto.
Prašydami nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, ieškovai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą šio pastato pasidalinimo naudojimui projektą (b.l. 91). Pažymėtina, kad ieškovų pateiktame projekte neatitinka bendraturčių turimi daržinės plotai, kurie nustatyti pagal 1999-11-25 kadastrinių matavimų duomenis. Projekte ieškovai nurodė, kad ieškovams priklauso 421,62 kv.m. daržinės ploto, atsakovui V. K. - 496,30 kv.m. daržinės ploto, A. S. - 86,05 kv.m. daržinės ploto, iš viso daržinės bendras plotas yra 1003,97 kv.m. (b.l. 91). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pagal 1999-11-25 kadastrinių matavimų duomenis ieškovams priklauso 421,07 kv.m. daržinės ploto, atsakovams V. K. ir A. K. - 496,16 kv.m. daržinės ploto, A. S. - 86,74 kv.m. daržinės ploto, iš viso daržinės bendras plotas yra 1003,97 kv.m. (b.l. 6-8, 57-59). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, teismas remiasi bendraturčių turimais daržinės plotais nustatytais pagal 1999-11-25 kadastrinių matavimų duomenis (b.l. 6-8, 57-59). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad dėl šių nedidelių daržinės plotų neatitikimų, ginčo nėra.
Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LAT 2009-06-08 civilinė byla Nr. 3K-3-260/2009). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, nesiūlė atsakovams neteismine tvarka nusistatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką. Be to, ir viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, ieškovai nebandė su atsakovais tartis, rasti bendro kompromiso, priešingai nei atsakovai, kurie svarstė įvairius galimus naudojimosi tvarkos variantus. Atsakovai parengiamojo posėdžio metu išklausę ieškovų pageidavimus dėl daržinės naudojimosi tvarkos, buvo parengę taikos sutartį su jų pageidaujama naudojimosi tvarka, tačiau ieškovai persigalvojo dėl tokios tvarkos ir atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Dėl minėtos aplinkybės, atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, papildydami savo priešieškinio reikalavimą dar vienu naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos variantu, t.y., 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 106-109). Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai V. K. ir A. K., nori naudotis tik rytine daržinės dalimi, teismas siūlė daryti kompromisą ir rytinę dalį naudoti skersai, kad tektų abejoms šalims. Atsakovas V. K. sutiko, o ieškovams netenkino toks variantas.
Pažymėtina, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, tvarka kiekvienu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių atsirasti. Šalių paaiškinimais, jų elgesiu teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovų ir atsakovo V. K. santykiai yra konfliktiški. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta, jog siekiant sudaryti kuo mažiau prielaidų ateityje kilti nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi šalių bendrosios nuosavybės teisės objektu, tikslinga nustatyti tokią naudojimosi daržine tvarką, pagal kurią ieškovams ir atsakovams V. K., A. K. tektų atskiros durys į daržinę, t.y. kuo mažiau tektų bendro naudojimosi patalpų ir tarpusavio susitikimų. Be to, teismas mano, kad būtų protinga ir teisinga nustatyti atsakovo A. S. naudojamos daržinės dalį per vidurį, t.y., išskiriant konfliktuojančias šalis į skirtingas daržinės puses – vienus į vakarinę dalį, kitus į rytinę dalį. Atsakovas A. S. sutinka su tokia naudojimosi tvarka. Tiek ieškovams, tiek atsakovui V. K. priklausys durys, todėl šalys nepatirs jokių papildomų išlaidų dėl durų iškirtimo. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad atsakovų bendro daržinės ploto yra daugiau negu ieškovų (b.l. 6-8, 57-59).
Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, jog atsakovų 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 109) siūloma naudojimosi daržine tvarka šiuo požiūriu yra tinkamesnė nurodytiems tikslams pasiekti bei sudaro mažiau prielaidų galimoms konfliktinėms situacijoms ir ginčams ateityje kilti. Be to, atsakovų siūloma 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi daržine tvarka iš esmės nepažeidžia ieškovų teisių ir interesų. Ieškovai paaiškino, kad nori naudotis rytine daržinės dalimi, kadangi prie rytinės pastato dalies ant privataus žemės sklypo, kuris nepriklauso ieškovams nuosavybės teise, yra įsirengę statybinių medžiagų aikštelę, t.y. ten veža ir sandėliuoja žvyrą ir skaldą, kurią paskui parduoda. Tai patvirtina ieškovų pateiktos fotonuotraukos Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (b.l. 117, 118, 119). Teismas konstatuoja, kad ieškovų įrengta statybinių medžiagų aikštelė ir ten laikomos statybinės medžiagos, niekaip nėra susijusios su nustatinėjama naudojimosi daržine tvarka. Ieškovai sandėliuoja skaldą ir žvyrą ne ant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (tai patvirtino ieškovų, atsakovo V. K. paaiškinimai) ar ant valstybinės žemės, kuri būtų priskirta daržinei, o ant kito privataus asmens žemės sklypo. Ieškovai paaiškino, kad žemės savininkas yra leidęs jiems sandėliuoti ant jo žemės sklypo statybines medžiagas, todėl nėra jokio nei teisinio nei faktinio skirtumo, kokia bus nustatyta ieškovams daržinės naudojimosi dalis. Atsakovas V. K. neturi teisinio pagrindo prieštarauti ieškovų ir trečiojo asmens (žemės sklypo savininko) bendram susitarimui. Todėl nustačius ieškovams naudotis dažinės vakarine dalimi, ieškovai nepatirs neigiamų pasekmių dėl įsirengtos statybinių medžiagų aikštelės ir ten laikomų statybinių medžiagų, nes niekas nepasikeis, ieškovai kaip iki šiol naudojosi, taip ir toliau galės naudotis šia aikštele, jei bus žemės sklypo savininko sutikimas. Ieškovų statybinių medžiagų sandėliavimui neturi įtakos nustatyta daržinės naudojimosi tvarka. Atsakovas V. K. paaiškino, kad netrukdo ieškovams naudotis jų įsirengta statybinių medžiagų aikštele.
Ieškovai paaiškino, kad prie daržinės rytinės dalies ant valstybei priklausančios žemės (apie 7 metrus nuo daržinės sienos), yra įrengę privažiavimo aikštelę, t.y. savo lėšomis ir pastangomis privežė smėlio ir žvyro, išlygino vietovę, įrengė tvirtą pagrindą. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai V. M., R. Z., J. B.. Iš fotonuotraukų (b.l. 128, 129, 130, 131) matyti, kad prie įėjimo į rytinę daržinės dalį yra kieto grunto žemės danga apaugusi žole. Ties įėjimu į vakarinę daržinės dalį žemės danga yra taip pat kieto grunto, šiek tiek net geresnė nei rytinėje dalyje. Šias aplinkybes patvirtino ieškovas H. Š., atsakovas V. K., liudytojas E. B.. Atsakovas V. K. paaiškino, kad savo lėšomis sutvarkė pagrindinį kelią įvažiuoti į daržinę (fotonuotraukos b.l. 132, 133). Šią aplinkybę patvirtino atsakovas A. S. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y., V. K. įmonei išrašyta PVM sąskaita-faktūra už greiderio paslaugą 435,60 Lt sumai bei V. K. įmonei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už dolomitinę skaldą bendrai 20098,66 Lt sumai (b.l. 124-127). Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kiek jiems kainavo sutvarkyti prie rytinio daržinės įėjimo privažiavimo aikštelę. Teismas daro išvadą, kad tiek ieškovai, tiek ir atsakovas V. K. atliko bendram naudojimuisi priskirto valstybinės žemės sklypo pagerinimo darbus, bet atsakovas V. K. investavo žymiai daugiau piniginių lėšų nei ieškovai. Be to, ieškovų teisės ir interesai pažeisti nebus ir dėl to, kad prie vakarinio įėjimo (įvažiavimo) į daržinę žemės danga yra geresnė nei prie rytinio įėjimo (įvažiavimo).
Ieškovai paaiškino, kad vakarine daržinės dalimi naudojasi atsakovas A. S., o ieškovai ir atsakovas V. K. naudojasi rytine daržinės dalimi, nes tokia nusistovėjusi tvarka. Ieškovai rytinėje dalyje laiko statybinių medžiagų laužą (fotonuotrauka Nr. 2 b.l. 115) ir malkas (fotonuotraukos Nr. 2, Nr. 3 b.l. 115, 116). Atsakovas V. K. paaiškino, kad daržinės rytinėje dalyje laiko savo lentas ir malkas. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai K. M., A. P. V., E. B. bei rašytiniai įrodymai (b.l. 154-159). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ir ieškovai, ir atsakovas V. K. naudojasi rytine daržinės dalimi nuo 2005 metų pabaigos. Atsakovas V. K. paaiškino, kad kiekvieną dieną su karučiais veža malkas į gretimą pastatą – veršidę, kurioje yra įrengtos gamybinės patalpos ir jo įmonė vykdo ten veiklą (fotonuotrauka b.l. 129, b.l. 22, 109). Šias patalpas šildo malkomis. Teismas daro išvadą, kad atsakovui nustačius naudotis vakarine daržinės dalimi, žymiai pasunkėtų, o gal pasidarytų ir nebeįmanoma karučiais atsivežti malkas į gamybines patalpas, o tai pažeistų atsakovo teises ir interesus. Atsakovas daržinę naudoja malkų, kuriomis šildo savo gamybines patalpas, sandėliavimui, malkos yra naudojamos kasdien. O ieškovai paaiškino, kad automobiliu išsiveža malkas kūrenti patalpas, todėl jų atžvilgiu nesvarbu, kur bus laikomos malkos, ar daržinės rytinėje ar vakarinėje dalyje, jų teisės ir interesai nebus pažeisti. Be to, teismo vertinimu, ieškovai patirs ir mažesnes sąnaudas persikeliant iš vienos vietos į kitą, nes statybinių medžiagų laužas gali būti išvežtas ir laikomas lauke, kur ir visos kitos ieškovų statybinės medžiagos.
Atsakovas V. K. paaiškino, kad pakeitė daržinės stogą rytinėje dalyje, nes stogas buvo avarinės būklės, lijo lietus ir šlapo jo malkos. Šią aplinkybę patvirtino atsakovas A. S., liudytojas E. G., kuris parodė, kad 2014 m. vasarą su V. K. ir dar vienu darbininku, kuris jau miręs, dvi dienas tvarkė rytinės daržinės dalies stogą (keitė šiferio lakštus ir lopė skyles su skiediniu), bei rašytiniai įrodymai (fotonuotrauka b.l. 40 ir 43, b.l. 61, 62, 63, 64, 65, 66). Ieškovų argumentas, kad keisti stogą šiferiu yra netinkama medžiaga, atmetamas. Atsižvelgiant į daržinės paskirtį, jos esamą būklę, statybos metus, plotą, jos pagerinimui reikalingas skirti lėšas, teismo vertinimu yra visiškai racionalu ir pakankama priemonė daržinės stogo sutvarkymui šiferio lakštai, o ne kita brangesnė statybinė medžiaga. Ieškovai patvirtino, kad jie daržinėje jokių pagerinimų neatliko. Todėl teismas daro išvadą, kad socialinis teisingumas nebūtų pasiektas, jei atsakovui reikėtų naudotis vakarine daržinės dalimi, o rytinę, kurią atsakovas savo lėšomis pagerino, palikti naudotis ieškovams. Tokios naudojimosi tvarkos nustatymas pažeistų atsakovo V. K. teises ir interesus. Teismo manymu, ieškovų siūloma daržinės naudojimosi tvarka tėra jų siekis sudaryti sau palankesnes naudojimosi bendru turtu sąlygas. Be to, visiškai nesuprantama, kodėl atsakovas V. K. turėtų ieškovams palikti naudotis pagerinta rytine daržinės dalimi. Visi bendraturčiai turi rūpintis ir prižiūrėti bendrą turtą proporcingai savo daliai (CK 4.76 str.). Atsakovas V. K. nurodė dar vieną svarbų motyvą dėl ginčijamos daržinės dalies, t.y., prie įėjimo į rytinę daržinės dalį jis turi pasistatęs statybinį vagonėlį bei lauke laiko savo statybines medžiagas (fotonuotrauka b.l. 41).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal vidinį įsitikinimą darytina išvada, kad atsakovų prašoma nustatyti daržinės naudojimosi tvarka pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą šio pastato pasidalinimo naudojimui projektą 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 109), yra racionali, sumažins konfliktų dėl naudojimosi daržine tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkintinas.
Įstatyme numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, nurodoma, kad asmeniui nesąžiningai pareiškusiam nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) gali būti skiriama bauda (CPK 95 str.). Atsakovai prašo skirti už piktnaudžiavimą teise baudą ieškovams. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui besąlygiškai daryti išvados, kad ieškovai, pateikdami ieškinį dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimu laikyti tokie atvejai, kai šalis naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Šalis negali naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (2005-04-04 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovų ieškinio pateikimu atsakovams buvo padaryta esminė žala, dideli nuostoliai, kad ieškovai savo teise pateikti ieškinį dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo naudojosi ne pagal paskirtį, ar kad tokios teisės naudojimas buvo neproporcingas siekiamam tikslui. Byloje nėra duomenų apie realius atsakovų nuostolius, kurie būtų susidarę kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Be to, turi būti įvertinamas ir ieškinį padavusio asmens, šiuo atveju ieškovų, sąžiningumas. Vien ieškinio nepagrįstumo nepakanka šiai aplinkybei konstatuoti, kadangi teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose teisės aktuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė pateikti ieškinį teismui gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, nustačius, kad ja naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. O šių aplinkybių byloje nenustatyta. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovai žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškinys dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo yra aiškiai nepagrįstas, taip pat duomenų apie tai, kad ieškovai numatė ar galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti ieškinio padavimas ir kokių neigiamų pasekmių atsakovams jie siekė. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovai būtų siekę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi asmeniui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka, taip pat naudotis kitomis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, pvz., teikti ieškinį. Nepaneigta, kad ieškovai, reikšdami nors ir nepagrįstą ieškinį, buvo sąžiningi, todėl negalima pripažinti juos piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymas atmetamas.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41 EUR ieškovų sumokėtas žyminis mokestis, 689,62 EUR ieškovės A. Š. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 82 EUR atsakovo V. K. sumokėtas žyminis mokestis, 579,24 EUR atsakovų išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 7,07 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkintinas, todėl iš ieškovų priteisiamos visos procese patirtos šalių ir valstybės bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą šio pastato pasidalinimo naudojimui projektą 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 109), ieškovams A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) skiriant naudotis pastato dalimi plane pažymėta (duomenys neskelbtini), atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skiriant naudotis pastato dalimi plane pažymėta (duomenys neskelbtini), atsakovams V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skiriant naudotis pastato dalimi plane pažymėta (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš kiekvieno ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 144,81 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš kiekvieno ieškovo po 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš kiekvieno ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 144,81 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš kiekvieno ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,53 EUR (tris eurus 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Atsakovų prašymą skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.