- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1-63-272/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00027-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Civilinis ieškovas
- E. J.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Romualdas Vitkus
- Kategorijos
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liudmilai Dubinskajai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, -
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. J. 2011 m. sausio 21 d., apie 18-20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu, jai sėdint ant lovos, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į kairę šlaunį. E. J. atsigulus ant nugaros ir atstačius kojas tikslu apsiginti, A. J. sugriebė dešinę koją ir pradėjo jos koją daužyti į lovos atramą. E. J. atsistojus ir bėgant iš kambario, A. J. sugriebė ją už dešinės rankovės, patraukė, dėl ko ji trenkėsi nugara į durų staktą, po to tampė ją už plaukų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. J. 2011 m. vasario 19 d., apie 16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) E. J. kartu su mažamečiu sūnumi L. J., gim. (duomenys neskelbtini), teikiant pagalbą savo neįgaliai motinai G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. pradėjo priekaištauti žmonai dėl sūnaus išnaudojimo ir metė į ją mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. kraujosruvą dešinio skruosto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. J. 2011 m. kovo 12 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu šakutės bukuoju galu tyčia sudavė nukentėjusiajai E. J. į smilkinį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat A. J. sistemingai terorizavo bei baugino žmogų naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, o būtent: A. J. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio, tiksliai nenustatytu metu, iki 201 kovo 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sistemingai terorizavo bei baugino savo žmoną E. J., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą - grasindavo ją nužudyti nušaunant, išplūsdavo necenzūriniais žodžiais kitų šeimos narių akivaizdoje: 2010 m. gruodžio 9 d. vakare išjungė šviesą, neleisdamas mažamečiam sūnui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ruošti pamokas, išvadino E. J. sūnaus akivaizdoje necenzūriniais žodžiais; 2010 m. gruodžio 17 d. grasino nužudyti E. J., sakydamas, jog jai bus taip „kaip atsitiko R. S.“ (R. S. 2008 metais buvo nužudytas šaunamuoju ginklu), bei demonstruodamas žmonai daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą; 2011 m. sausio 15 d., naktį A. J. pareikalavus gaminti maistą, ir E. J. atsisakius tai daryti, A. J., pargriovęs E. J. ir sugriebęs ją už plaukų, vilko grindimis mažamečio sūnaus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje; 2011 m. sausio 21 d., apie 18-20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu, A. J. grasino ją nužudyti, sakydamas, jog „ištaškys smegenys ant sienų“; jai sėdint ant lovos, jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į kairę šlaunį; E. J. atsigulus ant nugaros ir atstačius kojas tikslu apsiginti, A. J. sugriebė dešinę koją ir pradėjo jos koją daužyti į lovos atramą; E. J. atsistojus ir bėgant iš kambario, A. J. sugriebė ją už dešinės rankovės, patraukė, dėl ko ji trenkėsi nugara į durų staktą, po to tampė ją už plaukų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė E. J. sveikatą; 2011 m. vasario 17 d., tiksliai nenustatytą valandą savo namo virtuvėje A. J. priėjo E. J. iš už nugaros ir jai į burną įkišo skudurą; 2011 m. vasario 19 d., apie 16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) E. J. kartu su mažamečiu sūnumi L. J., gim. (duomenys neskelbtini), teikiant pagalbą savo neįgaliai motinai G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. pradėjo priekaištauti žmonai dėl sūnaus išnaudojimo ir metė į ją mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė jai į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. kraujosruvą dešinio skruosto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; 2011 m. kovo 7 d., apie 14 val., A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu puolė tampyti ją už plaukų, grasindamas „ištaškyti jos smegenis į sieną“; 2011 m. kovo 12 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu A. J. šakutės bukuoju galu tyčia sudavė nukentėjusiajai E. J. į smilkinį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. J., sistemingai baugindamas ir terorizuodamas nukentėjusiąją E. J., privertė ją laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. kovo 12 d. gyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės ir sveikatos.
Kaltinamasis A. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltas neprisipažino, prašė jį išteisinti. Parodė, kad jo santykiai su nukentėjusiąja pašlijo po penkerių santuokos metų. Jiems susituokus ji net karvę melžė, padėjo ūkyje, bet po penkerių santuokoje pragyventų metų ji nustojo padėti ūkyje, tvarkėsi tik jie su mama. Žmona pradėjo daugiau ilsėtis, pradėjo nuolat kažkam skambinėti, iššaukiančiai rengtis. Jis ragino, kad ji padėtų dirbti ūkyje, sakė jai ieškotis darbo, jei nenorinti dirbti ūkio darbus. Maždaug po pusės metų ji rado darbą, jam sakė, kad padės tetai austi kilimus, kuriuos labai perka vokiečiai. Žmona iššaukiančiai rengdavosi, išvažiuodavo penktadienį neva dirbti pas tetą ir grįždavo namo sekmadieniais, jis nekreipė į tai dėmesio. Netrukus jo draugai pradėjo klausinėti, kur dirbanti jo žmona, jis sakė jiems, kad ji su teta audžia kilimus, o jie jam atsakydavo, kad net laikraščiuose rašo, kad ji užsiima nešvankiais dalykais. Po šių pasakymų jis paklausė žmonos, kas apie ją parašyta laikraščiuose, ir tuomet ji prisipažino, kad ją, neva, draugės „pakišusios“, ir ji buvo nubausta už prostituciją. Ji ir Aukštadvario policijos nuovados įskaitoje buvo įrašyta už šiuos savo darbelius. Tai buvo 2000 metais. Jis nesiskyrė su žmona, kadangi dukra I. buvo mažytė, gaila buvo vaiko. Žmona tuo metu užkrėtė jį venerine liga, ir pusantrų metų jie gyveno atskirai, bet oficialiai neišsiskyrė. Žmona buvo išvažiavusi gyventi atskirai, o dukrą buvo palikusi jam auginti, per mėnesį tik kelis kartus atvažiuodavo aplankyti dukters. Parodė, kad visi šie jos išsigalvojimai, kad jis ją muša, prasidėjo tada, kai jis 2010 metų lapkričio mėnesį pradėjo ruošti dokumentus skyryboms, žmona iš karto pasakė, kad sutiks su juo skirtis gražiuoju tik tuomet, jei jis duos jai pinigų. Ji paprašė, kad jis sumokėtų jai 20000 Lt, bet jis neturi tokios pinigų sumos.
A. J. parodė, kad 2011-01-21 tarp jų su nukentėjusiąja įvyko konfliktas, nes ji pastoviai tikrino jo mobilaus ryšio telefoną. Tą dieną kažkas jam parašė SMS žinutę, ji, išgirdusi pyptelėjimą, griebė iš jo telefoną ir norėjo perskaityti žinutę, o jis, norėdamas iš jos atimti telefoną, užgriuvo ant jos, prispaudė ant sofos ir atiminėjo iš jos savo telefoną. Parodė, kad gal atiminėjant jis ir galėjo jai padaryti mėlynę ant šono, bet jos nemušė. Jis negali pasakyti, iš kur ant jos kūno atsirado kiti sužalojimai. Parodė, kad ji per savaitę po du kartus išvažiuodavo iš namų, tad gal kažkur kitur jai buvo padaryti sužalojimai. Parodė, kad šio įvykio dieną ji niekur nebuvo išvažiavusi, bet prieš tai buvo išvažiavusi. Parodė, kad užgriuvęs ant jos ir prispaudęs ją prie sofos jis atiminėjo telefoną, bet jam nepavyko jo atimti, ji ištruko ir sprukdama su jo telefonu atsitrenkė į durų staktą. Parodė, kad šio įvykio metu jis buvo blaivus, kadangi, jeigu jis būtų buvęs neblaivus, ji būtų iškvietusi policijos pareigūnus, nes ji visuomet jam būnant neblaiviam kviesdavo policijos pareigūnus. Parodė, kad šio įvykio metu jis nesakė nukentėjusiajai, kad „ištaškys jos smegenis“, kad ją nužudys.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-02-19 išėjęs iš savo kambario ir eidamas koridoriumi tarpduryje jis pamatė pargriuvusią uošvę ir sūnų L., kuris kėlė uošvę, paėmęs ją už rankų. Praeidamas žmonai, kuri buvo uošvės kambaryje, jis pasakė, kad neišnaudotų sūnaus, nes jam pakelti močiutę yra per sunku, kad ji galinti paprašyti stipresnių pagalbos. Sūnus jam nesiskundė, kad jį mama išnaudoja, bet jam pačiam pagailo vaiko. Žmona jo neprašė padėti jai pakelti ant grindų nukritusią jos motiną, o jis nesisūlė padėti, nes nenorėjo su žmona turėti jokių reikalų. Parodė, kad nukentėjusioji fantazuoja, kad jis metė į ją mobilaus ryšio telefoną, jis tik praeidamas pro kambarį, kuriame ji buvo, pasakė, kad ji neišnaudotų sūnaus, ir išėjo į lauką. Parodė, kad L. stovėjo tarpduryje tuomet, kai, neva, jis žmonai trenkė telefonu, todėl sūnus tikrai turėjo matyti tą faktą, bet jis to nematė.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-03-12 buvo šeštadienis, jis su kaimynu A. I. dirbo miške, atsivežė priekabą malkų. Tai buvo apie 17.00 val. Jis (A. J.) nupirko alaus, jie sėdo su kaimynu pietauti ir gėrė alų, o nukentėjusioji, pamačiusi, kad jie geria alų, tyčia atsiuntė pas jį dukrą, kad ši paprašytų iš jo pinigų. Parodė, kad dukra į mokyklą visada važiuodavo sekmadieniais ir prieš išvažiuodama paprašydavo jo pinigų, o šis įvykis buvo šeštadienį, todėl jis daro prielaidą, kad žmona tyčia pasiuntė dukrą prašyti jo pinigų, kadangi norėjo jį išprovokuoti. Dukra prašė, kad jis duotų jai 70 Lt, bet jis jai atsakė, kad pinigų neturi, o kitą dieną parduos atsivežtas malkas ir duos jai pinigų. Šio įvykio metu jis buvo neblaivus, vėliau jam buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. Kai jis atsakė, kad neturi pinigų, dukra išėjo, bet po kurio laiko, jo nuomone, žmona vėl atsiuntė dukrą, kad ši dar kartą paprašytų iš jo pinigų. Pirmą kartą jis dukrai pažadėjo duoti tiek pinigų, kiek ji jo prašanti, o jai atėjus antrą kartą su tuo pačiu prašymu, jis pasakė, kad, jei jai taip reikia pinigų, tegu paprašo mamos. Žmona išgirdusi, kad jis pasakė dukrai, jog pinigų prašytų iš mamos, nubėgo į A. J. mamos kambarį ir sakė jai, kad ši pagimdžiusi sūnų, kuris nesirūpina savo vaikais. Susinervinęs, kad ji taip kalba su jo mama, jis priėjo prie nukentėjusiosios, kuri buvo tarpduryje, paėmė jai už apykaklės ir pasakė, kad ji išeitų iš jo mamos kambario ir nenervintų jos. Tuo metu virtuvėje buvo kaimynas A. I., sūnaus L. nebuvo. Nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad jis (A. J.) ją muša, atbėgo dukra, jis pasakė dukrai, kad jos mamos nemušė, o tiesiog paėmė už apykaklės ir liepė jai išeiti, dar jis paėmė ir timptelėjo dukrai už apykaklės, norėdamas jai parodyti, kaip dare jos motinai. Vėliau dukra parašė, kad jis jai iš ausies išrovė auskarą, nors jis to nepadarė, tik palengva timptelėjo, kraujas iš ausies nebėgo. Tada žmona pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, jei nesirūpinu savo dukra. Parodė, kad jis nesudavė nukentėjusiajai šakute, nes neturėjo tokio tikslo, mano, kad ji pati save sužalojo arba buvo sužalota ten, kur išvažiuodavo kelis kartus per savaitę. Jis nemušė nukentėjusiosios, nežino, kas ją sumušė, ji fantazuoja, kad jis ją mušė.
Taip pat A. J. parodė, kad apie 2010-12-09 tarp jų su žmona įvykusi konliktą ji papasakojo ne taip, kaip buvo iš tikrųjų. Parodė, kad jo mamos namuose apie 5 metus gyvena ir nukentėjusiosios motina G. Ž., tačiau ji visiškai neprisideda prie komunalinių mokesčių. Jis tiesiog pasakė nukentėjusiajai, kad prisidėtų kažkokia dalimi ir ji prie mokesčių, o ši atkirto, kad mokesčių nemokės, pati išjungė elektros energiją, užsidegė žvakes, pasikvietė pas save į kambarį sūnų ir tyčia prie žvakių šviesos su juo ėmė ruošti pamokas. Sūnus paklausė, kodėl pamokas reikia ruošti žvakių šviesoje, o ji jam atsakė, kad jis (A. J.) atjungė elektrą. Tuomet jis tyčia jai pasakė, kad žvakės liepsnos gadina lubas, ir liepė jai įsijungti šviesą. Parodė, kad necenzūriniais žodžiais 2010-12-09 jis nukentėjusiosios nevadino.
Taip pat A. J. parodė, kad 2010-12-17 įvykio metu su nukentėjusiąja dar gyveno kartu viename kambaryje. Buvo vėlus vakaras, jie žiūrėjo televizorių ir tuo metu tarp jų įvyko konfliktas dėl skyrybų. Tuo metu jis jau ruošė dokumentus skyryboms, bet ieškinio teismui dar nebuvo padavęs. Žmona nesutiko su skyrybomis, reikalavo, kad jis duotų jai pinigų, tuomet ji sutiksianti skirtis. Jis jai pasakė, kad neturi pinigų, todėl jų neduos, tuomet ir įvyko konfliktas. Konflikto metu ji jo paklausė: „Nori nemalonumų?“, jis atsakė, kad nori, tuomet ji paėmė telefoną, surinko pagalbos numerį 112 ir verkdama pasakė, kad vyras turi ginklą ir žada ją nušauti. Visą tai girdėjo sūnus, kadangi tuo metu jis buvo su jais kambaryje. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos pamačiusi nukentėjusioji pradėjo verkti ir pasakė jiems, kad jis grąsino ją nušauti. Parodė, kad jis konflikto metu buvo paminėjęs pavardę - S., bet tik dėl to, kad jo sutuoktinė išsiskyrė su juo jam net nežinant apie tai. S. buvo jo kaimynas, jie bendravo. Parodė, kad jis (A. J.) tiesiog pasakė nukentėjusiajai, kad, jei ji nesutinka su juo skirtis gražiuoju, tai išsiskirs su ja taip, kaip tai padarė S.. Matyt, šiuos jo žodžius ji suprato kaip grasinimą. Parodė, kad šio įvykio metu jis turėjo ir šiuo metu turi tik pneumatinį šautuvą, kuriam įsigyti nereikia leidimo. Parodė, kad jis negrasino nukentėjusiajai turėtu ginklu. Ginklą 2010-12-17 iš jo paėmė policijos pareigūnai ir išsivežė, jie sakė, kad, kadangi šeimoje vyksta konfliktai, jie turi iš jo laikinai paimti ginklą. Daugiau jis ginklų neturi, tai yra tik nukentėjusiosios fantazijos. Parodė, kad jis nėra medžiotojas, kieme su draugais iš pneumatinio šautuvo pašaudydavo, tačiau iš jokio kito ginklo jis nėra šaudęs. Parodė, kad policijos pareigūnai atliko kratą ir ginklų nerado.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-01-15, apie 22.00-23.00 val. sūnus žaidė jo kambaryje ir paprašė valgyti. Išgirdęs, kad sūnus nori valgyti, jis (A. J.) nuėjo ir apie tai pasakė žmonai, ji atsisakė sūnui gaminti valgyti, o jis (A. J.) tai išgirdęs išėjo iš jos kambario ir tuo viskas baigėsi, nukentėjusiosios už plaukų jis netampė, tai gali paliudyti ir sūnus.
A. J. taip pat parodė, kad nukentėjusiosios minėto įvykio, neva įvykusio 2011-02-17, taip pat nebuvo. Tą dieną apie 21.00 val. jis grįžo namo išgėręs ir nuėjo miegoti, jokių konfliktų tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo, jis nekišo nukentėjusiajai į burną skuduro, ji fantazuoja.
Taip pat A. J. parodė, kad nukentėjusiosios minėto įvykio, neva įvykusio 2011-03-07, taip pat nebuvo.
Taip pat A. J. parodė, kad 2010-12-31 jie šventė ateinančius Naujuosius metus, kambaryje buvo jis, jo draugas R. K., nukentėjusioji ir sūnus L.. Visi sėdėjo prie stalo ir tuo metu į jo (A. J.) mobilaus ryšio telefoną atėjo SMS žinutė, kažkas jį sveikino Naujųjų metų proga. Jis pradėjo skaityti SMS žinutę ir tuo metu gavo smūgį į galvą televizoriaus pultu. Nukentėjusioji sėdėjo kitoje stalo pusėje ir su visa jėga metė į jį pultą, pataikė į dešinį antakį, pradėjo bėgti kraujas. Jis nesikreipė į policiją ar gydymo įstaigą dėl šio įvykio, dėl šio įvykio nukentėjusiajai nėra iškelta baudžiamoji byla. Gindamasis nuo tolimesnio nukentėjusiosios prieš jį vartojamo fizinio smurto jis paėmė ją už plaukų ir ištempė ją iš kambario. Iš pradžių jis jos paprašė, kad ji išeitų iš kambario, bet jai atsakius, kad ji kur norinti, ten sėdinti, paėmė ją už plaukų ir išvilko iš kambario.
Parodė, kad reikia daryti jos motinos namo, kuriame jie gyvena, rekonstrukciją, taigi, anksčiau ar vėliau reikės versti virtuvės sieną, todėl jis tyčia ir pagąsdino nukentėjusiąją, kad vers sieną, tačiau to daryti tikrai nežadėjo, kadangi namas yra ne jo, o jo mamos. Tiesiog jis ją taip pagąsdino, nes nukentėjusioji taip pat jam grasino, kad skyrybų metu prisiteis kambarį, į kurį įleis gyventi čigonus. Ateityje jis žada griauti virtuvės sieną dėl namo rekonstrukcijos.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-02-28 jis užėjo į nukentėjusiosios kambarį, kuriame buvo dukra I., jo (A. J.) krikšto dukra D. V. ir dar viena dukters draugė, kurios jis nepažįsta. Tuo metu tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas dėl vaikų išlaikymo. Jis augino dukrą, kai žmona buvo išvažiavusi metams gyventi atskirai, jis priminė jai apie tai, o ši supyko, sukėlė isteriją ir paleido į jį kėdę, tai gali paliudyti kambaryje tuo metu buvusios jo išvardintos merginos.
A. J. parodė, kad 2010-12-22 jie dviese su žmona važiavo iš Vilniaus namo jo automobiliu. Jis vairavo automobilį ir bevažiuojant tarp jų įvyko konfliktas, nukentėjusioji sėdėjo automobilio gale už jo ir staiga pradėjo jam nagais draskyti veidą, spardyti į ranką, isteriškai rėkti. Savo tokiais veiksmais ji vos nesukėlė eismo įvykio. Dar ji jam pasakė: „Tavo laimė, kad telefoną namie palikau, nes degs tavo namai ir bus aukų“. Jis nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimą dėl šio įvykio, tačiau tuo metu budėjusi pareigūnė jį atkalbėjo, pasakė, kad už kelių dienų Kalėdos ir jie susitaikys, taip jis pareiškimo ir neparašė. Parodė, kad jis nedažnai išgeria, porą kartų per mėnesį būna neblaivus, o šiaip alaus išgėria ir panašiai. Parodė, kad ne visų šių paminėtų įvykių metu jis buvo neblaivus, nukentėjusioji tiesiog naudojasi situacija, jis du kartus buvo išvežtas į policiją išblaivinimui, tai buvo 2010 ir 2011 metų žiemą, kai tarp jų su nukentėjusiąja įvykdavo konfliktai. Parodė, kad jis nėra nukentėjusiajai grasinęs, neturi tikslo jos nužudyti, jis būtų galėjęs įvykdyti grasinimus, jei jie būtų buvę tikri, bet tikslo to padaryti nebuvo. Parodė, kad nukentėjusiosios tokia psichinė sveikata nuo pat jų santuokos sudarymo, dukrai I. buvo tik treji ir ji žaisdama sulaužė magnetolą, tai žmona dėl to puolė į isteriją, pradėjo kalbėti nesąmones, apimta isterijos ji kelis kartus buvo nualpusi, į medikus dėl tokios jos psichinės būklės jie niekada nesikreipė. Parodė, kad jis nesakė sūnui, kad šis teisme duotų jam palankius parodymus, tik sakė jam, kad nemeluotų ir sakytų tiesą. Parodė, kad jie su draugais kartais žiūri filmus suaugusiems, bet sūnus nemato, kai jie juos žiūri, kai jis užeina į kambarį, kuriame jie su draugais žiūri filmus suaugusiems, jis (A. J.) iš karto perjungia į kitą televizijos kanalą, nebuvo nė karto, kad sūnus matytų tokio turinio filmus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jos sutuoktinis, santuoką jie sudarė 1991 metais, jie turi du vaikus - dukrą I. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pirmuosius penkerius metus su kaltinamuoju jie gyveno gerai, vėliau jo sistemingas girtuokliavimas su draugais privedė prie dabartinės situacijos. Nuo santuokos sudarymo iki dabar jie gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamojo mamos V. J. namuose, su jais kartu gyvena ir jos (E. J.) mama G. Ž.. Parodė, kad kaltinamasis gamindavo naminę degtinę, todėl pas jį atsirado vis daugiau draugų. Dukra I. gimė labai ligota, du ar tris mėnesius jos su ja gydėsi Santariškių klinikose, ji sirgo neaiškia liga, vėliau paaiškėjo, kad tai astmos apraiška, daug laiko iš jos (E. J.) atėmė jos darbas, todėl ne visą laiką mate, kas vyksta namuose, kuo užsiima jos vyras, ir daug ką praleisdavo pro akis. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. ir nuo tada jie su vaikais nuolat patirdavo kaltinamojo prieš juos vartojamą ekonominį smurtą. Kaltinamasis neduodavo jai pinigų nei vaikų drabužiams, nei maistui, o maistą net slėpdavo nuo jų (verkia). Parodė, kad ji visiškai nevartoja alkoholio, todėl negalėjo toliau toleruoti vyro girtuokliavimo, nes visą tai matė jų vaikai, savo elgesiu jis darė žalą vaikams. Kaip pavyzdį ji galiu paminėti, kad jų sūnus L. pradėjo žaisti tokius žaidimus, kaip, kad prisipildavo į butelius nuo degtinės vandens ir pilstydavo. Vyras netgi atsisakydavo nuvežti vaikus į ligoninę, nes būdavo neblaivus. Jis vartoja alkoholį reguliariai, per savaitę 2-3 kartus, ji taikėsi su tokia padėtimi iki kol jis pradėjo pries ją vartoti smurtą. Mažiauso dalyko reikalaujant jis primindavo jai, kad jie gyvena jo namuose, kad jie su vaikais neturi teisės atsidaryti šaldytuvą, tuo tarpu prieš tai savo sugėrovams pridėdavo pilną stalą maisto. Jis nuolat sakydavo, kad jie nemoka jam už paslaugas, būdavo, kad elektros lemputes išsukdavo, kai dukra dėdavosi į spintą savo daiktus, jis pareikšdavo, kad ji galinti nusipirkti savo spintą. Vieną kartą jis išnešė vaikų rūbus į lauką jiems matant ir degino, ji (E. J.) bėgo ir traukė rūbus iš laužo, visą tai matė vaikai. Fizinį smurtą kaltinamasis jos (E. J.) atžvilgiu vartoja seniai, dar 2000 metais jis buvo labai stipriai ją sumušęs, tai buvo 2000 m. lapkričio mėnesį, buvo labai šalta, ji basa išbėgo iš namų. Tai įvyko eilinio jo girtuokliavimo metu, tą kartą jis vartojo alkoholį su buvusiu savo bendradarbiu V. R.. Apie 3.00 val. kaltinamasis vijosi ją norėdamas sumušti, tą naktį vaikai buvo be miego. Jai vaikų mokytojos nuolat sakydavo, kad vaikai ateina į mokyklą neišsimiegoję, ji visuomet prašydavo, kad vyras netriukšmautų ir leistų vaikams miegoti, bet jis jos neklausė. Tą kartą eilinio jo girtuokliavimo metu ji paprašė, kad jis netriukšmautų ir leistų vaikams miegoti, nes šiems ryte į mokyklą, bet jis atsakė, kad tai jo namai ir ką jis norės, tą ir darys. Naktį baigęs girtuokliauti jis pradėjo ją vytis, o ji, vengdama fizinio smurto, bandė pabėgti, bėgdama paslydo ir nukrito, tuo metu pribėgęs prie jos A. J. stipriai kumščiu trenkė jai į lūpą, suplėšė marškinėlius, buvo daug kraujo. Po šio jai padaryto sužalojimo ji nesikreipė į policiją.
E. J. parodė, kad 2010 m. vasarą jiems su vaikais pusryčiaujant į virtuvę atėjo kaltinamasis, jis priėjo prie jos (E. J.) ir liepė atlaisvinti jam kėdę, ant kurios ji sėdėjo, ji nesutiko, tada jis priėjo prie puodo, kuriame virė dešrelės, ištraukė karštas dešreles ir priėjęs prie jos laikė virš jos dešreles, nuo kurių jai ant kojų varvėjo karštas vanduo. Vaikai gynė ją, dukra I. pradėjo šaukti ant tėvo: „Pagalvok, ką darai, ar turi proto, apsiramink, juk pavalgysime ir išeisime.“ Sūnus L. nematė, kai kaltinamasis virš jos laikė dešreles, nuo kurių jai ant kojų varvėjo karštas vanduo, tuo metu jis (sūnus) jau buvo nuėjęs žaisti kompiuterinius žaidimus. Po dukters I. įsikišimo, A. J. griebė ją (E. J.) už plaukų ir nusviedė ant žemės, taip parodydamas, kad tai jo kėdė. Ji atsistojo, o jis vėl griebė ją už pakarpos, tada jau ji čiupo ant stalo stovėjusį dubenį su salotomis ir gindamasi paleido dubenį į jį. Tai buvo apie 9.00-10.00 val.
E. J. parodė, kad visi įvykiai, apie kuriuos kalbama šioje byloje, prasidėjo 2010 m. spalio mėnesį, kai ji kreipėsi į policiją dėl to, kad vyras jai grasina susidorojimu, grasino, kad atvažiuos žmonės ir sukapos ją kirviu.
Taip pat E. J. parodė, kad kaltinamasis dažnai šaudo iš šaunamųjų ginklų. Ypatingai dažnai tai daro su R. K., tai jų hobis. Jie mėgsta šaudyti į namo kieme esantį taikinį. Vyras turi pneumatinį šautuvą, dar turi revolverį, medžioklinį šautuvą, bet niekada neteko matyti, kad būtų iš medžioklinio šautuvo šaudęs lauke. Ji kreipėsi į policiją dėl jo turimų ginklų, tačiau kratos metu pas A. J. buvo rastas tik pneumatinis šautuvas, kuris iš jo buvo paimtas, bet vėliau grąžintas atgal. 2010-12-17 ji iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad vyras grąsino jai revolveriu, bet kai atvyko policijos pareigūnai, jis neblaivus gulėjo lovoje, policijos pareigūnai pakėlė jį iš lovos ir paklausė, ar jis turintis revolverį, tačiau šis pareigūnams tikino, kad turi tik pneumatinį šautuvą ir jį jiems atidavė. Policijos pareigūnai atliko kratą, ieškodami ginklų, praėjus pusantros ar dviems savaitėms, tačiau jų nerado, nes per tiek laiko jie buvo paslėpti, tą pačią dieną, kai ji kvietė policijos pareigūnus dėl ginklo, krata nebuvo atlikta, A. J. yra per daug protingas, kad dabar namuose laikytų ginklus. Parodė, kad 2008 metais buvo nušautas jų kaimynas S., po šio įvykio A. J. jai (E. J.) bent vieną kartą į savaitę vaikų akivaizdoje pasakydavo: „Bus tau, kaip S.“. Dar sakydavo, kad jos smegenis ištaškys ant sienos. Tai vykdavo tada, kai ji prašydavo, kad jo sugėrovai išeitų ir namuose nebūtų triukšmo, kadangi vaikams reikėjo pailsėti. Šiuos vyro žodžius ji suvokė kaip realų grąsinimą, jis kalbėdamas su draugais vis sakydavo, kad arba ją nušaus, arba pats nusišaus. 2010-12-17 jis rankose turėjo geltonos spalvos savadarbį revolverį ir juo ją gasdino. Tai buvo tarp 16.00-18.00 val. Tą dieną jie su vyru konfliktavo, ir jis gasdino ją turėtu revolveriu, dėl ko ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu namuose buvo jų dukra I. J. ir A. J. krikšto dukra D. V., jos girdėjo, kai ji (E. J.) kvietė policijos pareigūnus. 2010-12-17 jie su vyru dar gyveno viename kambaryje, kuriame ir susibarė. Įvykus konfliktui jis išbėgo iš kambario ir netrukus grįžo atgal su ginklu rankose. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis pasakė jai, jog ji bus išvaryta lauk iš namų su savo „dvesiančia“ mama ir daugiau neįeis į jo namus, o ji jam pasakė, kad įeis, tuomet jis pasakė: „Nori, tuoj tau nereikės nei namų, nei nieko?“, išbėgo ir į kambarį grįžo rankose turėdamas revolverį. Išsigandusi ji iškvietė policijos pareigūnus, o šiems atvažiavus, A. J. padavė jiems pneumatinį šautuvą, pareigūnai susikoncentravo į jiems paduotą šautuvą ir kitų ginklų neieškojo. Išvažiavus pareigūnams ir praėjus maždaug dviems valandoms, snausdama ji girdėjo, kad A. J. kažkur išvažiavo automobiliu ir po valandos grįžo atgal. Parodė, kad kaltinamasis sistemingai ją varydavo iš namų, neapsikentusi ji persikraustė gyventi į kitą kambarį ir norėdama ramiai be vaistų išsimiegoti ištraukdavo kambario durų rankenas, kad jis negalėtų pas ją užeiti.
E. J. parodė, kad 2011-01-21 kaltinamasis stipriai sumušė ją rankomis. Tai įvyko namuose, apie 18.00-20.00 val. Tą dieną jis buvo neblaivus ir pradėjo prie jos priekabiauti, įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais, o paskui puolė mušti kumščiais, daužė rankomis į šlaunis, sudavė 3 kartus į kairę šlaunį, ji pradėjo gintis, atsigulusi ant nugaros bandė spirtis ir išsivaduoti, tačiau tada jis paėmęs jos dešinę koją ėmė ją trankyti į medinį lovos atlošą. Ji pradėjo šaukti, sakė jam: „Kas mano mamą prižiūrės, jei mane užmuši?“. Tuomet jis ją paleido, ji atsikėlė ir pradėjo bėgti nuo jo, tačiau jis sugriebė ją už rankovės, ir dėl to ji stipriai trenkėsi į kambario duris. Visa kairė jos kūno pusė buvo mėlyna, ji kreipėsi į medicinos įstaigą, kur buvo nustatyti jai padaryti sužalojimai, ligoninėje ji negulėjo, gydėsi namuose.
E. J. taip pat parodė, kad jos mamai yra 86 metai, ji serga Parkinsono liga, ji (E. J.) visuomet ją nešioja ant rankų, kadangi pati ji nevaikšto, nesėdi, sugeba praryti tik pieną. A. J. visada vaikams sako, kad tokiom „staruchom“ reikia greičiau „dvėsti“. Vaikai jai padeda prižiūrėti mamą. 2011-02-19, apie 16.00 val. ji nešė mamą į tualetą, ir pakeliui ji jai išsprūdo iš rankų, tai pamatęs L. pribėgo prie jų ir padėjo jai ją užkelti ant klozeto, kadangi ji (E. J.) norėjo ją apiprausti. Tai pamatęs A. J. pasakė jai, kad daugiau ji nedrįstų prileisti vaiko prie “dvokiančios senės”. Jis tuo metu kalbėjo telefonu ir pamatęs, kad sūnus padėjo jai nunešti močiutę į vonios kambarį, atlėkė ir ėmė šaukti. Šaukė ant jos (E. J.) ir liepė L. išeiti, vaikas brovėsi per tamsų ir siaurą koridorių tarp jos ir A. J., ir ji tuo metu pajuto smūgį mobilaus ryšio telefonu. Kaltinamasis metė į ją telefoną ir pataikė jai į dešinės pusės skruostą. Apie šį įvykį ji pranešė policijos pareigūnams, o šie - medikams. Jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet šio įvykio metu jai labai pakilo kraujospūdis, medikai jai leido vaistus, kad jį sumažinti, ir sakė, kad visų pirma jie turi suteikti pagalbą jai (E. J.), o ne jos sergančiai mamai, kuri tuo metu sirgo plaučių uždegimu.
E. J. taip pat parodė, kad dukra I. J. mokosi (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo mėnesį, tikslios datos dabar jau neprisimena, jai (dukrai) reikėjo skubiai važiuoti į mokyklą. Tuo metu jau vyko ikiteisminis tyrimas vyro (A. J.) atžvilgiu ir jam labai nepatiko, kad jų dukra palaiko ją (E. J.), o ne jį, todėl jis pradėjo ją (dukrą) finansiškai bausti, neduodavo jai pinigų. Dukra prieš išvažiuojant į mokyklą nuėjo pas tėvą ir paprašė, kad šis jai duotų 30 Lt, kadangi reikėjo sumokėti žmogui, kuris vežė ją į mokyklą, už benziną. Iš Aukštadvario į Elektrėnus autobusai retai važinėja, todėl dukra pasisamdo ką nors, kad ją nuvežtų į mokyklą. Visuomet dukrai išvažiuojant į mokyklą ji (E. J.) duodavo jai 100 Lt. Tuo metu kaltinamasis kitame kambaryje su draugais gėrė. Kai dukra nuėjusi paprašė pinigų, jis atsakė, kad lauke stovi priekaba malkų ir, kai ji tas malkas parduos, tada ir turės, už ką važiuoti į mokyklą. Ji gal 5 kartus ėjo pas tėvą prašyti pinigų, o jis jai jų nedavė ir dar tyčiojosi, sakė, kad, kai ši išplaus išpiltą alų, tuomet jis jai duos pinigų, arba tada, kai ji išneš tuščius butelius. Dukrą net nerviškai purtė nuo tokio tėvo elgesio su ja, todėl ji paprašė, kad ji (E. J.) paprašytų iš tėvo pinigų. Šis įvykis vyko apie pietus, o apie 17.00 val. jau atvyko policijos pareigūnai. Iš pradžių ji nesikišo, manė, kad jie išsiaiškins tarpusavy, tačiau, kai pamatė, kokia susinervinusi yra dukra, nusprendė įsikišti. Tuo metu pas juos namuose buvo D. V. ir I. draugė Š., kadangi jos visos mokėsi (duomenys neskelbtini) ir visos kartu ruošėsi nuomotu transportu važiuoti į mokyklą. Jos skubėjo važiuoti, kadangi jas vežęs vairuotojas neturėjo laiko ir negalėjo laukti. Ji (E. J.) ėjo pas vyrą prašyti pinigų dukrai ir pakeliui sutiko jo motiną V. J., kuri išgirdusi, kokiu tikslu ji eina pas vyrą, pasakė, kad ji neitų pas jį prašyti pinigų, kad ji pati duosianti anūkei pinigų. Ji (V. J.) pasiėmusi piniginę pradėjo ieškoti pinigų, o ji (E. J.) pravėrusi kambario duris pasakė, kad kaip vyrui negėda, kad jo vaikus turi išlaikyti jo mama. Tai išgirdęs jis pradėjo prie jos artintis, išsigandusi ji puolė į jo mamos kambarį, kad ši ją užstotų, tačiau priėjęs prie jos kaltinamasis stvėrė ją (E. J.) už pakarpos ir netrukus ji pajuto smūgį šakute į dešinį smilkinį. Vyras su draugais valgė konservus ir tiesiog priėjęs prie jos šakutės kotu trenkė jai į dešinį smilkinį. A. J. tempė iš kambario ir dukrą už plaukų, išplėšė jai auskarą iš ausies, kuri kraujavo. Jis taip pasielgė, nes neva dukra jam trukdė gerti. Dukra verkė, ją nerviškai purtė, D. V. taip pat verkė. Kaltinamasis niekaip nerimo, grąsino, sakydamas, kad “užmuš ją (E. J.) kaip šunį”, kad “jos kaktoje bus kirvis”. Parodė, kad būdamas neblaivus A. J. yra labai agresyvus, būdamas blaivus fizinio smurto niekada nevartodavo, galėdavo ją už plaukų patempti ir pasakyti, kad ji yra išsigimusi, nes jos kaklas per trumpas, kurį reikėtų pratempti, bet fizinio smurto nevartodavo, o būdamas neblaivus jos atžvilgiu vartodavo smurtą.
Taip pat E. J. parodė, kad kaltinamasis grįžęs naktį neblaivus iš draugų reikalaudavo, kad ji jam gamintų vakarienę. Tai būdavo apie 24.00-3.00 val. Jie visi būdavo pavakarieniavę ir maisto visuomet likdavo, tad į jo reikalavimus ji atsakydavo, kad eitų pasišildytų likusių cepelinų ar šonkaulių, o jis atkirsdavo, kad pageidauja karbonadų, tada ji jam sakydavo, kad mėsa yra sušalusi, tuomet jis pareikšdavo, kad nori blynų. Tai buvo 2011 m. sausio mėnesį. Jis eilinį kartą grįžo naktį iš draugų neblaivus ir pareikalavo, kad ji jam pagamintų valgyti, jai atsisakius tai daryti, jis stvėrė ją už rankovės ir tempė į virtuvę, betempiant rankovė nuplyšo, tuomet jis stvėrė ją už plaukų ir toliau taip tempė į virtuvę. Ji pradėjo šaukti, atbėgo kaltinamojo mama, bet ji negalėjo sutvardyti sūnaus, netrukus atbėgo ir sūnus L., kuris išvedė tėvą iš kambario. Ji užsidarė su savo mama jos kambaryje ir ištraukė durų rankena, tikėjosi, kad kaltinamasis nurims, bet pamatė, kad jis peiliu bando atidaryti kambario duris, kuriame jos buvo su mama. Jam sunkiai sekėsi atidaryti duris, kadangi buvo neblaivus, todėl ji (E. J.) spėjo basa iššokti pro langą laukan. Matė, kad jis atsidaręs duris įėjo į jos ir jos mamos kambarį, atsigulė į jos (E. J.) lovą ir užmigo. Ji labai sušalo kojas, nes buvo basa, ji iškvietė policijos pareigūnus, kad šie įleistų ją namo.
Taip pat E. J. parodė, kad 2011-02-17 vyras grįžo iš darbo neblaivus, nes nuolat darbe švęsdavo gimtadienius. Iš mokyklos grįžęs sūnus paprašė, kad ji pagamintų jam valgyti, tai buvo pietų metas. Ji pastatė keptuvę ant viryklės, įpylė aliejaus, ir staiga A. J. nepatiko, kad jie jo dujas naudoja, tada jis paėmė keptuvę ir sviedė ją ant žemės. Po tokio vyro poelgio ji pasakė jam, kad kvies policijos pareigūnus, tuomet jis stvėręs purviną skudurą pradėjo jai jį kišti į burną, pasakė, kad visas policijos komisariatas iš jos juokiasi. Tą dieną ji taip ir neiškvietė policijos pareigūnų. Parodė, kad gali būti, jog 2011-03-07 jis sviedė ant grindų keptuvę su joje buvusiu įkautusiu aliejumi, o purviną skudurą jai į burną kišo 2011-02-17. Šie abu konfliktai vyko virtuvėje, todėl pasakodama ji apjungia juos į vieną, o ir smulkiai prisiminti visų įvykių aplinkybes yra sudėtinga. Jai sunku prisiminti visus vyro negražius poelgius, kai jis būna neblaivus, jis daug tuomet negražaus daro, tačiau ji negali visko prisiminti, gerai prisimena tik tuos įvykius, kurių metu jis ją sužalodavo. Parodė, jog ji yra įsitikinusi, kad A. J. realiai gali įvykdyti savo grasinimus, nes kol taip neatrodė, visus tarp jų kilusius konfliktus ji laikydavo buitiniais konfliktais. Parodė, kad metus laiko jie su A. J. negyvena kaip šeima, prasidėjus ikiteisminiams tyrimams vyro atžvilgiu situacija pasikeitė iš esmės. Dabar ji su vaikais gyvena ramiai, jie ramiai ruošia pamokas, nes vyras nesiveda draugų į namus ir namuose nebūna triukšmo. Jis pats eina pas draugus, kur vartoja alkoholinius gėrimus. Dabar ir maistas nedingsta iš šaldytuvo, bet materialaus išlaikymo iš jo su vaikais jie neprašo. Iki kol prasidėjo ikiteisminis tyrimas vyro atžvilgiu ji dėl jo tokio netinkamo elgesio pergyveno ir jautėsi labai blogai. Kaltinamasis į ją kreipdavosi tokiais žodžiais: „Tu čia pėškė, šiukšlė, lachudra, niekas“, taip pat vadindavo ją ir necenzūriniais žodžiais. Vaikai visą tai girdėdavo. A. J. puikuojasi prieš draugus įjungęs televizijos kanalą, per kurį rodo laidas suaugusiems, o sūnus L. varsto kambario duris ir visą tai mato, tai ji ir pasako, kad jis (A. J.) to nedarytų, nes viską mato vaikas. Sūnus eina į tėvo kambarį, kur šis žiūri su draugais pornografinius filmus, kadangi tame kambaryje yra jo (sūnaus) žaislų. Kol vyras su draugais būdavo blaivūs, jie perjungdavo kanalą, sūnui užėjus į kambarį, tačiau pasigėrę jie jau nereaguodavo į tai, kad į kambarį įeina vaikas, ir kanalo neperjungdavo. Ji nemoka išjungti tų kanalų, kurių L. neturėtų matyti, kadangi ji nežino tų kanalų kodų, todėl ji gražiai vyro prašydavo, kad jis nežiūrėtų jų sūnui esant, o jis visuomet atsakydavo, kad ji yra “šiukšlė, niekas”, kad jis yra savo namuose ir galintis daryti juose, ką nori. Ji pati neišprovokuodavo konfliktų, tiesiog gindavo vaikus. Parodė, kad jai teko kreiptis į psichiatrę dėl namuose nuolat patiriamo streso. Pirmą kartą į psichiatrą ji kreipėsi prieš 10 metų, tai buvo tuomet, kai ji grįžo su sūnumi iš ligoninės, o namuose vyko išgėrimai. Jiems grįžus iš ligoninės, kaip tik buvo Kalėdos, A. J. puotavo ir liepė jam paruošti vaišių stalą. Tuo metu sūnus labai karščiavo, bet vyras nekreipė į tai dėmesio. Sūnus taip pat sirgo bronchine astma, kaip ir dukra. Ji (E. J.) visiškai išseko, visą parą verkė, todėl dukra I. nuvežė ją pas psichiatrą. Psichiatrė išrašė vaistų, ir jos būklė po truputį stabilizavosi, ligoninėje gydytis neteko. Po to 5 ar 6 metus ji nesilankė pas psichiatrą, bet šeimoje vėl pradėjus kartotis tokiems atvejams ji vėl kreipiausi į psichiatrą, kur jai buvo pasakyta, kad ji yra psichiškai sveikas žmogus ir todėl jai negali išrašyti raminamųjų vaistų vien tik todėl, kad namuose vyras netinkamai elgiasi jos atžvilgiu. Psichiatras nurodė jai sąrašą įstaigų pavadinimų, į kurias ji turėtų kreiptis dėl smurto, patiriamo namuose. Psichiatrė Milda Jurgelionienė netgi jai pasakė, kad jai kyla abejonių dėl to, ar jos vyras yra psichiškai sveikas, jei taip elgiasi, o ją patikino, kad ji yra psichiškai sveika, ir net vaistų nėra jai niekada išrašiusi. Parodė, kad ji nereagavo jautriai į tokį vyro elgesį, kol nepamatė, kaip į jo tokį elgesį reaguoja jos vaikai. Paties vyro giminaičiai stebisi, kaip ji galėjo tiek metų gyventi su juo, kai jis taip elgiasi su ja ir vaikais. Parodė, kad A. J. dirba tokioje darbovietėje, kur darbas vyksta tik vasarą, tai yra kai į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja studentai atlikti praktikos. Visą kitą laiką darbuotojai užsiima tokiais darbais, kaip langų apkamšimas žiemai, suolų remontu, taigi, vyrui nereikia kasdieną vairuoti, juo labiau, kad darbas yra pusės kilometro atstumu nuo namų ir jis dažnai darban eina pėsčias. Vairuotoju jam tenka dirbti gal kartą per mėnesį, kai reikia dokumentus nuvežti į Vilnių universiteto rektoriui. Parodė, kad dukra I. nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini). Kol ji mokėsi Aukštadvario vidurinėje mokykloje, su A. J. jie dar gyveno kaip šeima ir turėjo vieną transporto priemonę – automobilį, todėl ir sprendė, kas važiuos į mokykloje vykstančius susirinkimus. A. J. važiuodavo į susirinkimus, o ji (E. J.) bendravo su mokytojais telefonu ir ji yra tikra, jei ji būtų paprašiusi pažymos iš mokyklos, ji būtų palankesnė jai. Šiandien I. su tėvu bendrauja tik tiek, kad abu pasisveikina, tarp jų tokie santykiai apie du metus, nes I. palaiko ją (E. J.), jai (dukrai) nepatinka tėvo sugėrovai, jai nepatiko, kad jiems lankantys jų namuose nebuvo ramybės. Tėvas prieš dukrą naudojo ekonominį smurtą, išjungdavo net arbatinuką, kad ji negalėtų pasigaminti pusryčių. Su sūnumi A. J. santykiai yra neblogi, nes tėvas jam duoda pavairuoti traktorių, leidžia pašaudyti iš ginklo. L. nebijo tėvo. Dabar L. yra 10 metų. Būdavo atvejų, kai sūnus nepatogiai jausdavosi, norėdamas iš tėvo kambario pasiimti sąsiuvinius, ji sakydavo jam (sūnui), kad parsineštų iš tėvo kambario sąsiuvinius, ir tuomet jie ruoš pamokas, o jis atsakydavo, kad negali eiti į tėvo kambarį sąsiuvinių, ir parodydavo gestais, kas tėvo kambaryje vyksta, tai yra gestais parodydavo, ką matydavo per televizorių, tėvui su draugais žiūrint pornografinius filmus. Sūnus yra matęs, kai ją A. J. tampė už rūbų apykaklės, matęs kaip šis už plaukų velka ją grindimis, kai velkant jai nusimauna kelnaitės prie vyro sugėrovų. Jis taip pat matė, kaip jai vyras suduodavo smūgius. Ji niekada sūnui nerodė jo tėvo jai padarytų sužalojimų, bet jis (sūnus) ir taip matė jos ištinusį skruostą po gauto smūgio telefonu, kitose vietose esančių mėlynių ji sūnui nerodė. Dėl netinkamo vyro elgesio sūnus ne kartą yra nemiegojęs naktimis, kartais nemiegodavo iki 3.00 val., kad galėtų ją įleisti į namus, vyrui užmigus.
Taip pat E. J. parodė, kad ji yra pareiškusi 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 180,30 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinį palaiko ir prašo žalą priteisti iš kalto asmens. Jos nuomone, jeigu įvertinti visus kaltinamojo pažeminimus, kuriuos jai teko patirti kitų žmonių akivaizdoje, tai ši įvardinta suma neturtinei žalai atlyginti yra tik minimali suma už visą jos patirtą skausmą, nerimą, kančias, kreipiantis į įvairias institucijas ieškant pagalbos. Parodė, kad ji patyrė ir 180,30 Lt turtinę žalą. Šią sumą sudaro kelionės išlaidos, susijusios su vykimu į Trakų polikliniką, 5 kartus ji vyko į Moterų krizių centrą, kelionės pas medicinos specialistus dėl sužalojimų nustatymo. Taip pat 20 Lt ji sumokėjo Lietuvos Teismo medicinos institutui už abdukciją. Parodė, kad paskaičiavime įsivėlusi klaida, todėl ji mažina savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo, kad būtų atlyginta jai padaryta 177,30 Lt turtinė žala, o ne 180,30 Lt. Taigi, iš viso ji prašo priteisti jai iš kalto asmens 5177,30 Lt neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.
Liudytojas Konstantinas Nedveckis parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS VT KPP vyr. patruliu, Trakų r. PK jis dirba 20 metų, kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Parodė, kad panašių iškvietimų, kaip šis, būna 5-6 per dieną, visus juos prisiminti yra sunku, todėl ir šio įvykio jis neprisimena, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Konstantinas Nedveckis, kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 112), parodė, kad 2011-03-07, apie 15.28 val. iš Vilniaus apskr. VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) girtas vyras triukšmauja namuose ir neduoda ramybės vaikui. Kartu su vyr. patruliu T. Sedlikovskiu jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) Lauke juos pasitiko moteris - E. J. su vaiku, kuri pasakė, kad jos vyras A. J. grįžo apie 14.00 val. į namus girtas, numetė nuo viryklės keptuvę ant grindų ir pradėjo šaukti, kad ją išmes iš namų, puolė tampytį ją už plaukų, grasino susidorojimu. Ant jos veido sumušimo žymių nebuvo. Vyr. patrulis užėjo į namus ir virtuvėje matėsi, kad ant grindų guli išmėtytas maistas, kas konkrečiai - neatsimena. Pro praviras kambario duris pamatė ant lovos sėdintį A. J., kuris matėsi, kad yra girtas. K. Nedveckis paklausė A. J., kodėl jis triukšmauja. A. J. atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tada K. Nedveckis pasakė, kad jis apsiramintų ir eitų miegoti. A. J. pasakė, kad, kai pareigūnai išvažiuos, žmona nakvos lauke. Buvo paimtas iš E. J. pareiškimas ir A. J. išvežtas į Trakų PK.
Liudytojas L. J., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis gyvena su tėvais A. ir E. (duomenys neskelbtini), turi sesę I., kuriai 19 metų, ji antrus metus mokosi Elektrėnuose esančioje mokykloje, su jais kartu gyvena dvi jo močiutės, tėčio mama – V. ir mamos mama – G.. Parodė, kad jo tėvai barasi, nes nesutaria. Kartais jie barasi dėl to, kad mama kartais gamina valgyti, o kartais negamina, ir kai mama negamina valgyti, tėtis ją barą. Mama jam (L. J.) gamina valgyti, o tėčiui negamina. Kartais jie barasi dėl elektros, tėtis pradeda rėkti ant mamos, kad ši naudoja elektrą. Tėtis sako, kad mama naudoja elektrą už jo pinigus. Jam (L. J.) tai teko girdėti. Ne vieną kartą jie barėsi dėl elektros, mama sako, kad elektra turi būti. Parodė, kad niekas niekada šviesos nebuvo išjungęs, žvakių šviesoje pamokų jam neteko ruošti. Vieną kartą, per Naujuosius metus, mama paleido į tėtį televizoriaus pultą, o tėtis tada ją už plaukų tempė iš kambario. Tai įvyko dėl to, kad tėtis su kažkuo susirašinėjo SMS žinutėmis, o mamai tai nepatiko ir ji dėl to paleido į tėtį televizoriaus pultą. Daugiau nieko blogo niekas nedaro. Jam (L. J.) neteko girdėti, kad tėtis mamai negražius žodžius sakytų, mama kartais nusikeikia, kartais ir tėtis pavadina mamą negražiais žodžiais. Jis neprisimena, ar matė mamos veide mėlynę ar įbrėžimą. Parodė, kad jis (L. J.) nėra šaudęs iš šautuvo, o tėtis šaudė iš orinio šautuvo, jis nėra matęs pas tėtį šautuvo. Namuose jam sakė, kad jis – L. - turi teisme sakyti tiesą. Parodė, kad tėvai maždaug prieš pusantrų metų pradėjo labai bartis, prieš tai jie retai bardavosi. Tėtis kartais, gal kartą per savaitę, išgeria alkoholio, jis geria alų, bet mažai matyt, kartais jis būna išgėręs. Tėčio draugai pas juos namuose susirenka nedažnai, anksčiau vieną kartą per savaitę užeidavo, o dabar jau apie mėnesį tėčio draugai neateina. Kartais tėtis su draugais išgerdavo, kartais tik pasikalbėdavo, kartais televizorių žiūrėdavo, žiūrėdavo laidas apie žvejybą, kartais ir jis – L. - su jais žiūrėdavo. Kartais jam (L. J.) užėjus į tėčio kambarį, jis perjungdavo televizijos kanalą, o ką jis su draugais žiūrėdavo prieš tai, jis (L. J.) nespėdavo pamatyti. Jam teko girdėti, kai mama su tėčiu barėsi dėl to, kad tėtis nežiūrėtų televizijos kanalų, kurių jis (L. J.) neturėtų matyti. Parodė, kad abi jo močiutės serga, mamos mama labiau serga, nei tėčio mama. Mamos mama pati nevaikšto, jos į tualetą niekas neveda, nes jai būna uždėtos sauskelnės. Vieną kartą jam (L. J.) teko padėti mamai pakelti nukritusią močiutę, tuomet tėtis rėkė ant mamos, kad ši jo (L. J.) neišnaudotų. Mama jo (L. J.) paprašė, kad jis padėtų jai pakelti nukritusią močiutę, tuomet truputį mama su tėčiu ir susibarė. Tėtis buvo koridoriuje, kai barėsi su mama. Jis (L. J.) nematė, ar barnio metu tėtis metė į mamą telefoną, tik mama jam sakė, kad tėtis į ją metė telefoną. Pradėjus tėvams bartis, jis (L. J.) apsisuko ir išėjo, nes jau daug kartų buvo matęs tėvus besibarančius ir nenorėjo to matyti. Parodė, kad tėtis duoda sesei pinigų, bet mama jų duoda daugiau. Tėtis vieną kartą nedavė sesei pinigų, kai ši važiavo į mokyklą, ir pasakė jai, kad neturi, o kai parduos malkas, tada duos pinigų. Atėjusi mama pradėjo bartis ant tėčio, kad šis neduoda pinigų sesei, o tėtis pasakė, kad neturi pinigų, tuo viskas ir baigėsi, ką mama darė paskui, jis (L. J.) neprisimena, mama sesei davė pinigų. Sesė į mokyklą išvažiavo kitą dieną. Kai tėtis nedavė pinigų sesei, tai pinigų davė močiutė V.. Mama nei karto nesibarė ant tėčio mamos V.. Sesuo sakė jam (L. J.), kad tėtis išplėšė jai iš ausies auskarą, bet tėtis sakė, kad to nepadarė. Jis (L. J.) to nematė, jis buvo kambaryje. Mama jam taip pat sakė, kad tėtis sesei išplėšė iš ausies auskarą. Parodė, kad, kai jį apklausinėjo pareigūnai, jis sake tiesą.
Liudytoja I. J. parodė, kad jai yra 19 metų, kaltinamasis A. J. yra jos tėvas, nukentėjusioji E. J. – jos mama. Parodė, kad, jos nuomone, nesutampa jos tėvų interesai, tėvas yra išgeriantis, o mama nevartoja alkoholio, dėl to tarp jų ir kyla ginčai. Visą laiką tarp tėvų kildavo nesutarimų, bet pagrindiniai nesutarimai prasidėjo 2010 m. rudenį. Tam tikriausiai turėjo įtakos tai, kad tėvas 2010 metų vasarą dalyvavo vestuvių šventėje ir ten susipažino su moterimi, su kuria pradėjo nuolat bendrauti telefonu. Grįžęs iš vestuvių tėvas jai (I. J.) ir jos broliui pasakė, kad į jų namus ateis gyventi kita moteris, kuri keps pyragėlius. Jos nuomone, tikriausiai tėvui susipažinus su ta moterimi, išblėso jo jausmai mamai ir jis nori padaryti taip, kad mama liktų bloga. Parodė, kad apie 3 metus jos (I. J.) ir jos tėvo santykiai yra vidutiniški, galima sakyti, kad nekokie. 2011 m. pavasarį įvyko teismas dėl išlaikymo priteisimo jai iš tėvo. Ji kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė, kad iš tėvo jai būtų priteistas išlaikymas, ir buvo priteistas 250 Lt išlaikymas. Jos (I. J.) ir jos mamos santykiai ganėtinai geri. Parodė, kad ji antrus metus mokosi (duomenys neskelbtini) bankinių operacijų tvarkytojos specialybės, iki tol mokėsi Aukštadvario vidurinėje mokykloje, kur baigė 10 klasių. Jos mokslais Aukštadvario vidurinėje mokykloje labiau domėjosi mama, o į klasės susirinkimus abu nevažiuodavo, mama skambindavo auklėtojui, tėvas turėjo automobile, jis kartą ar du kartus yra dalyvavęs jos klasės susirinkime. Parodė, kad konfliktai tarp mamos ir tėvo vyksta tuomet, kai tėvas būna išgėręs, tada tikriausiai jam tiesiog išsiveržia emocijos. Brolis L. yra buvęs su tėvu pas tėvo draugus, su kuriais tuo metu tėvas vartojo alkoholį, ir brolis girdėjo tokius vyrų pokalbius, kad žmona turi būti „po padu“ ir panašiai, todėl, jos manymu, po tokių kalbų tėvas grįžęs namo ir kelia konfliktus. Tėvas jai su broliu pats yra akcentavęs tai. Visi konfliktai tarp mamos ir tėvo kyla tėvui grįžus iš draugų, kur buvo girtaujama. Prieš prasidedant teismams, tėvas alkoholį vartodavo savaitgaliais, bet būdavo, kad ir paprastomis savaitės dienomis. Parodė, kad namo ji grįžta savaitgaliais, taip pat namuose gyvena atostogų metu. Jos tėvas visą laiką vartojo alkoholį, tik kartais susilaiko. Tėvas dirba vairuotoju, vasarą jis kiekvieną dieną eina į darbą, o žiemą tik nueina pakurti pečiaus. Žiemos metu jis nedirba vairuotoju. Tėvas neblaivus nevairuoja, dažnai dviračiu važiuoja į darbą. Namo grįžęs išgėręs tėvas visada randa kokią smulkmeną prikibti prie mamos. Pavyzdžiui, kartą neblaivus grįžęs namo iš kaimynų 1.00 ar 2.00 val. nakties jis pareikalavo, kada mama jam gamintų valgyti. Tai buvo šių metų pavasarį. Tuo metu jos (I. J.) nebuvo namuose, ji buvo Elektrėnuose, bendrabutyje, naktį jai paskambino mama ir papasakojo, kas įvyko, pasakė, kad stovi lauke basa. Ji pasakojo, kad grįžęs neblaivus tėvas pareikalavo, kad ji pagamintų valgyti, mama atsakė, kad šis gali pasišildyti cepelinų, kurių mama buvo išvirusi laukiant jos (I. J.) grįžtančios, tačiau jam to nepakako. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu mama iššoko per langą ir stovėdama lauke basa laukė, kol tėvas užmigs, o jam užmigus, mamą namo įleido brolis.
Parodė, kad ji prisimena tokį įvykį, kai 2009 ar 2010 metais tėvas virė dešreles, o mama tuo metu sėdėjo prie stalo ir valgė. Tėvas liepė mamai pasitraukti, neva, iš jo vietos, nors šalia stovėjo dar dvi kėdės. Mamai nepaklusus, tėvas ištraukė iš verdančio puodo dešreles ir jas laikydamas virš mamos kelių, nuo kurių verdantis vanduo varvėjo mamai ant kelių, pareikalavo, kad ši atlaisvintų jam vietą. Tuo metu ji (I. J.) buvo šalia ir viską matė, dar paklausė tėvo, kodėl jis taip elgiasi, ar jam vietos neužtenka. Mama išėjo iš virtuvės, nes žinojo, jei ką pasakys tėvui, viskas baigsis barniais. Anksčiau tėvai bardavosi gražiais žodžiais, o dabar tėvas mamą išvadina negražiais žodžiais, ji (I. J.) visada bando mamą užstoti. Tėvas vadina mamą kekše, šiukšle. Tėvas nori, kad mama išsikraustytų iš jo namų, bet mama neturi, kur išeiti, ji sako tėvui, kad šis nuvažiuotų ir suremontuotų jos Vilniuje turimą bendrabučio tipą butą, tada ji išeisianti iš jo namų, tačiau tėvas nesutinka suremontuoti butą. Parodė, kad ji (I. J.) mokosi Elektrėnuose, nes nenorėjo gyventi namuose, kadangi namuose prieš ją tėvas naudoja psichologinį smurtą, ji net pas psichiatrus lankėsi. Tėvas visada norėdavo ją sunervinti, gal jis jaučia pasitenkinimą taip elgdamasis. Jis visuomet kalbėdavo su ja pakeltu tonu. Jis jai aiškina, kad ji turi jam sumokėti už elektrą. Parodė, kad jos tėvas nėra labai ramus žmogus, kitiems žmonėms jis gal ir geras, bet jie nemato, kaip tėvas elgiasi šeimoje. Tėvas padeda kaimynams nudirbti įvairius ūkio darbus, vienam žemę suaria, kitam dar kažką, su kitu degtinės išgeria, todėl jis jiems ir geras, bet šeimoje jis elgiasi priešingai. Mama neprisigalvoja, kad tėvas su ja elgiasi netinkamai, ji kaip tik, tėvui būnant neblaiviam, stengiasi neišeiti iš savo kambario, tačiau jis pats pas ją ateina ir bando išprovokuoti.
Parodė, kad vieną kartą tėvas mamai šakutės kotu trenkė į dešinį smilkinį. Tą dieną tarp jos (I. J.) ir tėvo įvyko konfliktas. Ji turėjo važiuoti į mokyklą, todėl atėjusi pas tėvą, kuris su kaimynu A. I. vartojo alkoholį, ji paprašė, kad šis duotų jai 30 Lt, o jis pasakė, kad ji parduotų malkas ir tuomet turės pinigų, jis nesakė jai, kad parduos malkas ir duos jai pinigų. Tai buvo šeštadienį, ji turėjo važiuoti į mokyklą, kadangi turėjo įvykti bendrabučio patikrinimas ir jai reikėjo susitvarkyti bendrabutį, o įprastai į mokyklą ji važiuodavo sekmadieniais. Prieš tai visuomet vieną sekmadienį pinigų jai duodavo mama, kitą - tėvas. Kelis kartus ji ėjo prašyti tėvo pinigų, bet jis jų jai nedavė, ji grįždavo pas mamą į kambarį ir sakė, kad negali su tėvu susikalbėti. Mama, pamačiusi, kad ji grįžo po pokalbio su tėvu apiverkusi, pati nusprendė eiti kalbėtis su tėvu, kad šis jai (I. J.) duotų pinigų. Galiausiai močiutė V. pasakė, kad duos jai pinigų, o mama jai pasakė, kad ji neprivalanti anūkei duoti pinigų, nes ši turinti tėvą, kuris dirba ir gali jai duoti pinigų. Tai išgirdęs tėvas priėjo prie mamos ir timptelėjo mamą, paskui – ją (I. J.), jai iš ausies išplėšė auskarą, bėgo kraujas, skaudėjo ausį. Parodė, kad šakute tėvas sužalojo mamą koridoriuje, prie močiutės V. kambario, jis sudavė mamai šakute į galvos šoną, į kairę pusę, bet tiksliai, kur sudavė, ji (I. J.) nematė, nes tuo metu nestovėjo šalia jų.
Parodė, kad per Naujuosius metus, t.y. 2010-12-31, tėvas mamą tempė grindimis. Tuo metu ji (I. J.) su drauge buvo trumpam išėjusios iš jų namų, todėl to nematė, tačiau joms grįžus namo, mama jai papasakojo, kas įvyko. Ji jai sakė, kad tėvas su draugu R. K. žiūrėjo pornografinius filmus, o mama pareikalavo, kad išjungtų, nes L. mato, tuomet tėvas ją už plaukų ir tempė per grindis. Matėsi, kad mama buvo velkama, ji laikėsi susiėmusi už plaukų. Ji nežino, ar tuomet brolis matė tėvo ir jo draugo žiūrimus pornografinius filmus.
Parodė, kad vieną kartą, kai tėtis namo grįžo neblaivus, ji (I. J.) nuėjo su juo kalbėtis, kad jis nekeltų šeimoje konfliktų, tuo metu brolis tėvo kambaryje žaidė kaladėlėmis, o tėvas gulėjo lovoje. Ji sakė tėvui, kad jis taip nesielgtų, kad dėl tokio jo elgesio mums skaudu, o jis jai atsakė, kad nušaus mamą arba dar ką padarys. Ji (I. J.) atsakė jam, kad tokiu atveju mamos nebus, jį pasodins į kalėjimą, ir kas tuomet pasirūpins jais su L., jis (A. J.) atsakė, kad ji jau pilnametė, o L. užaugs vaikų namuose. Apie pusvalandį apie tai jie kalbėjosi su tėvu. Šį pokalbį girdėjo ir jos brolis. Ji (I. J.) mano, kad tėvas savo grasinimus galėtų įvykdyti, nes jis būdamas neblaivus yra neprognazuojamas.
Parodė, kad tėvas turi ginklų. Vieną kartą naktį ji kažko ieškodama namuose įjungė šviesą ir pakėlusi spintelę rado kabantį revolverį, ji laikė jį savo rankose. Jai atrodo, kad tai revolveris, kad jis taip vadinamas ji žino iš filmų. Tėvas tuo metu buvo virtuvėje ir pasakė, kad tuoj jie visi bus lavonai. Ji yra mačiusi pas tėvą „orinukus“, vienas buvo sugedęs, tada jis pirko kitą. Tėvas ir jo draugas R. K. tuos ginklus vadina „orinukais“, todėl ir ji juos taip vadina. Parodė, kad tėvas grasina mamai, kad “jos galvoje bus kirvis”, kad “jai bus taip, kaip atsitiko S.”. Ji (I. J.) pati yra girdėjusi tėvo mamai sakomus tokius grasinimus. Parodė, kad kartą jai paskambinusi mama pasakė, kad tėvas konflikto metu metė į ją mobilaus ryšio telefoną, ir dėl to mama iškvietė policijos pareigūnus. Tą kartą konfliktas tarp mamos ir tėvo kilo dėl to, kad L. padėjo mamai pakelti ant grindų nugriuvusią močiutę G., o tėvas, tai pamatęs, ėmė priekaištauti mamai, kad ši išnaudoja L.. Parodė, kad tėvas jos prašė, kad teisme ji duotų parodymus jo naudai, o mama jos prašė teisme sakyti tiesą. Parodė, kad ji yra mačiusi, kai tėvas smaugė mamą prie sienos. Tai buvo seniai, tuo metu jai buvo 13-14 metų. Dar yra mačiusi, kai tėvas šakute trenkė mamai. Ji yra mačiusi sumušimo žymes ant mamos kojos, mama sakė, kad tėvas lenkė jos koją į lovos atlošą, matyt, bandydamas sulaužyti koją. Ji matė daug mėlynių ant mamos rankų. Mama jaučiasi nesaugi namuose, ji (I. J.) taip pat jaučiasi juose nesaugi. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji tyrėjui sakė tiesą, tuo metu ji geriau prisiminė įvykių aplinkybes, nes tuomet po įvykių buvo praėję mažiau laiko.
Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jos mamos brolis ir jos (D. V.) krikšto tėtis, jos santykiai su juo ir jo žmona nukentėjusiąja E. J. yra normalūs. Parodė, kad ji dažnai būna pas I. J. svečiuose, nes ji yra jos pusseserė. Būdama pas I. ji matė tarp A. J. ir E. J. vykstančius barnius. Tiksliai negali pasakyti, nuo kada jie pradėjo konfliktuoti, bet gal nuo 2008 metų.
Parodė, kad 2010-12-31 jos su I. šventė Naujuosius metus jos namuose ir trumpam išėjo pas liudytojos močiutę Z. V., o grįžę rado E. J. verkiančią. Tuomet jos paklausė pas A. J. buvusio R. K., ko verkia E. J., o šis atsakė, kad “Kalėdų senelis “Sneguročką” už plaukų tampė”. Dar kažką bandė joms paaiškinti ir L. bei pati E. J., tačiau jos nelabai suprato, kadangi ji buvo labai susijaudinusi, jos balsas kalbant trukčiojo.
Parodė, kad per 2010 metų Kalėdas lyg ir nebuvo konfliktų tarp A. J. ir E. J., bet tiksliai ji neprisimena. Labiausiai jai įstrigo 2010-12-31 tarp jų kilęs konfliktas. Kartą atėjusi pas I. ji taip patė matė tarp jų kilusį konfliktą. Ji atėjo pas I., kadangi visos trys, t.y. I., ji ir J. Š., iš I. namų ruošėsi važiuoti į Elektrėnus, į mokyklą. Jos bendrai susideda pinigus kurui ir paprašo, kad žmogus jas nuvežtų į Elektrėnus. I. nuėjo prašyti tėvo pinigų, bet šis jai jų nedavė ir pasakė, kad ji parduotų malkas, tuomet ir turės pinigų. Netrukus I. dar kartą nuėjo pas tėvą prašyti pinigų, bet vėl grįžo be pinigų ir tuomet paprašė, kad jos mama E. J. nueitų pas A. J. paprašyti pinigų. Šiai nuėjus pas A. J. prašyti dukrai pinigų liudytoja išgirdo ryksmus. I. pirmoji nubėgo pažiūrėti, kas vyksta tarp jos tėvų, po to iš kambario išėjo ir ji (D. V.). Matė tik tiek, kad A. J. stovėjo šalia E. J. ir rankoje laikė šakutę, bet, kad ja trenktų E. – nematė. Tik pati E. J. sakė, kad A. J. šakute jai trenkė į galvą. E. J. rodė jai, kad jai A. J. šakute trenkė į dešinį smilkinį. Dar I. sakė, kad ją tėvas tempė už plaukų ir iš ausies išplėšė auskarą, rodė sužalotą ausį, kuri truputį kraujavo. Auskaro ausyje nebuvo.
Parodė, kad, kiek ji matanti A. J., tai jis yra ramus žmogus, kai yra blaivus, jie pasišneka su juo, bet kai jis išgeria, tampa įkyrus. Pavartojęs alkoholinių gėrimų A. J. kartais yra agresyvus, tuomet jis pats eina pas E. J. ir pradeda konfliktuoti. Dažniausiai jis išprovokuoja tarp jų kilančius konfliktus. Kartais ji (D. V.) bijo neblaivaus A. J..
Parodė, kad jis yra mačiusi pas A. J. „orinuką“, tai toks ilgas, orinis šautuvas. Matė, kaip A. J. su R. K., I. krikšto tėčiu, šaudė į taikinį. Kitokių ginklų pas A. J. jai neteko matyti. Jai neteko girdėti, kad A. J. grasintų kam nors turimu ginklu. Parodė, kad ji yra girdėjusi, kaip A. J. grasino nukentėjusiajai, vadino ją kekše ir panašiai. Ji yra girdėjusi, kai A. J. kaltino E. J. neištikimybe, vadino ją paleistuve, taip pat priekaištavo dėl to, kad E. J. mama gyvena jo namuose, kad ji yra serganti, kuriai reikia keisti sauskelnes, ir panašiai. Prisimena, kai kartą A. J., atėjęs į kambarį, kuriame gyvena E. J. su mama, kažką sakė E. J. jos mamos atžvilgiu, bet ką konkrečiai – neprisimena. Ji nėra mačiusi, kad A. J. muštų E. J., tačiau I. pasakodavo, kad taip būdavo. Ji (D. V.) matė E. J. smilkinyje sumušimą, matė, kai ji šukavosi plaukus, plaukai tiesiog kuokštais krisdavo, ji sakė, kad taip yra dėl to, kad A. J. paėmęs ją už plaukų tempė grindimis. Parodė, kad E. J. yra ramaus būdo, kol tarp jos ir A. J. neprasidėjo skyrybos, ji atlikdavo mamos pareigas, ir šiuo metu ji gamina maistą vaikams, o A. J. - ne. Parodė, kad jos niekas neprašė liudyti prieš A. J., ji su niekuo nekalbėjo, kokius parodymus duos teisme. Ji girdėjo, kaip A. J. įkalbinėjo sūnų L. duoti teisme jam (A. J.) naudingus parodymus. Tuo metu ji (D. V.) buvo tualete, o A. J. su L. - virtuvėje, ji girdėjo, kaip A. J. sakė L., kad šis teisme nieko blogo tėčio atžvilgiu nesakytų, nes jį uždarys kalėjime, dar kažką sakė, bet dabar jai sunku prisiminti. Parodė, kad A. J. išgeria savaitgaliais, bet gal ne kiekvieną savaitgalį.
Parodė, kad vieną kartą ji buvo pas I. svečiuose. Ji, I., E. J. ir L. sėdėjo virtuvėje, o A. J. savo kambaryje su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus ir, matyt, prilaistė ant grindų. Į virtuvę atėjęs A. J. liepė, kad E. nueitų ir išvalytų kambaryje jų prilaistytus gėrimus, o šiai atsisakius, bandė užsimoti, bet I. išvedė tėvą iš virtuvės. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykius ir duodama parodymus tyrėjui sakė tiesą.
Liudytoja J. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie pusę metų, jis yra I. J. tėtis, santykiai su juo normalūs, nukentėjusioji E. J. yra I. mama, santykiai su ja taip pat normalūs, I. ji pažįsta du metus, jos kartu mokosi (duomenys neskelbtini), vasarą ji nuvažiuodavo pas I. į svečius ir šiaip kartą į mėnesį pas ją nuvažiuodavo.
Parodė, jog ji prisimena, kad buvo toks įvykis, kai šeštadienį jos turėjo važiuoti į mokyklą, kadangi sekmadienį turėjo įvykti patikrinimas ir jos privalėjo susitvarkyti bendrabutį. Jos samdėsi automobilį, kad jas nuvežtų į Elektrėnus. I. nuėjo pas tėvą prašyti 30 Lt, bet grįžusi pasakė, kad ji nežino, kaip jos važiuosiančios, nes tėvas jai pinigų nedavė. I. mama jai buvo davusi dalį pinigų, o tėvas nedavė. I. kelis kartus ėjo pas tėvą prašyti pinigų, bet grįždavo apsiverkusi ir be pinigų, tuomet kartu su ja pas tėvą prašyti pinigų nuėjo ir jos mama E. J.. Ji (J. Š.) su D. V. buvo kitame kambaryje, ji (J. Š.) pasakė D. V., kad ši nueitų pažiūrėti, kas ten vyksta, ji beidama pasižiūrėti koridoriuje susitiko I., ir jos išgirdo rėkiančią E. J., kuri šaukė, kad tėvas negalintis duoti dukrai pinigų, o šis atkirto, kad, kai I. parduos malkas, tada ir turės pinigų. Išėjusi iš kambario liudytoja matė A. J., kuris tuo metu stovėjo koridoriuje, prie močiutės kambario, rankoje šakutę, bet ji pati asmeniškai nematė, kad A. J. būtų sudavęs šakute E. J.. I. labai verkė, liudytoja ją ramino, pinigų tėvas jai taip ir nedavė, bet jos vis tiek išvažiavo į mokyklą, ji (J. Š.) paskolino jai pinigų. E. J. rodė, kad A. J. jai šakute sudavė į dešinį smilkinį ir toje vietoje liudytoja matė mėlynę. Ji nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad E. J. jai rodė kairį smilkinį. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė įvykius.
Parodė, kad ji dar prisimena, kai 2011 m. vasaros pabaigoje buvo pas I. svečiuose, išgėręs A. J. atėjo pas E. J. į kambarį ir ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji paprašė, kad šis išeitų iš jos kambario, bet šis neišėjo, o rankomis pradėjo mojuoti jai prie veido, tada E. J. pasiėmusi kėdę užsidengė. Ji nesudavė kėde A. J., tiesiog gynybai pasiėmė kėdę ir užsidengė veidą, nes A. J. rankomis mojavo jai prie veido. Tuo metu, kai neblaivus A. J. atėjo ir pradėjo įžedinėti E. J., ji maitino savo sergančią motiną. Parodė, kad I. dažnai į bendrabutį atvažiuodavo verkianti, liudytojai paklausus, kas nutiko, ji dar labiau pravirkdavo, todėl ji stengėsi daugiau jos nieko neklausinėti.
Parodė, kad vieną kartą 2011 m. vasarą jai (J. Š.) būnant pas I. svečiuose, jos mama E. J. paprašė liudytojos, kad ji telefonu įrašytų A. J. ir L. pokalbį, kurio metu A. J. sakė L., kad, jei sūnus teisme tėvo atžvilgiu blogai kalbės, tai jį uždarys į kalėjimą. E. J. paprašė, kad ji įrašytų šį pokalbį, kadangi jos telefono baterija buvo išsekusi. Ji pradėjo įrašinėti pokalbį, tačiau A. J., matyt, tai nujautė ir pagarsino kambaryje, kuriame kalbėjosi su sūnumi, buvusį televizorių. Įrašą ji persiuntė E. J., pas liudytoją jis neišliko, du įrašai buvo daryti jos telefonu.
Parodė, kad ji girdėjo, kaip A. J. sakė E. J., kad “jos kaktoje bus kirvis”, jis tai sakė, kai liudytoja įrašinėjo jo kalbą.
Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamąjį A. J. pažįsta nuo mažų dienų, jis (liudytojas) krikštijo A. J. dukrą I. J., santykiai su kaltinamuoju geri, nukentėjusioji E. J. yra kaltinamojo žmona, santykiai su ja normalūs.
Parodė, kad paskutiniu metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pykstasi. 2010-12-31 tarp jų įvyko konfliktas, kurį liudytojas matė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pasipiktžodžiavo, paskui E. J. prakirto kažką A. J. veido srityje, po ko jis apsipylė kraujais. Tuo metu liudytojas sėdėjo pas kaltinamąjį namuose prie stalo, jie šventė Naujuosius metus. Tai buvo vakare, jis atvažiavo pas kaltinamąjį apie 18-19 val., ir su juo šventė Naujuosius metus. Tame pačiame kambaryje, kuriame jie šventė, žaidė A. J. sūnus L.. E. J. atėjo pas juos į kambarį ir paėmė televizoriaus pultą, prieš tai ji buvo savo kambaryje, kuriame gyvena su motina. A. J. liepė atiduoti jam pultą. Jie su A. J. šventė jo kambaryje, gėrė degtinę, užkandžiavo, tačiau jie buvo ką tik prisėdę prie stalo, kai atėjo E. J., tuo metu jie buvo blaivūs. Jie žiūrėjo televizorių, ir šalia žaidė A. J. sūnus L.. Ko E. J. atėjo pas juos į kambarį, jis (R. K.) nežino. Užėjusi į kambarį ji paėmė televizoriaus pultą ar A. J. mobilaus ryšio telefoną, o A. pasakė jai padėti į vietą. Greičiausiai, ji paėmė jo telefoną, jis jai tris kartus ramiai pasakė, kad padėtų į vietą, bet E. J. rankoje turimą daiktą metė A. J. į veidą ir praskėlė jam antakį, kurį – neprisimena. A. J. apsipylė krauju, tada liudytojas išėjo rūkyti ir kas tarp jų vyko toliau nematė. Rūkė jis apie 5 minutes, po to grįžo, ir su A. J. toliau sėdėdami prie stalo žiūrėjo televizorių, žiūrėjo kažkokį rodomą naujametinį koncertą. E. J. nuėjo pas save į kambarį.
Parodė, kad jam teko girdėti A. J. ir E. J. apsižodžiavimus, ypač dažnai jie vykdavo tada, kai jie sodindavo ir kasdavo bulves, tuomet A. J. organizuodavo talkas. Dar prieš maždaug 5 metus E. J. padėdavo sodinti ir kasti bulves, o po to jau nebepadėjo. A. J. buvo piktas, kad ji nepadeda, o E. J. teisindavosi, kad negalinti padėti, kadangi turi slaugyti savo sergančią motiną ir gaminti valgyti. Smurtinių veiksmų tarp A. J. ir E. J. liudytojas niekada nėra matęs, smurto žymių ant judviejų kūnų taip pat niekada nėra matęs, tik tą kartą, kai per Naujuosius metus E. J. praskėlė A. J. antakį, metusi jam į veidą telefoną ar televizoriaus pultą. Su E. J. liudytojas normaliai sugyveno, ji jam niekada nesiskųsdavo dėl A. J. netinkamo elgesio jos atžvilgiu. Jis žino, kad į jų namus atvažiuodavo policijos pareigūnai, apie tai jam pasakydavo A. J., bet priežasčių nepasakojo. Parodė, kad kartais jis matydavo, kad A. J. ir E. J. pasistumdydavo, tai virtuvėje, tai susitikę tarpdury neprasilenkdavo, bet muštynių tarp jų nematė, matydavo, kaip jie abu vienas kitą pastumdavo ir tiek. Parodė, kad A. J. yra ramus žmogus, jį reikia labai supykdyti, kad jis parodytų nors kiek agresijos. Parodė, kad A. J. turėjo tik „orinį“ šautuvą, kitų ginklų pas jį liudytojas nėra matęs. Parodė, kad tikriausiai jis pasakojo D. V., kas Naujųjų metų naktį įvyko tarp A. J. ir E. J., dabar jau neprisimena, ar jai apie tai pasakojo; D. V. yra A. J. sesers dukra, ji Naujųjų metų naktį buvo pas A. J. dukrą I. J., ir tikriausiai jis jai pasakojo, kas įvyko. Jis dabar jau neprisimena, kad D. V. Naujųjų metų naktį būtų sakęs, kad “Kalėdų senis „Sneguročką“ po visą kambarį vilko per grindis”. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus.
Liudytojas L. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamąjį A. J. pažįsta nuo vaikystės, santykiai su juo normalūs, nukentėjusiąją E. J. pažįsta, bet su ja mažai bendrauja, santykiai su ja normalūs, jis nuo jų gyvena pusės kilometro atstumu. Kai jis būdavo pas A. ir E. J. namuose, viskas ten būdavo normaliai, niekada jis negirdėjo, kad jie pyktųsi, nematė tarp jų muštynių ar konfliktų, nė vienas iš jų jam nesiskundė vienas kitu ir apie muštynes nepasakojo. Jis su A. J. mokėsi vienoje mokykloje, jis yra nekonfliktiškas žmogus. Kai yra proga, A. J. išgeria, bet tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu. Išgėręs jis būna ramus, niekada su niekuo nekonfliktuoja. A. J. yra darbštus žmogus, jis stengiasi dėl šeimos, liudytojas nuolat jį mato dirbantį prie namų. E. J. būna namuose, ji kaip namų šeimininkė. Su A. ir E. J. gyvena jų sūnus L., dukra I., taip pat A. ir E. mamos. A. J. mama V. J. pati save prižiūri, jos nereikia prižiūrėti, nors jai sunku vaikščioti, turi rūpesčių dėl kojų, o E. mama – gulintis ligonis, kuriai reikia priežiūros. Parodė, kad jis pas kaltinamąjį nėra matęs ginklų. Jis (L. V.) maždaug per mėnesį kartą nueina pas A. J., o lauke jie susitinka beveik kiekvieną dieną. Parodė, kad jis nėra matęs nei ant E. J., nei ant A. J. kūnų mėlynių. Prieš metus prasidėjus šiems konfliktams jam A. J. pradėjo skųstis E. J., kad ji tingi dirbti, kad galėtų dažniau jam padėti darbuose. Pats A. J. jam sakė, kad tarp jų prasidėjo konfliktai, bet konfliktų priežasčių nesakė. Minėjo, kad E. J. prarado darbą ir namuose nenori nieko padėti, o daugiau nieko nepasakojo, kaip pasireiškia jų tarpusavio konfliktai jis taip pat liudytojui nepasakojo. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui jis sakė tiesą.
Liudytojas P. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta kaltinamąjį A. J. ir nukentėjusiąją E. J., santykiai su abiem yra geri, jis gyvena 300-400 metrų atstumu nuo jų, E. J. mažai pažįsta, o A. J. pažįsta nuo mažens, paskutinius 8 metus jie kartu su juo dirba (duomenys neskelbtini), jis vairuotoju - mechanizatoriumi, o liudytojas - darbininku. Parodė, kad daugiau pradėjo bendrauti su A. J., kai pradėjo kartu dirbti. A. J. yra darbštus, stropus, lėtas žmogus. Kas vyksta jo šeimoje, jis (P. S.) žino iš jo pasakojimų. Jis liudytojui pasakojo, kad nesutaria su žmona E. J., kad ji dažnai kažkur išvažiuodavo ir negrįždavo namo. Apie 3 paskutinius metus A. J. skundėsi jam žmonos elgesiu,o labiausiai pradėjo skųstis prieš metus. Jis pasakodavo, kad grįžta po darbų namo, o namuose nieko nepadaryta, žmonos nėra namuose, o vaikus reikia išleisti į mokyklą. Galima sakyti, kad A. J. su savo mama ir išaugino vaikus. Pernai jis liudytojui pasakojo, kad žinantis, jog jo žmona jam yra neištikima, kad jis ruošia dokumentus skyryboms. Dar pasakodavo, kad paklausus žmonos, kur ji išvažiuojanti, ji sukeldavo isteriją. A. J. jam pasakojo, kad esą jam žmona pasakė, kad išeis iš namų tik jį sužlugdžiusi. Su E. J. jis (P. S.) nebendrauja, ji nesiskųsdavo jam A. J. netinkamu elgesiu jos ir šeimos atžvilgiu. Parodė, kad jis nematė jokių konfliktų tarp A. J. ir E. J.. A. J. jam pasakojo, kad jo žmona kviečia policijos pareigūnus ir rašo pareiškimus, kad, neva, jis smurtauja. Jam niekada neteko eiti raminti A. ir E. J.. Jis (P. S.) nematė pas A. J. jokių ginklų. A. J. dirba vairuotoju, jis tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes kitaip nedirbtų tokio darbo. Jis dažnai darbo reikalais važiuoja į Vilnių, jam beveik kasdien tenka vairuoti, kad ir netoli, kartais liudytojui tekdavo su juo išgerti alaus. A. J. labai ramus, lėtas žmogus, jis negalėtų grasinti žmonai. Parodė, kad jis (P. S.) retkarčiais užeidavo pas A. J. į namus, kažkada padėjo jam stogo dangą pakeisti, bet šiaip sau į svečius vienas pas kitą jie nevaikšto. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė tiesą.
Liudytojas A. I. parodė, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta apie 25 metus, gyvena nuo jo 50 metrų atstumu, E. J. irgi tiek pat metų pažįsta, santykiai su kaltinamuoju labai geri, su E. J. nebendrauja, tik pasisveikina, santykiai su ja normalūs. A. J. jam visuomet padeda, kai jo paprašo. Parodė, kad vieną kartą su A. J. jie grįžo iš miško, kur ruošė malkas, ir jas parsivežė. Kada tai buvo - neprisimena, lyg rudenį. Grįžo iš miško apie 17.00 val. ir užėjo pas A. J. išgerti alaus. Dviese jie išgėrė du litrus alaus, prieš tai jie buvo blaivūs. Jiems begeriant alų A. J. kambarje, pas jį dukra I. ir paprašė, kad tėvas jai duotų 30 Lt. A. atsakė jai, kad pinigų neturi, bet parduos atvežtas iš miško malkas ir tuomet duos jai pinigų. Ji prašė pinigų duonai, kiek jis – A. I. - suprato. A. J. atsakius, kad duos pinigų, kai parduos malkas, I. pradėjo “isterikuoti”, sakė: „Tėvai, duok man pinigų ir viskas“. O A. J. pasakė, kad pinigų neturi. Ji vis tiek šaukė ir reikalavo pinigų. Tada į kambarį atbėgo E. J., kuri šaukė, neva, koks A. J. tėvas, jei dukrai neduoda 30 Lt duonai. Tada jis (A. I.) pasiėmė pjūklą ir išėjo namo, nežino, kas vyko toliau. Jam A. J. pasakė eiti namo, kadangi E. J. iškvietė policijos pareigūnus. Pas A. J. jis buvo apie valandą, išėjo iš J. namų apie 18.00 val. Jis nematė jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, nematė jokių pasistumdymų tarp jų, negirdjėo jokių barnių tarp A. ir E. J., nematė, kad tą vakarą A. J. būtų I. už plaukų išvilkęs iš kambario. E. J. garsiai pasakė, kad iškvietė policiją, nes A. J. nedavė dukrai pinigų. Išėjęs namo jis matė, kad pas A. J. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė į policijos komisariatą, liudytojo manymu, jį išsivežė dėl to, kad jis nedavė dukrai I. 30 Lt. Parodė, kad A. J. nedažnai vartoja alkoholį, tik tada, kai yra proga, t.y. gimtadienis, Naujieji metai, kartą per savaitę gal ir išgeria – šeštadieniais, kartais liudytojas mato, kai jis bare alaus bokalą išgeria, kartais jie kartu išgeria. A. J. yra neagresyvus žmogus, liudytojas netiki, kad jis galėtų grasinti žmonai ją nužudyti. Parodė, kad A. J. turi „orinuką“, kitų ginklų pas jį jis nematė. Parodė, kad 2011 m. vasarą jis buvo pas A. J. pirtyje, ten dar buvo R., kurio pavardės jis nežino. Jie visi kaitinosi, o jiems išėjus iš pirties, E. J. atėmė iš A. J. jo mobilaus ryšio telefoną, kiek jis prisimena, jam – A. J. - tuo metu kažkas skambino, o E. J. priėjo prie jo ir atėmė telefoną. Liudytojas nežino, ar tarp A. ir E. J. vyksta konfliktai, su E. J. jis retai bendrauja, mėlynių ant jos veido nėra mates, jis girdėjo E. J. priekaištaujant A. J., kad šis turi kitų moterų. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šiuos įvykius, dabar jau pamiršo, tyrėjui sakė tiesą.
Liudytoja Jadvyga Dzencevičienė parodė, kad ji dirba Aukštadvario seniūne 6 metus, visą gyvenimą gyvena Aukštadvaryje, kaltinamąjį A. J. ir nukentėjusiąją E. J. pažįsta kaip seniūnijos gyventojus, asmeninių santykių su jais neturėjo. Parodė, kad, kiek pažįsta šią šeimą, tai yra padorūs, tvarkingi žmonės, kurie galėtų auginti vaikus, tvarkyti ūkį, o ne bylinėtis teisme. Šeimoje moteris turi praktiškai laikyti 3 namų kampus, o šioje šeimoje yra atvirksčiai. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) ji visada matydavo prie namų dirbantį A. J., taip pat visada matydavo, kai E. J. pasipuošusi, elegantiška ir su kuprinyte ant pečių kažkur važiuoja. Ji nežinanti priežasčių, dėl kurių į A. ir E. J. namus yra nuolat kviečiami policijos pareigūnai. Vieną kartą jai atvažiavus į (duomenys neskelbtini) dėl šiam kaimui suteikiamų gatvių pavadinimo, prie jos priėjo šio kaimo gyventojai ir pasakė: „Seniūne, gelbėkite A. J.“. Jie buvo išsigandę, kadangi neseniai vykstant šeimyniniams nesutarimams buvo nušautas šio kaimo gyventojas S. ir jie baiminosi, kad tas pats gali atsitikti ir A. J.. Jie prašė manęs gelbėti A. J., kadangi matė, jog jis yra skriaudžiamas žmonos E. J.. A. J. per daug ramus ir geras žmogus, kad “susitvarkytų” su žmona. Šioje šeimoje vykstančių blogų santykių pavyzdį mato ir jų vaikai, ne karto teko matyti jų dukrą I., kuri prisidažiusi ir nuoga bamba važinėja su vyrais. Jai nėra žinoma, kad A. J. smurtauja šeimoje. Ji nėra gavusi nė vieno raštiško pareiškimo nei iš A. J., nei iš E. J., kad jų šeimoje yra smurtaujama, tik pas ją atėjęs A. J. skundėsi, kad jis buvo suimtas žmonai melagingai apkaltinus jį smurtaujant, skundėsi, kad jo mama gyvena baimėje. Vėliau - 2011 metų rugsėjo ar spalio mėnesį - E. J. atėjo į seniūniją pažymos. Tuomet ji (J. Dzencevičienė) bandė ją pakalbinti ir išgirdo, kad ji galbūt ir norėtų gražiai gyventi šeimoje, bet vyras ją terorizuoja. Tą kartą ji minėjo, kad A. J. pasikėsino į jos gyvybę, bet dabar ji jau neprisimena, ką tiksliai jai pasakojo E. J.. Išklausiusi jos pasakojimą, ji pasakė, kad galbūt atvažiuos pas juos ir pabandys juos sutaikyti, tačiau nenuvažiavo, nes pamatė, kad jos bandymas bus beprasmiškas, kadangi reikalus jie sprendžia jau teisme. Skundų dėl A. ir E. J. blogo elgesio ji nėra gavusi. Žino tik tiek, kad šioje šeimoje kartu gyvena ir jų abiejų mamos, kurios gerai sutaria, E. J. mama yra sunkus ligonis, žino, kad jie gražiai tvarkosi savo sodyboje. Iš A. ir E. J. kaimynų pasakojimų jai yra žinoma, kad E. J. išvažiavus, jos mama rūpinosi A. J. mama V. J., mano, kad ir A. J. rūpinosi E. J. motina, kai ši išvažiuodavo. Jai nėra žinoma, kas jų šeimoje pradeda konfliktus. Iš (duomenys neskelbtini) gyventojų ji yra girdėjusi, kad A. ir E. namuose lankosi policijos pareigūnai, girdėjo istoriją, kad kartą A. J. nedavė dukrai pinigų, todėl E. J. iškvietė policijos pareigūnus. A. ir E. J. turi dukrą I. ir sūnų L.. A. J. yra darbštus, tvarkingas, ramus ir kaime gerbiamas žmogus, jai neteko matyti jo išgėrusio, neteko girdėti, koks jis būna išgėręs. Ji iš žmonių kalbų girdėjusi, kad A. J. namuose gamina naminę degtinę, bet oficialaus iškvietimo patikrinti šią informaciją ji niekada nėra gavusi. Ji netiki, kad A. J. galėtų grąsinti E. J., kad galėtų nugriauti namą, į kurį tiek daug yra sudėjęs savęs.
Liudytojas V. J. parodė, kad jis gyvena Alytuje, dirba (duomenys neskelbtini) dailės mokytoju, kaltinamasis A. J. yra jo pusbrolis, su A. J. ir E. J. jis bendravo labai glaudžiai, buvo jų didelės meilės liudininku, todėl jam labai keista, kad dabar jie savo santykius aiškinasi teisme, su A. J. jo santykiai yra geri, su E. J. - taip pat geri, normalūs. Kai jis sužinojo, kad A. J. yra suimtas, niekaip negalėjo patikėti, kad jis taip galėjo pasielgti, kadangi pažįsta jį kaip labai ramų žmogų ir, jei tai teisybė, tai kaip jį galėjo išprovokuoti tokiems veiksmams. Pirmiausia jis (V. J.) apsilankė pas Aukštadvario inspektorių, tada - pas seniūnę, ir visi tik teigiamai atsiliepė apie A. J.. Dėl šių įvykių kažkiek kaltės jis galėtų prisiimti ir sau, kadangi dar prieš 10 metų atkalbėjo A. J. nuo skyrybų. Tuomet jis norėjo skirtis, kadangi gavo faktų, kad jo žmona dingsta neaišku kur ir kad to pasekoje laikraščiuose spausdinami straipniai, jog ji buvo sulaikyta besiverčianti prostitucija. Tada jis aiškino jam (A. J.), kad jis turi saugoti šeimą, kad nėra tikrų faktų, patvirtinančių, kad ji tikrai tuo vertėsi. Vėliau viskas lyg ir susitvarkė jų šeimoje, jis nuvažiuodavo pas juos per mėnesį kelis kartus. Vėliau, t.y. maždaug prieš dvejus metus, užvažiuodavo pas juos tik važiuodamas iš Vilniaus, kur pradėjo studijuoti jo dukra, maždaug kartą per mėnesį. A. J. skųsdavosi jam, kad jo žmona neaišku kur išvažiuojanti, bet jis to nesureikšmindavo. Dažniau pas juos nuvažiuodavo vasaromis, kalbėdavosi, paskutinius metus tik su A. J., nes E. J. nebūdavo, o paklausus A., kur ji, jis atsakydavo, kad nežinantis. Dar prieš kelis metus viskas pas juos atrodė gerai. E. J. nesiskųsdavo jam, kad jai blogai šeimoje. A. J. sakydavo, kad jam trūksta namuose tvarkos. E. J. jam niekada nėra sakiusi, kad A. J. ją muša, ir pačiam mėlynių ant jos kūno neteko matyti. Jam nėra žinoma, kad A. J. vartojo smurtą E. J. atžvilgiu. Paskutinį kartą jis buvo susitikęs su I. J., kai A. J. buvo suimtas, sakė jai, kad netiki, jog jos tėvas taip galėjo pasielgti, o ši jam pasakojo, kad tėvai nuolat ginčijasi, kad tarp jų nuolat vyskta konfliktai. Prisimena, kad ji pasakojo, jog A. pastūmė E., kad paėmė ją už kapišono, o daugaiu neprisimena, ar ji sakė, kad tėvas mamos atžvilgiu vartojo smurtą. Parodė, kad pas A. J. yra matęs „orinį“ šautuvą, jis jam pats jį rodė prieš 3 ar 4 metus, o gal ir prieš 2 metus, kitų ginklų pas jį nėra matęs. A. J. jam sakė, kad buvo suimtas ir laikomas kalėjime dėl to, kad jį žmona apkaltino prieš ją smurtaujant, tačiau jis neigė tai daręs, jis sakė, kad žmona jį šmeižia. A. J. jam nėra pasakojęs, kad jį muša žmona. A. J. yra ypatingai ramus žmogus, švenčiant giminėje šventes visi dainuodavo, linksmindavosi. Būtent išgėręs A. J. tampa ypatingai ramus. Kaip dažnai A. J. vartoja alkoholį, jis negali pasakyti. Jis niekada nėra matęs agresyvaus A. J., jis niekada nevartoja keiksmažodžių, apskritai jis yra labai lėtas žmogus. E. J. jam pasakojo, kad A. J. sudegino vaikų drabužius dėl to, kad, neva, jie neužimtų namuose vietos, bet jam ši istorija pasirodė labai keista. Ji taip pat pasakojo jam, kad A. J. smurtauja šeimoje, kad dėl to jie labai kenčia su vaikais, bet jis nesureikšmino tokių dalykų, nes pats tokių dalykų nebuvo matęs. Ji minėjo, kad ją vyras šantažuoja, negali tiksliai pasakyti, ar E. J. jam sakė, kad A. J. ją muša, tik prisimena, kad ji sakė, jog jis ją vaikosi. Dar ji sakė, kad A. J. neduoda jai pinigų, kad dėl to kenčia vaikai. E. jam nepasakojo, kad A. žiūri pornografinius filmus, pats jis tokių filmų pas A. J. nematė. Liudytojo nuomone, A. J. nepiktnaudžiauja alkoholiu, susitikę su juo jie niekada nevartoja alkoholio. Parodė, kad E. J. turi menininko sielą, ji baigusi kultūros mokyklą, liudytojas žino, kad menininkai būna išsiblaškę, nelabai tvarkingi, todėl jis ir nesureikšmindavo A. J. nusiskundimų, kad jo žmona nesitvarko namuose, E. J. liudytojui visada atrodė teigiamas žmogus. Parodė, kad po A. J. suėmimo E. J. jam skundėsi jo (A. J.) elgesiu, o prieš tai kelis metus liudytojas bendraudavo tik su A., kadangi liudytojui nuvažiavus pas J., matydavo tik jį (A. J.). Jis sakė A., kad negalima smurtauti, bet jis visuomet neigė mušęs žmoną, jis nesakė liudytojui, kas ją sumušdavo, bet visuomet neigė savo kaltę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 66-67), parodė, kad ji gyvena savo name (duomenys neskelbtini) ir kartu gyvena sūnus A. J., jo žmona E. J., jų sūnus L. J. ir E. J. mama. Jos sūnus yra padavęs pareiškimą dėl skyrybų, nes šeimoje vyksta konfliktai. Jie pykstasi dėl įvairiausių dalykų, A. J. prašo ką nors padaryti, o žmona nenori ir jie pykstasi. V. J. niekada nematė, kad jie tarpusavyje muštųsi, jie tik apsibara be jokių priežasčių. Kad muštų sūnų L. ir dukrą I., V. J. nematė. Iš E. J. ji yra girdėjusi, kad A. J. ją tampė už plaukų, niekada ant jos veido nematė sumušimo žymių, ji niekad nerodė, kad yra sumušta. Niekada pas sūnų nematė šaunamojo ginklo ir negirdėjo, kad būtų grasinama E. J.. Jie tarpusavyje barasi, dažniausiai sūnus pradeda konfliktus.
E. J. 2011-01-19 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK dėl jos vyro A. J. jos ir jų vaikų atžvilgiu naudojmo fizinio ir psichologinio smurto (t. 1, b.l. 2).
Iš 2011-02-22 Vilniaus teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 495/11(01) matyti, kad E. J. padaryta kraujosruva dešinio skruosto srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-02-19) ir būdu; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 10-11).
E. J. 2011-03-12, 2011-02-17, 2011-02-19, 2011-03-07 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK dėl jos vyro A. J. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (t. 1, b.l. 18, 39, 41, 43).
Iš 2011-01-24 Vilniaus teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 277/11(01) matyti, kad E. J. padaryta poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2011-01-21; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 33).
E. J. 2011-01-24 pateikė jos mobiliuoju telefonu padarytus du vaizdo ir garso įrašus, kurie perkelti į CD diską, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b.l. 34, 35-36).
I. J. 2011-02-17 pareiškimu Trakų rajono apylinkės prokuratūrai pranešė apie jos tėvo A. J. 2011-02-13 namuose sukeltą konfliktą, kurio metu jis, girdint jai – I. J., jos mažamečiam broliui L. ir jos draugei J. Š., grasino susidorojimu jos mamai E. J. (t. 1, b.l. 38).
Iš Trakų r. PK pranešimų apie įvykius automatinės registracijos matyti, kad 2011-03-17, 15.27 buvo užregistruotas E. J. pranešimas apie tai, kad jos girtas vyras triukšmauja, neduoda ramybės, kabinėjasi prie vaiko (t. 1, b.l. 44).
Iš Trakų r. PK VTS VTKPP vyr. patrulio K. Nedveckio 2011-03-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą pranešimą jam su vyr. patruliu T. Sedlikovskiu nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos lauke pasitiko E. J. su mažamečiu vaiku, kuri paaiškino, kad jos vyras A. J. atėjo namo apie 14.00 val. Girtas, užėjęs į virtuvę numetė keptuvę nuo dujinės viryklės ant grindų, pradėjo šaukti, kad išmes iš namų, ir puolė tampyti už plaukų, grasino susidorojimu. Jiems užėjus į namus, matėsi virtuvėje ant grindų numestas maistas, A. J. sėdėjo girtas kambaryje ant lovos; K. Nedveckiui paklausius, kodėl jis triukšmauja, A. J. atsakė, kad tai ne jų reikalas; jie A. J. sake, kad jis apsiramintų ir eitų miegoti, bet jis į tai nereagavo, sake, kad, kai jie išvažiuos, žmonai bus dar blogiau ir ji nakvos lauke; A. J. išblaivinimui buvo pritstatytas į Trakų r. PK, kur jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (t. 1, b.l. 44).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. J. 2011-03-07, 16.59 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas (t. 1, b.l. 45).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. J. 2011-03-12, 20.08 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas (t. 1, b.l. 49).
Iš 2011-03-16 Vilniaus teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 877/11(01) matyti, kad E. J. padaryta dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku, ribotą paviršiu turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-12); sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 59-60).
D. V. 2011-02-21 pareiškimu Trakų r. PK pranešė apie jos krikšto tėvo A. J. naudojamą fizinį ir psicholiginį smurtą E. J. ir jų vaikų atžvilgiu 2011 m. žiemos pradžioje, 2010-12-17, 2011-01-31 (t. 1, b.l. 76).
Iš Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus 2011-02-09 pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje buvo registruoti E. J. pranešimai: 2010-10-13 apie tai, kad A. J. gąsdina susidorojimu, 2010-11-02 apie tai, kad neblaivus vyras ją sumušė, 2010-12-17 apie tai, kad vyras grasina šaunamuoju ginklu, 2011-01-19 apie kad A. J. nuolat naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, 2011-02-02 apie tai, kad vyras eina į jos kambarį ir kelia triukšmą (t. 1, b.l. 129-160).
2011-03-03 Vilniaus moterų namų Krizių centro pažymoje nurodoma, kad E. J. į Krizių centrą kreipėsi vienuolika kartų, ir teigiama, jog yra rimto pagrindo manyti, kad A. J. grasinimai susidoroti atimant gyvybę yra realūs ir gali būti bet kada įvykdyti, jo veiksmai kelia realų pavojų E. J., jos vaikų bei senyvo amžiaus motinos saugumui, sveikatai ir gyvybei (t. 1, b.l. 161-163).
2011-02-08 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. VT2-137 nurodoma, kad E. J. ir A. J. šeima skyriui tapo žinoma nuo 2011-01-04, kai buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK; šeima nėra socialinės rizikos šeimų apskaitoje (t. 1, b.l. 167).
Akistatos metu E. J. ir A. J. kiekvienas patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t. 2, b.l. 15-18).
Kaltinamasis A. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltas neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji viską išsigalvoja arba iškraipo faktus, parodė, kad visi šie jos išsigalvojimai, kad jis ją muša, prasidėjo tada, kai jis 2010 metų lapkričio mėnesį pradėjo ruošti dokumentus skyryboms, žmona iš karto pasakė, kad sutiks su juo skirtis gražiuoju tik tuomet, jei jis jai sumokės 20000 Lt, bet jis neturi tokios pinigų sumos.
A. J. parodė, kad 2011-01-21 tarp jų su nukentėjusiąja įvyko konfliktas, nes ji pastoviai tikrino jo mobilaus ryšio telefoną. Tą dieną kažkas jam parašė SMS žinutę, ji, išgirdusi pyptelėjimą, griebė iš jo telefoną ir norėjo perskaityti žinutę, o jis, norėdamas iš jos atimti telefoną, užgriuvo ant jos, prispaudė ant sofos ir atiminėjo iš jos savo telefoną. Parodė, kad gal atiminėjant jis ir galėjo jai padaryti mėlynę ant šono, po to ji ištruko iš jo ir sprukdama su jo telefonu atsitrenkė į durų staktą, nukentėjusiosios jis nemušė. Iš kur ant jos kūno atsirado kiti sužalojimai, jis negali pasakyti. Parodė, kad ji per savaitę po du kartus išvažiuodavo iš namų, tad gal kažkur kitur jai buvo padaryti sužalojimai. Parodė, kad šio įvykio dieną ji niekur nebuvo išvažiavusi, bet prieš tai buvo išvažiavusi. Parodė, kad jis negrasino ją nužudyti, nesakė, kad „ištaškys smegenis ant sienų“.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-02-19 išėjęs iš savo kambario ir eidamas koridoriumi tarpduryje jis pamatė pargriuvusią uošvę ir sūnų L., kuris kėlė uošvę, paėmęs ją už rankų. Praeidamas žmonai, kuri buvo uošvės kambaryje, jis pasakė, kad neišnaudotų sūnaus, nes jam pakelti močiutę yra per sunku, kad ji galinti paprašyti stipresnių pagalbos. Parodė, kad nukentėjusioji fantazuoja, kad jis metė į ją mobilaus ryšio telefoną, taip nebuvo, to nematė ir sūnus L..
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-03-12 įvykusį konfliktą, kurio metu dukra iš jo reikalavo 70 Lt, taip pat išprovokavo pati nukentėjusioji, o jis neišlaikęs paėmė ją už apykaklės ir pasakė, kad ji išeitų iš jo mamos kambario ir nenervintų jos, bet nukentėjusiosios nemušė, atbėgusiai į nukentėjusiosios šauksmus dukrai jis pasakė, kad jos mamos nemušė, o tiesiog paėmė už apykaklės ir liepė jai išeiti, dar jis paėmė ir timptelėjo dukrai už apykaklės, norėdamas jai parodyti, kaip dare jos motinai. Vėliau dukra parašė, kad jis jai iš ausies išrovė auskarą, nors jis to nepadarė, tik palengva timptelėjo, kraujas iš ausies dukrai nebėgo. Parodė, kad jis nesudavė nukentėjusiajai šakute, mano, kad ji pati save sužalojo arba buvo sužalota ten, kur išvažiuodavo kelis kartus per savaitę.
Taip pat A. J. parodė, kad apie 2010-12-09 tarp jų su žmona įvykusi konliktą ji papasakojo ne taip, kaip buvo iš tikrųjų. Parodė, kad jo mamos namuose apie 5 metus gyvena ir nukentėjusiosios motina G. Ž., tačiau ji visiškai neprisideda prie komunalinių mokesčių. Jis tiesiog pasakė nukentėjusiajai, kad prisidėtų kažkokia dalimi ir ji prie mokesčių, o ši atkirto, kad mokesčių nemokės, pati išjungė elektros energiją, užsidegė žvakes, pasikvietė pas save į kambarį sūnų ir tyčia prie žvakių šviesos su juo ėmė ruošti pamokas. Sūnus paklausė, kodėl pamokas reikia ruošti žvakių šviesoje, o ji jam atsakė, kad jis (A. J.) atjungė elektrą. Tuomet jis tyčia jai pasakė, kad žvakės liepsnos gadina lubas, ir liepė jai įsijungti šviesą. Parodė, kad necenzūriniais žodžiais 2010-12-09 jis nukentėjusiosios nevadino.
Taip pat A. J. parodė, kad 2010-12-17 tarp jų su nukentėjusiąja įvyko konfliktas dėl skyrybų. Žmona nesutiko su skyrybomis, reikalavo, kad jis duotų jai pinigų, tuomet ji sutiksianti skirtis. Jis jai pasakė, kad neturi pinigų, todėl jų neduos. Konflikto metu ji jo paklausė: „Nori nemalonumų?“, jis atsakė, kad nori, tuomet ji paėmė telefoną, surinko pagalbos numerį 112 ir verkdama pasakė, kad vyras turi ginklą ir žada ją nušauti. Visą tai girdėjo sūnus, kadangi tuo metu jis buvo su jais kambaryje. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos pamačiusi nukentėjusioji pradėjo verkti ir pasakė jiems, kad jis grąsino ją nušauti. Parodė, kad jis konflikto metu buvo paminėjęs pavardę - S., bet tik dėl to, kad jo sutuoktinė išsiskyrė su juo jam net nežinant apie tai. S. buvo jo kaimynas, jie bendravo. Parodė, kad jis (A. J.) tiesiog pasakė nukentėjusiajai, kad, jei ji nesutinka su juo skirtis gražiuoju, tai išsiskirs su ja taip, kaip tai padarė S.. Matyt, šiuos jo žodžius ji suprato kaip grasinimą. Parodė, kad šio įvykio metu jis turėjo ir šiuo metu turi tik pneumatinį šautuvą, kuriam įsigyti nereikia leidimo. Parodė, kad jis negrasino nukentėjusiajai turėtu ginklu. Daugiau jis ginklų neturi, tai yra tik nukentėjusiosios fantazijos.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-01-15, apie 22.00-23.00 val. sūnus žaidė jo kambaryje ir paprašė valgyti. Išgirdęs, kad sūnus nori valgyti, jis (A. J.) nuėjo ir apie tai pasakė žmonai, ji atsisakė sūnui gaminti valgyti, o jis (A. J.) tai išgirdęs išėjo iš jos kambario ir tuo viskas baigėsi, nukentėjusiosios už plaukų jis netampė, tai gali paliudyti ir sūnus.
A. J. taip pat parodė, kad nukentėjusiosios minėto įvykio, neva įvykusio 2011-02-17, taip pat nebuvo. Tą dieną apie 21.00 val. jis grįžo namo išgėręs ir nuėjo miegoti, jokių konfliktų tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo, jis nekišo nukentėjusiajai į burną skuduro, ji fantazuoja.
Taip pat A. J. parodė, kad nukentėjusiosios minėto įvykio, neva įvykusio 2011-03-07, taip pat nebuvo.
Taip pat A. J. parodė, kad 2010-12-31 jie šventė ateinančius Naujuosius metus, kambaryje buvo jis, jo draugas R. K., nukentėjusioji ir sūnus L.. Visi sėdėjo prie stalo ir tuo metu į jo (A. J.) mobilaus ryšio telefoną atėjo SMS žinutė, kažkas jį sveikino Naujųjų metų proga. Jis pradėjo skaityti SMS žinutę ir tuo metu gavo smūgį į galvą televizoriaus pultu. Nukentėjusioji sėdėjo kitoje stalo pusėje ir su visa jėga metė į jį pultą, pataikė į dešinį antakį, pradėjo bėgti kraujas. Jis nesikreipė į policiją ar gydymo įstaigą dėl šio įvykio, dėl šio įvykio nukentėjusiajai nėra iškelta baudžiamoji byla. Gindamasis nuo tolimesnio nukentėjusiosios prieš jį vartojamo fizinio smurto jis paėmė ją už plaukų ir ištempė ją iš kambario. Iš pradžių jis jos paprašė, kad ji išeitų iš kambario, bet jai atsakius, kad ji kur norinti, ten sėdinti, paėmė ją už plaukų ir išvilko iš kambario.
Parodė, kad reikia daryti jos motinos namo, kuriame jie gyvena, rekonstrukciją, taigi, anksčiau ar vėliau reikės versti virtuvės sieną, todėl jis tyčia ir pagąsdino nukentėjusiąją, kad vers sieną, tačiau to daryti tikrai nežadėjo, kadangi namas yra ne jo, o jo mamos. Tiesiog jis ją taip pagąsdino, nes nukentėjusioji taip pat jam grasino, kad skyrybų metu prisiteis kambarį, į kurį įleis gyventi čigonus. Ateityje jis žada griauti virtuvės sieną dėl namo rekonstrukcijos.
Taip pat A. J. parodė, kad 2011-02-28 tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas dėl vaikų išlaikymo, šį konfliktą mate jų dukra I., jo (A. J.) krikšto dukra D. V. ir dar viena dukters draugė, kurios jis nepažįsta. Konflikto metu supykusi nukentėjusioji paleido į jį kėdę.
A. J. parodė, kad jis nėra nukentėjusiajai grasinęs, neturi tikslo jos nužudyti, jis būtų galėjęs įvykdyti grasinimus, jei jie būtų buvę tikri, bet tikslo to padaryti nebuvo.
Parodė, kad nukentėjusiosios tokia psichinė sveikata nuo pat jų santuokos sudarymo. Parodė, kad jis nesakė sūnui, kad šis teisme duotų jam palankius parodymus, tik sakė jam, kad nemeluotų ir sakytų tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J., apklaustas įtariamuoju, davė analogiškus parodymus ir parodė (t. 2, b.l. 3-4, 12-13, 22), kad 2010 m. lapkričio mėnesį jis pradėjo tvarkyti skyrybų dokumentus ir nuo to laiko prasidėjo konfliktai su žmona. Nuo 2011 m. sausio 15 d. jo iniciatyva pradėtas skyrybų procesas teisme, todėl jis mano, kad būtent dėl šios priežasties ir kyla šeimoje konfliktai. Žmona nesutinka skirtis gražiuoju. Apie įvykį 2010 m. gruodžio 9 d. paaiškino, kad konfliktas vyko ne taip, kaip paaiškino žmona. Jis paprašė, kad jos motina, kuri gyvena kartu su jais, prisidėtų prie komunalinių mokesčių, ir E. J. pasakė, kad su tuo nesutinka, pati išjungė elektrą ir uždegė žvakę. Jos atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių jis nevartojo. Tą dieną jis buvo blaivus. Jis jai pasakė, kad ji įsijungtų šviesą, nes žvakė gadina lubas. Dėl įvykių gruodžio 17 d. nori paaiškinti, kad jis su E. J. buvo viename kambaryje ir žiūrėjo televizorių, buvo ir sūnus L.. Kilo konfliktas, atrodo, dėl turto dalybų. E. J. konflikto metu paklausė, ar jis nori nemalonumų, ir jis pasakė, kad nori. Ji paėmė telefoną ir paskambino 112. Jos necenzūriniais žodžiais jis nevadino, neįžeidinėjo, jai sakė, kad bus, kaip R. S., turėdamas galvoje tą faktą, kad S. išskyrė su vyru jam nežinant, t.y. kad ir jis - A. J. - išsiskirs su E. J. jai apie tai nežinant. Jis girdėjo, kaip ji skambindama sakė, kad „vyras turi šaunamąjį ginklą ir grasina nušauti“. Atvažiavo pareigūnai ir paklausė, kur yra ginklas. A. J. pasakė, kad šaunamojo ginklo neturėjo ir neturi, o turi legaliai laikomą pneumatinį šautuvą, kurį nusipirko savo malonumui. Pareigūnai šį ginklą išsivežė ir vėliau jis buvo gražintas, šiuo metu ginklas yra parduotas. 2010 m. gruodžio 31 d. pas jį buvo sutikinėjami Naujieji metai. Apie 22-23 val. jis sėdėjo prie stalo su R. K., E. J., sūnumi L.. A. J. atėjo į telefoną žinutė, jis paėmė ją paskaityti ir staiga gavo smūgį su televizoriaus pultu į dešinįjį antakį, pradėjo bėgti kraujas. Jis paprašė, kad žmona išeitų iš jo kambario, ji nepakluso, ir A. J., bijodamas jos tolesnio smurto, paėmė ją už plaukų, išvedė iš kambario. Pas medikus dėl sužalojimo jis nesikreipė. 2011 m. sausio mėnesį sūnus vakare užsimanė valgyti, A. J. nuėjo pas žmoną, paprašė, kad ji pagamintų valgyti. Ji nesutiko, jos atžvilgiu dėl to smurto nevartojo, išėjo iš kambario ir nuėjo miegoti. 2011 m. sausio 21 d. jis žmonos atžvilgiu nenaudojo smurto, tik norėjo iš jos atimti savo telefoną ir, jai sėdint ant lovos ar fotelio, ant jos užgriuvo ir, galimai, jai prispaudė atskiras kūno dalis. A. J. mano, kad E. J. padaryti kūno sužalojimai yra ne nuo jo veiksmų. Datos tiksliai neatsimena, bet buvo eilinį kartą kilęs konfliktas, ir A. J. pagrasino, kad su traktoriumi išvers dalį namo priestato, nors realiai to grasinimo neketino įvykdyti, nes tai yra jo mamos turtas, norėjo tik pagąsdinti. Taip pat jis nebuvo įgrūdęs E. J. į burną skudurą, tai yra žmonos fantazijos. Jis matė, kad žmona vedė savo motiną į tualetą, ir jai padėjo L., A. J. pasakė, kad ji neišnaudotų vaiko, nes jam per sunku. Tuo konfliktas baigėsi, jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tai gali paliudyti sūnus. 2011 m. vasario 28 d. jis užėjo į žmonos kambarį, ten susiginčijo dėl dukros išlaikymo ir kilus konfliktui žmona paėmė kėdę ir metė į A. J., tai gali paliudyti dukra I., D. V. ir dar viena jų draugė. Jis suspėjo ją sustverti, pastatė ant grindų. Kovo 7 d. pareiškime E. J. paminėto fakto nebuvo. Ji pamatė, kad A. J. grįžo namo išgėręs, pasinaudodama tuo faktu iškvietė policiją, o jis pamatęs pareigūnus supyko ir pasakė, kad išvarys ją iš namų, kad be reikalo iškvietė policiją. 2011 m. kovo 12 d. jis su kaimynu A. I. dirbo miške. Apie 17 valandą baigę darbą grįžo su kaimynu pas jį į namus. Tuo metu namuose buvo jo mama V. J. ir jo sūnus L. J.. Dar kažkas buvo kitame kambaryje, bet kas tiksliai nežino, nes į tą kambarį nėjo ir nežiūrėjo. Baigiant gerti alų į kambarį atėjo dukra I., kuri paprašė 70 Lt, kad savaitę moksluose savoms išlaidoms turėtų pinigų. A. J. jai atsakė, kad tokių pinigų neturi, kad kitą dieną, kai padirbs ir gaus pinigų, tada jai duos 50 Lt. Dukra vis reikalavo pinigų. Jis liepė dukrai eiti ir paprašyti pinigų pas mamą. Visas pokalbis vyko, kai jis sėdėjo už stalo, o dukra stovėjo tarpduryje, ir nei A. J. prie jos, nei ji prie jo priėjusi nebuvo. Tuo metu jis koridoriuje pamatė I. draugę D. V.. Dukra išėjo į kitą kambarį verkdama. Po poros minučių žmona E. nuėjo į koridorių, atidariusi A. J. mamos kambario duris ėmė jai priekaištauti dėl sūnaus, sakydama, kad jis neva nesveiko proto. Jis tuomet nuėjo prie žmonos ir ją paėmęs už rūbų, už pakarpos, patempė į šoną, sakydamas, kad su jo mama nekalbėtų ir jos nenervuotų. Kai jis priėjo prie žmonos, nieko rankose neturėjo, jokia šakute jai į smilkinį netrenkė, jai negrasino, kad ją užmuš ar nušaus. Kai jis žmoną patempė į šoną, ji ėmė rėkti, kad ją muša. Vienintelis dalykas, ką jis padarė, tai suėmęs žmoną už rūbų pastūmė į šoną, kai ji nemandagiai jo mamai šnekėjo apie jį. Daugiau jai nieko nedarė ir jai negrasino. Tuomet atbėgo dukra ir A. J. ėmė sakyti, kad reikia iškviesti policiją. Policijos pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Dažnai konfliktai kildavo dėl to, kad žmona, skaitydama jo mobilaus telefono žinutes, įtarinėjo jį ryšiais su kita moterimi, dėl turto dalybų. Jis mano, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti sužalojimai galėjo būti gauti kitomis aplinkybėmis, negu nurodė E. J., nes ji savaitėmis negrįždavo namo ir šeima nesirūpino. Visų pareiškimų rašymas yra susijęs su jos psichine būkle. Vienintelį kartą jis yra jėga išvedęs E. J., vengdamas tolimesnių jos veiksmų. Kitų smurto veiksmų žmonos atžvilgiu jis nėra vartojęs, negrasinęs ir neterorizavęs. Niekada žmonai jis nėra grasinęs, kad ją nužudys ar nušaus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas aukščiau išdėstytus kaltinamojo parodymus, kad jis niekada nemušė, negąsdino nukentėjusiosios, jos neterorizavo, jai negrasino, vertina kritiškai, vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais - aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, byloje esančiais ir teismo ištirtais vaizdo įrašais (t. 1, b.l. 34, 35-36), nukentėjusiosios E. J., liudytojų I. J., L. J., D. V., J. Š., R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios E. J. akistatos su kaltinamuoju A. J. metu duotais parodymais (t. 2, b.l. 15-18), liudytojo K. Nedveckio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies – paties kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojos J. Dzencevičienės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo V. J. teisme duotais parodymais.
Nukentėjusioji E. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis A. J. gamindavo naminę degtinę, todėl pas jį atsirado vis daugiau draugų. Ji visiškai nevartoja alkoholio, todėl negalėjo toleruoti vyro girtuokliavimo, nes visą tai matė jų vaikai, savo elgesiu jis darė žalą vaikams. 2001-10-08 gimė sūnus L. ir nuo tada jie su vaikais nuolat patirdavo kaltinamojo prieš juos vartojamą ekonominį smurtą. Kaltinamasis neduodavo jai pinigų nei vaikų drabužiams, nei maistui, o maistą net slėpdavo nuo jų. Jis vartoja alkoholį reguliariai, per savaitę 2-3 kartus, ji taikėsi su tokia padėtimi iki kol jis pradėjo pries ją vartoti smurtą. Mažiausio dalyko reikalaujant jis primindavo jai, kad jie gyvena jo namuose, kad jie su vaikais neturi teisės atsidaryti šaldytuvą. Jis nuolat sakydavo, kad jie nemoka jam už paslaugas, būdavo, kad elektros lemputes išsukdavo, kai dukra dėdavosi į spintą savo daiktus, jis pareikšdavo, kad ji galinti nusipirkti savo spintą. Vieną kartą jis išnešė vaikų rūbus į lauką jiems matant ir degino, ji (E. J.) bėgo ir traukė rūbus iš laužo. Parodė, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu kaltinamasis vartoja seniai, dar 2000 m. lapkričio mėnesį jis buvo labai stipriai ją sumušęs, buvo labai šalta, ji basa išbėgo iš namų. Tai įvyko eilinio jo girtuokliavimo metu, tą kartą jis vartojo alkoholį su buvusiu savo bendradarbiu V. R.. Ji paprašė, kad jis netriukšmautų ir leistų vaikams miegoti, nes šiems ryte į mokyklą, bet jis atsakė, kad tai jo namai ir ką jis norės, tą ir darys. Apie 3.00 val. kaltinamasis vijosi ją norėdamas sumušti, tą naktį vaikai buvo be miego. Naktį baigęs girtuokliauti jis pradėjo ją vytis, o ji, vengdama fizinio smurto, bandė pabėgti, bėgdama paslydo ir nukrito, tuo metu pribėgęs prie jos A. J. stipriai kumščiu trenkė jai į lūpą, suplėšė marškinėlius, buvo daug kraujo. Po šio jai padaryto sužalojimo ji nesikreipė į policiją.
E. J. parodė, kad 2010 m. vasarą jiems su vaikais pusryčiaujant į virtuvę atėjo kaltinamasis, jis priėjo prie jos (E. J.) ir liepė atlaisvinti jam kėdę, ant kurios ji sėdėjo, ji nesutiko, tada jis priėjo prie puodo, kuriame virė dešrelės, ištraukė karštas dešreles ir priėjęs prie jos laikė virš jos dešreles, nuo kurių jai ant kojų varvėjo karštas vanduo. Vaikai gynė ją, dukra I. pradėjo šaukti ant tėvo: „Pagalvok, ką darai, ar turi proto, apsiramink, juk pavalgysime ir išeisime.“ A. J. griebė ją (E. J.) už plaukų ir nusviedė ant žemės. Ji atsistojo, o jis vėl griebė ją už pakarpos, tada jau ji čiupo ant stalo stovėjusį dubenį su salotomis ir gindamasi paleido dubenį į jį.
E. J. parodė, kad visi įvykiai, apie kuriuos kalbama šioje byloje, prasidėjo 2010 m. spalio mėnesį, kai ji kreipėsi į policiją dėl to, kad vyras jai grasina susidorojimu, grasino, kad atvažiuos žmonės ir sukapos ją kirviu.
Taip pat E. J. parodė, kad 2008 metais buvo nušautas jų kaimynas S., po šio įvykio A. J. jai (E. J.) bent vieną kartą į savaitę vaikų akivaizdoje pasakydavo: „Bus tau, kaip S.“. Dar sakydavo, kad jos smegenis ištaškys ant sienos. Tai vykdavo tada, kai ji prašydavo, kad jo sugėrovai išeitų ir namuose nebūtų triukšmo, kadangi vaikams reikėjo pailsėti. Šiuos vyro žodžius ji suvokė kaip realų grasinimą, jis kalbėdamas su draugais vis sakydavo, kad arba ją nušaus, arba pats nusišaus. 2010-12-17 jis rankose turėjo geltonos spalvos savadarbį revolverį ir juo ją gasdino. Tai buvo tarp 16.00-18.00 val. Tą dieną jie su vyru konfliktavo, ir jis gasdino ją turėtu revolveriu, dėl ko ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu namuose buvo jų dukra I. J. ir A. J. krikšto dukra D. V., jos girdėjo, kai ji (E. J.) kvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis neblaivus gulėjo lovoje, policijos pareigūnai pakėlė jį iš lovos ir paklausė, ar jis turintis revolverį, tačiau šis pareigūnams tikino, kad turi tik pneumatinį šautuvą ir jį jiems atidavė. Policijos pareigūnai atliko kratą, ieškodami ginklų, praėjus pusantros ar dviems savaitėms, tačiau jų nerado, nes per tiek laiko jie buvo paslėpti, tą pačią dieną, kai ji kvietė policijos pareigūnus dėl ginklo, krata nebuvo atlikta. 2010-12-17 įvykus konfliktui kaltinamasis išbėgo iš kambario ir netrukus grįžo atgal su ginklu rankose. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis pasakė jai, jog ji bus išvaryta lauk iš namų su savo „dvesiančia“ mama ir daugiau neįeis į jo namus, o ji jam pasakė, kad įeis, tuomet jis pasakė: „Nori, tuoj tau nereikės nei namų, nei nieko?“, išbėgo ir į kambarį grįžo rankose turėdamas revolverį. Kaltinamasis dažnai šaudo iš šaunamųjų ginklų, dažnai tai daro su R. K.. Jie mėgsta šaudyti į namo kieme esantį taikinį. Vyras turi pneumatinį šautuvą, dar turi revolverį, medžioklinį šautuvą, bet niekada neteko matyti, kad būtų iš medžioklinio šautuvo šaudęs lauke. Ji kreipėsi į policiją dėl jo turimų ginklų, tačiau kratos metu pas A. J. buvo rastas tik pneumatinis šautuvas, kuris iš jo buvo paimtas, bet vėliau grąžintas atgal.
E. J. parodė, kad 2011-01-21 kaltinamasis stipriai sumušė ją rankomis. Tai įvyko namuose, apie 18.00-20.00 val. Tą dieną jis buvo neblaivus ir pradėjo prie jos priekabiauti, įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais, o paskui puolė mušti kumščiais, daužė rankomis į šlaunis, sudavė 3 kartus į kairę šlaunį, ji pradėjo gintis, atsigulusi ant nugaros bandė spirtis ir išsivaduoti, tačiau tada jis paėmęs jos dešinę koją ėmė ją trankyti į medinį lovos atlošą. Ji pradėjo šaukti, sakė jam: „Kas mano mamą prižiūrės, jei mane užmuši?“. Tuomet jis ją paleido, ji atsikėlė ir pradėjo bėgti nuo jo, tačiau jis sugriebė ją už rankovės, ir dėl to ji stipriai trenkėsi į kambario duris. Visa kairė jos kūno pusė buvo mėlyna, ji kreipėsi į medicinos įstaigą, kur buvo nustatyti jai padaryti sužalojimai.
E. J. taip pat parodė, kad 2011-02-19, apie 16.00 val. ji nešė savo 86 metų amžiaus nevaikščiojančią mama, sergančią Parkinsono liga, į tualetą, ir pakeliui ji jai išsprūdo iš rankų, tai pamatęs L. pribėgo prie jų ir padėjo jai ją užkelti ant klozeto, kadangi ji (E. J.) norėjo ją apiprausti. Tai pamatęs A. J. pasakė jai, kad daugiau ji nedrįstų prileisti vaiko prie “dvokiančios senės”. Jis tuo metu kalbėjo telefonu ir pamatęs, kad sūnus padėjo jai nunešti močiutę į vonios kambarį, atlėkė ir ėmė šaukti. Šaukė ant jos (E. J.) ir liepė L. išeiti, vaikas brovėsi per tamsų ir siaurą koridorių tarp jos ir A. J., ir ji tuo metu pajuto smūgį mobilaus ryšio telefonu. Kaltinamasis metė į ją telefoną ir pataikė jai į dešinės pusės skruostą. Apie šį įvykį ji pranešė policijos pareigūnams, o šie - medikams. Jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
E. J. taip pat parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį, tikslios datos dabar jau neprisimena, įvyko konfliktas dėl to, kad kaltinamasis nedavė dukrai 30 Lt kelionei į Elektrėnų profesinėje mokyklą, kurioje mokosi dukra. Šio konflikto metu priėjęs prie jos (E. J.) kaltinamasis stvėrė ją už pakarpos, ir netrukus ji pajuto smūgį šakute į dešinį smilkinį. Tuo metu pas juos namuose buvo D. V. ir I. draugė Š.. A. J. tempė iš kambario ir dukrą už plaukų, išplėšė jai auskarą iš ausies, kuri kraujavo. Jis taip pasielgė, nes neva dukra jam trukdė gerti. Dukra verkė, ją nerviškai purtė, D. V. taip pat verkė. Kaltinamasis niekaip nerimo, grasino, sakydamas, kad “užmuš ją (E. J.) kaip šunį”, kad “jos kaktoje bus kirvis”. Parodė, kad būdamas neblaivus A. J. yra labai agresyvus.
Taip pat E. J. parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį kaltinamasis eilinį kartą grįžo naktį iš draugų neblaivus ir pareikalavo, kad ji jam pagamintų valgyti, jai atsisakius tai daryti, jis stvėrė ją už rankovės ir tempė į virtuvę, betempiant rankovė nuplyšo, tuomet jis stvėrė ją už plaukų ir toliau taip tempė į virtuvę. Ji pradėjo šaukti, atbėgo kaltinamojo mama, bet ji negalėjo sutvardyti sūnaus, netrukus atbėgo ir sūnus L., kuris išvedė tėvą iš kambario. Ji užsidarė su savo mama jos kambaryje ir ištraukė durų rankena, tikėjosi, kad kaltinamasis nurims, bet pamatė, kad jis peiliu bando atidaryti kambario duris, kuriame jos buvo su mama. Jam sunkiai sekėsi atidaryti duris, kadangi buvo neblaivus, todėl ji (E. J.) spėjo basa iššokti pro langą laukan. Matė, kad jis atsidaręs duris įėjo į jos ir jos mamos kambarį, atsigulė į jos (E. J.) lovą ir užmigo. Ji labai sušalo kojas, nes buvo basa, ji iškvietė policijos pareigūnus, kad šie įleistų ją namo.
Taip pat E. J. parodė, kad 2011-02-17 vyras grįžo iš darbo neblaivus, nes nuolat darbe švęsdavo gimtadienius. Iš mokyklos grįžęs sūnus paprašė, kad ji pagamintų jam valgyti, tai buvo pietų metas. Ji pastatė keptuvę ant viryklės, įpylė aliejaus, ir staiga A. J. nepatiko, kad jie jo dujas naudoja, tada jis paėmė keptuvę ir sviedė ją ant žemės. Po tokio vyro poelgio ji pasakė jam, kad kvies policijos pareigūnus, tuomet jis stvėręs purviną skudurą pradėjo jai jį kišti į burną, pasakė, kad visas policijos komisariatas iš jos juokiasi. Tą dieną ji taip ir neiškvietė policijos pareigūnų. Parodė, kad gali būti, jog 2011-03-07 jis sviedė ant grindų keptuvę su joje buvusiu įkautusiu aliejumi, o purviną skudurą jai į burną kišo 2011-02-17. Jai sunku prisiminti visus vyro negražius poelgius, kai jis būna neblaivus, jis daug tuomet negražaus daro, tačiau ji negali visko prisiminti, gerai prisimena tik tuos įvykius, kurių metu jis ją sužalodavo. Parodė, jog ji yra įsitikinusi, kad A. J. realiai gali įvykdyti savo grasinimus, nes kol taip neatrodė, visus tarp jų kilusius konfliktus ji laikydavo buitiniais konfliktais. Parodė, kad metus laiko jie su A. J. negyvena kaip šeima, prasidėjus ikiteisminiams tyrimams vyro atžvilgiu situacija pasikeitė iš esmės. Dabar ji su vaikais gyvena ramiai, jie ramiai ruošia pamokas, nes vyras nesiveda draugų į namus ir namuose nebūna triukšmo. Jis pats eina pas draugus, kur vartoja alkoholinius gėrimus. Iki kol prasidėjo ikiteisminis tyrimas vyro atžvilgiu ji dėl jo tokio netinkamo elgesio pergyveno ir jautėsi labai blogai. Kaltinamasis į ją kreipdavosi tokiais žodžiais: „Tu čia pėškė, šiukšlė, lachudra, niekas“, taip pat vadindavo ją ir necenzūriniais žodžiais. Vaikai visą tai girdėdavo. A. J. puikuojasi prieš draugus įjungęs televizijos kanalą, per kurį rodo laidas suaugusiems, o sūnus L. varsto kambario duris ir visą tai mato, tai ji ir pasako, kad jis (A. J.) to nedarytų, nes viską mato vaikas. Sūnus eina į tėvo kambarį, kur šis žiūri su draugais pornografinius filmus, kadangi tame kambaryje yra jo (sūnaus) žaislų. Kol vyras su draugais būdavo blaivūs, jie perjungdavo kanalą, sūnui užėjus į kambarį, tačiau pasigėrę jie jau nereaguodavo į tai, kad į kambarį įeina vaikas, ir kanalo neperjungdavo. Ji nemoka išjungti tų kanalų, kurių L. neturėtų matyti, kadangi ji nežino tų kanalų kodų, todėl ji gražiai vyro prašydavo, kad jis nežiūrėtų jų sūnui esant, o jis visuomet atsakydavo, kad ji yra “šiukšlė, niekas”, kad jis yra savo namuose ir galintis daryti juose, ką nori. Ji pati neišprovokuodavo konfliktų, tiesiog gindavo vaikus. Parodė, kad jai teko kreiptis į psichiatrę dėl namuose nuolat patiriamo streso. Pirmą kartą į psichiatrą ji kreipėsi prieš 10 metų, tai buvo tuomet, kai ji grįžo su sūnumi iš ligoninės, o namuose vyko išgėrimai. Psichiatrė išrašė vaistų, ir jos būklė po truputį stabilizavosi, ligoninėje gydytis neteko. Po to 5 ar 6 metus ji nesilankė pas psichiatrą, bet šeimoje vėl pradėjus kartotis tokiems atvejams ji vėl kreipiausi į psichiatrą, kur jai buvo pasakyta, kad ji yra psichiškai sveikas žmogus ir todėl jai negali išrašyti raminamųjų vaistų vien tik todėl, kad namuose vyras netinkamai elgiasi jos atžvilgiu. Psichiatras nurodė jai sąrašą įstaigų pavadinimų, į kurias ji turėtų kreiptis dėl smurto, patiriamo namuose. Psichiatrė Milda Jurgelionienė netgi jai pasakė, kad jai kyla abejonių dėl to, ar jos vyras yra psichiškai sveikas, jei taip elgiasi, o ją patikino, kad ji yra psichiškai sveika, ir net vaistų nėra jai niekada išrašiusi.
Analogiškus parodymus nukentėjusioji E. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją liudytoja bei akistatos su kaltinamuoju metu (t. 1, b.l. 27-28, 30-31, 50-52, 56-57, 61, t. 2, b.l. 15-18). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais, kurie, be to, yra patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Taip, teisme liudytoju apklaustas kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažametis sūnus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jo tėvai barasi, nes nesutaria, kartais jie barasi dėl elektros, tėtis pradeda rėkti ant mamos, kad ši naudoja elektrą, tėtis sako, kad mama naudoja elektrą už jo pinigus. Parodė, kad vieną kartą per Naujuosius metus tėtis su kažkuo susirašinėjo SMS žinutėmis, o mamai tai nepatiko ir ji paleido į tėtį televizoriaus pultą, o tėtis tada ją už plaukų tempė iš kambario. Parodė, kad mama kartais nusikeikia, kartais ir tėtis pavadina mamą negražiais žodžiais. Parodė, kad jis neprisimena, ar matė mamos veide mėlynę ar įbrėžimą. Parodė, kad tėvai maždaug prieš pusantrų metų pradėjo labai bartis, prieš tai jie retai bardavosi. Tėtis kartais, gal kartą per savaitę, išgeria alkoholio. Tėčio draugai pas juos namuose susirenka nedažnai, anksčiau vieną kartą per savaitę užeidavo, o dabar jau apie mėnesį tėčio draugai neateina. Kartais tėtis su draugais išgerdavo, kartais tik pasikalbėdavo, kartais televizorių žiūrėdavo, žiūrėdavo laidas apie žvejybą, kartais ir jis – L. - su jais žiūrėdavo. Kartais jam (L. J.) užėjus į tėčio kambarį, jis perjungdavo televizijos kanalą, o ką jis su draugais žiūrėdavo prieš tai, jis (L. J.) nespėdavo pamatyti. Jam teko girdėti, kai mama su tėčiu barėsi dėl to, kad tėtis nežiūrėtų televizijos kanalų, kurių jis (L. J.) neturėtų matyti. Parodė, kad abi jo močiutės serga, mamos mama labiau serga, nei tėčio mama. Mamos mama pati nevaikšto. Vieną kartą jam (L. J.) teko padėti mamai pakelti nukritusią močiutę, tuomet tėtis rėkė ant mamos, kad ši jo (L. J.) neišnaudotų. Jis (L. J.) nematė, ar barnio metu tėtis metė į mamą telefoną, tik mama jam sakė, kad tėtis į ją metė telefoną. Pradėjus tėvams bartis, jis (L. J.) apsisuko ir išėjo, nes jau daug kartų buvo matęs tėvus besibarančius ir nenorėjo to matyti. Parodė, kad tėtis duoda sesei pinigų, bet mama jų duoda daugiau. Tėtis vieną kartą nedavė sesei pinigų, kai ši važiavo į mokyklą, ir pasakė jai, kad neturi, o kai parduos malkas, tada duos pinigų. Atėjusi mama pradėjo bartis ant tėčio, kad šis neduoda pinigų sesei, o tėtis pasakė, kad neturi pinigų. Sesuo sakė jam (L. J.), kad tėtis išplėšė jai iš ausies auskarą, bet tėtis sakė, kad to nepadarė. Jis (L. J.) to nematė, jis buvo kambaryje. Mama jam taip pat sakė, kad tėtis sesei išplėšė iš ausies auskarą. Parodė, kad, kai jį apklausinėjo pareigūnai, jis sake tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. J. iš esmės davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. 74-75), be to, parodė, kad mama su tėčiu barasi dėl įvairiausių dalykų, tėvai kiekvieną dieną barasi, vartoja įvairius negražius žodžius, retkarčiais jie pasimuša, bet nelabai stipriai: jie stumdosi, vienas kitą stumdo su rankomis, kad kada nors būtų kraujas pas mamą jis nematė; gal prieš du metus matė kaip tėtis susiginčijo su mama, tėtis laikė sugniaužęs kumštį, bet ar sudavė mamai, jis nematė; parodė, kad niekada nematė pas mamą mėlynių ant veido, matė mėlynę ant kojos, ant šlaunies, mama sakė, kad mėlynę padarė tėtis.
Tai, kad kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, ją terorizavo, baugino, patvirtino teisme liudytoja apklausta jų duktė I. J., kuri parodė, kad, jos nuomone, nesutampa jos tėvų interesai, tėvas yra išgeriantis, o mama nevartoja alkoholio, dėl to tarp jų ir kyla ginčai, visą laiką tarp tėvų kildavo nesutarimų, bet pagrindiniai nesutarimai prasidėjo 2010 m. rudenį. Parodė, kad visi konfliktai tarp jos tėvų kyla tėvui grįžus iš draugų, kur buvo girtaujama. Prieš prasidedant teismams, tėvas alkoholį vartodavo savaitgaliais, bet būdavo, kad ir paprastomis savaitės dienomis. Parodė, kad namo grįžęs išgėręs tėvas visada randa kokią smulkmeną prikibti prie mamos. Pavyzdžiui, kartą – šių metų pavasarį - neblaivus grįžęs namo iš kaimynų 1.00 ar 2.00 val. nakties jis pareikalavo, kada mama jam gamintų valgyti. Tuo metu jos (I. J.) nebuvo namuose, ji buvo Elektrėnuose, bendrabutyje, naktį jai paskambino mama ir papasakojo, kas įvyko, pasakė, kad stovi lauke basa. Ji pasakojo, kad grįžęs neblaivus tėvas pareikalavo, kad ji pagamintų valgyti, mama atsakė, kad šis gali pasišildyti cepelinų, kurių mama buvo išvirusi laukiant jos (I. J.) grįžtančios, tačiau jam to nepakako. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu mama iššoko per langą ir stovėdama lauke basa laukė, kol tėvas užmigs, o jam užmigus, mamą namo įleido brolis. Parodė, kad ji prisimena tokį įvykį, kai 2009 ar 2010 metais tėvas virė dešreles, o mama tuo metu sėdėjo prie stalo ir valgė. Tėvas liepė mamai pasitraukti, neva, iš jo vietos, nors šalia stovėjo dar dvi kėdės. Mamai nepaklusus, tėvas ištraukė iš verdančio puodo dešreles ir jas laikydamas virš mamos kelių, nuo kurių verdantis vanduo varvėjo mamai ant kelių, pareikalavo, kad ši atlaisvintų jam vietą. Tuo metu ji (I. J.) buvo šalia ir viską matė, dar paklausė tėvo, kodėl jis taip elgiasi, ar jam vietos neužtenka. Mama išėjo iš virtuvės, nes žinojo, jei ką pasakys tėvui, viskas baigsis barniais. Anksčiau tėvai bardavosi gražiais žodžiais, o dabar tėvas mamą išvadina negražiais žodžiais, ji (I. J.) visada bando mamą užstoti. Tėvas vadina mamą kekše, šiukšle. Tėvas nori, kad mama išsikraustytų iš jo namų, bet mama neturi, kur išeiti. Parodė, kad ji (I. J.) mokosi Elektrėnuose, nes nenorėjo gyventi namuose, kadangi namuose prieš ją tėvas naudoja psichologinį smurtą, ji net pas psichiatrus lankėsi. Tėvas visada norėdavo ją sunervinti, jis visuomet kalbėdavo su ja pakeltu tonu. Jis jai aiškina, kad ji turi jam sumokėti už elektrą. Parodė, kad jos tėvas nėra labai ramus žmogus, kitiems žmonėms jis gal ir geras, bet jie nemato, kaip tėvas elgiasi šeimoje. Tėvas padeda kaimynams nudirbti įvairius ūkio darbus, vienam žemę suaria, kitam dar kažką, su kitu degtinės išgeria, todėl jis jiems ir geras, bet šeimoje jis elgiasi priešingai. Parodė, kad mama neprisigalvoja, kad tėvas su ja elgiasi netinkamai, ji kaip tik, tėvui būnant neblaiviam, stengiasi neišeiti iš savo kambario, tačiau jis pats pas ją ateina ir bando išprovokuoti. Parodė, kad vieną kartą tėvas mamai šakutės kotu trenkė į smilkinį. Tą dieną tarp jos (I. J.) ir tėvo įvyko konfliktas. Ji turėjo važiuoti į mokyklą, todėl atėjusi pas tėvą, kuris su kaimynu A. I. vartojo alkoholį, ji paprašė, kad šis duotų jai 30 Lt, o jis pasakė, kad ji parduotų malkas ir tuomet turės pinigų, jis nesakė jai, kad parduos malkas ir duos jai pinigų. Kelis kartus ji ėjo prašyti tėvo pinigų, bet jis jų jai nedavė, ji grįždavo pas mamą į kambarį ir sakė, kad negali su tėvu susikalbėti. Mama, pamačiusi, kad ji grįžo po pokalbio su tėvu apiverkusi, pati nusprendė eiti kalbėtis su tėvu, kad šis jai (I. J.) duotų pinigų. Galiausiai močiutė V. pasakė, kad duos jai pinigų, o mama jai pasakė, kad ji neprivalanti anūkei duoti pinigų, nes ši turinti tėvą, kuris dirba ir gali jai duoti pinigų. Tai išgirdęs tėvas priėjo prie mamos ir timptelėjo mamą, paskui – ją (I. J.), jai iš ausies išplėšė auskarą, bėgo kraujas, skaudėjo ausį. Parodė, kad per Naujuosius metus, t.y. 2010-12-31, tėvas mamą tempė grindimis. Tuo metu ji (I. J.) su drauge buvo trumpam išėjusios iš jų namų, todėl to nematė, tačiau joms grįžus namo, mama jai papasakojo, kas įvyko. Ji jai sakė, kad tėvas su draugu R. K. žiūrėjo pornografinius filmus, o mama pareikalavo, kad išjungtų, nes L. mato, tuomet tėvas ją už plaukų ir tempė per grindis. Matėsi, kad mama buvo velkama, ji laikėsi susiėmusi už plaukų. Parodė, kad vieną kartą, kai tėtis namo grįžo neblaivus, ji (I. J.) nuėjo su juo kalbėtis, kad jis nekeltų šeimoje konfliktų, tuo metu brolis tėvo kambaryje žaidė kaladėlėmis, o tėvas gulėjo lovoje. Ji sakė tėvui, kad jis taip nesielgtų, kad dėl tokio jo elgesio mums skaudu, o jis jai atsakė, kad nušaus mamą arba dar ką padarys. Ji (I. J.) atsakė jam, kad tokiu atveju mamos nebus, jį pasodins į kalėjimą, ir kas tuomet pasirūpins jais su L., jis (A. J.) atsakė, kad ji jau pilnametė, o L. užaugs vaikų namuose. Apie pusvalandį apie tai jie kalbėjosi su tėvu. Šį pokalbį girdėjo ir jos brolis. Ji (I. J.) mano, kad tėvas savo grasinimus galėtų įvykdyti, nes jis būdamas neblaivus yra neprognazuojamas. Parodė, kad tėvas turi ginklų. Vieną kartą naktį ji kažko ieškodama namuose įjungė šviesą ir pakėlusi spintelę rado kabantį revolverį, ji laikė jį savo rankose. Jai atrodo, kad tai revolveris, kad jis taip vadinamas ji žino iš filmų. Tėvas tuo metu buvo virtuvėje ir pasakė, kad tuoj jie visi bus lavonai. Ji yra mačiusi pas tėvą „orinukus“, vienas buvo sugedęs, tada jis pirko kitą. Tėvas ir jo draugas R. K. tuos ginklus vadina „orinukais“, todėl ir ji juos taip vadina. Parodė, kad tėvas grasina mamai, kad “jos galvoje bus kirvis”, kad “jai bus taip, kaip atsitiko S.”. Ji (I. J.) pati yra girdėjusi tėvo mamai sakomus tokius grasinimus. Parodė, kad kartą jai paskambinusi mama pasakė, kad tėvas konflikto metu metė į ją mobilaus ryšio telefoną, ir dėl to mama iškvietė policijos pareigūnus. Tą kartą konfliktas tarp mamos ir tėvo kilo dėl to, kad L. padėjo mamai pakelti ant grindų nugriuvusią močiutę G., o tėvas, tai pamatęs, ėmė priekaištauti mamai, kad ši išnaudoja L.. Parodė, kad tėvas jos prašė, kad teisme ji duotų parodymus jo naudai, o mama jos prašė teisme sakyti tiesą, ikiteisminio tyrimo metu ji tyrėjui sakė tiesą, tuo metu ji geriau prisiminė įvykių aplinkybes, nes tuomet po įvykių buvo praėję mažiau laiko. Parodė, kad ji yra mačiusi, kai tėvas smaugė mamą prie sienos. Tai buvo seniai, tuo metu jai buvo 13-14 metų. Dar yra mačiusi, kai tėvas šakute trenkė mamai. Ji yra mačiusi sumušimo žymes ant mamos kojos, mama sakė, kad tėvas lenkė jos koją į lovos atlošą, matyt, bandydamas sulaužyti koją. Ji matė daug mėlynių ant mamos rankų. Mama jaučiasi nesaugi namuose, ji (I. J.) taip pat jaučiasi juose nesaugi.
Analogiškus parodymus I. J. davė ir apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 70-73).
Ta aplinkybė, kad liudytojos I. J. ir jos tėvo – kaltinamojo A. J. – santykiai yra įtempti, kaip parodė I. J., neduoda teismui pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kadangi jie yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs bei patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad nukentėjusioji buvo terorizuojama kaltinamojo, patvirtina liudytojo – policijos pareigūno - K. Nedveckio parodymai, kuris teisme paaiškino, kad, kadangi panašių iškvietimų, kaip šis, būna 5-6 per dieną, visus juos prisiminti yra sunku, todėl ir šio įvykio jis neprisimena, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. Nedveckis parodė (t. 1, b.l. 112), kad 2011-03-07, apie 15.28 val. gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) girtas vyras triukšmauja namuose ir neduoda ramybės vaikui, jie kartu su vyr. patruliu T. Sedlikovskiu nuvyko pagal iškvietimą, kur juos pasitiko moteris - E. J. su vaiku, kuri pasakė, kad jos vyras A. J. grįžo apie 14.00 val. į namus girtas, numetė nuo viryklės keptuvę ant grindų ir pradėjo šaukti, kad ją išmes iš namų, puolė tampytį ją už plaukų, grasino susidorojimu. Jie užėjo į namus, kur pamatė virtuvėje ant grindų išmėtytą maistą. Pro praviras kambario duris pamatė ant lovos sėdintį A. J., kuris matėsi, kad yra girtas. K. Nedveckis paklausė A. J., kodėl jis triukšmauja. A. J. atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tada K. Nedveckis pasakė, kad jis apsiramintų ir eitų miegoti. A. J. pasakė, kad, kai pareigūnai išvažiuos, žmona nakvos lauke. Buvo paimtas iš E. J. pareiškimas ir A. J. išvežtas į Trakų PK.
Liudytojas K. Nedveckis teisme parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, todėl akivaizdu, kad apkalbėti kaltinamąjį jis neturi jokio pagrindo, ir netikėti jo parodymais teismas taip pat neturi pagrindo.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jos mamos brolis ir jos (D. V.) krikšto tėtis, jos santykiai su juo ir jo žmona nukentėjusiąja E. J. yra normalūs. Parodė, kad ji dažnai būna pas I. J. svečiuose, nes ji yra jos pusseserė. Būdama pas I. ji matė tarp A. J. ir E. J. vykstančius barnius. Tiksliai negali pasakyti, nuo kada jie pradėjo konfliktuoti, bet gal nuo 2008 metų. Parodė, kad 2010-12-31 jos su I. šventė Naujuosius metus jos namuose ir trumpam išėjo pas liudytojos močiutę Z. V., o grįžę rado E. J. verkiančią. Tuomet jos paklausė pas A. J. buvusio R. K., ko verkia E. J., o šis atsakė, kad “Kalėdų senelis “Sneguročką” už plaukų tampė”. Parodė, kad kartą, kai ji, I. ir J. Š. ruošėsi važiuoti į mokyklą, I. nuėjo prašyti tėvo pinigų, bet šis jai jų nedavė ir pasakė, kad ji parduotų malkas, tuomet ir turės pinigų. Netrukus I. dar kartą nuėjo pas tėvą prašyti pinigų, bet vėl grįžo be pinigų ir tuomet paprašė, kad jos mama E. J. nueitų pas A. J. paprašyti pinigų. Šiai nuėjus pas A. J. prašyti dukrai pinigų, liudytoja išgirdo ryksmus. I. pirmoji nubėgo pažiūrėti, kas vyksta tarp jos tėvų, po to iš kambario išėjo ir ji (D. V.). Matė tik tiek, kad A. J. stovėjo šalia E. J. ir rankoje laikė šakutę, bet, kad ja trenktų E. – nematė. Tik pati E. J. sakė, kad A. J. šakute jai trenkė į galvą. E. J. rodė jai, kad jai A. J. šakute trenkė į dešinį smilkinį. Dar I. sakė, kad ją tėvas tempė už plaukų ir iš ausies išplėšė auskarą, rodė sužalotą ausį, kuri truputį kraujavo. Auskaro ausyje nebuvo. Parodė, kad kiek ji matanti A. J., tai jis yra ramus žmogus, kai yra blaivus, jie pasišneka su juo, bet kai jis išgeria, tampa įkyrus. Pavartojęs alkoholinių gėrimų A. J. kartais yra agresyvus, tuomet jis pats eina pas E. J. ir pradeda konfliktuoti. Dažniausiai jis išprovokuoja tarp jų kilančius konfliktus. Kartais ji (D. V.) bijo neblaivaus A. J.. Parodė, kad ji yra girdėjusi, kaip A. J. grasino nukentėjusiajai, vadino ją kekše ir panašiai. Ji yra girdėjusi, kai A. J. kaltino E. J. neištikimybe, vadino ją paleistuve, taip pat priekaištavo dėl to, kad E. J. mama gyvena jo namuose, kad ji yra serganti, kuriai reikia keisti sauskelnes, ir panašiai. Ji nėra mačiusi, kad A. J. muštų E. J., tačiau I. pasakodavo, kad taip būdavo. Ji (D. V.) matė E. J. smilkinyje sumušimą, matė, kai ji šukavosi plaukus, plaukai tiesiog kuokštais krisdavo, ji sakė, kad taip yra dėl to, kad A. J. paėmęs ją už plaukų tempė grindimis. Parodė, kad E. J. yra ramaus būdo, kol tarp jos ir A. J. neprasidėjo skyrybos, ji atlikdavo mamos pareigas, ir šiuo metu ji gamina maistą vaikams, o A. J. - ne. Parodė, kad ji girdėjo, kaip A. J. įkalbinėjo sūnų L. duoti teisme jam (A. J.) naudingus parodymus. Tuo metu ji (D. V.) buvo tualete, o A. J. su L. - virtuvėje, ji girdėjo, kaip A. J. sakė L., kad šis teisme nieko blogo tėčio atžvilgiu nesakytų, nes jį uždarys kalėjime, dar kažką sakė, bet dabar jai sunku prisiminti. Parodė, kad A. J. išgeria savaitgaliais, bet gal ne kiekvieną savaitgalį. Parodė, kad vieną kartą ji buvo pas I. svečiuose. Ji, I., E. J. ir L. sėdėjo virtuvėje, o A. J. savo kambaryje su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus ir, matyt, prilaistė ant grindų. Į virtuvę atėjęs A. J. liepė, kad E. nueitų ir išvalytų kambaryje jų prilaistytus gėrimus, o šiai atsisakius, bandė užsimoti, bet I. išvedė tėvą iš virtuvės. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykius ir duodama parodymus tyrėjui sakė tiesą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. V. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b.l. 77-81); be to, apie konfliktą, įvykusio dėl to, kad kaltinamasis nedavė dukrai pinigų kelionei į mokyklą, liudytoja dar parodė, kad iki atvažiuojant policijai, ji – D. V. – girdėjo, kaip A. J. grįžo į kambarį ir pasakė, kad “vis vien tau bus kirvis galvoj”.
Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jos mamos brolis ir jos (D. V.) krikšto tėtis, jos santykiai su juo ir jo žmona nukentėjusiąja E. J. yra normalūs, kas leidžia daryti išvadą, kad apkalbėti kaltinamąjį ji neturi pagrindo, todėl netikėti jos iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais teismas taip pat neturi pagrindo.
Liudytoja J. Š. teisme parodė, jog ji prisimena, kad buvo toks įvykis, kai šeštadienį jos su I. J. ir D. V. turėjo važiuoti į mokyklą, I. nuėjo pas tėvą prašyti 30 Lt, bet grįžusi pasakė, kad tėvas pinigų nedavė. I. kelis kartus ėjo pas tėvą prašyti pinigų, bet grįždavo apsiverkusi ir be pinigų, tuomet kartu su ja pas tėvą prašyti pinigų nuėjo ir jos mama E. J.. Ji (J. Š.) su D. V. buvo kitame kambaryje, ji (J. Š.) pasakė D. V., kad ši nueitų pažiūrėti, kas ten vyksta, ji beidama pasižiūrėti koridoriuje susitiko I., ir jos išgirdo rėkiančią E. J., kuri šaukė, kad tėvas negalintis duoti dukrai pinigų, o šis atkirto, kad, kai I. parduos malkas, tada ir turės pinigų. Išėjusi iš kambario liudytoja matė A. J., kuris tuo metu stovėjo koridoriuje, prie močiutės kambario, rankoje šakutę, bet ji pati asmeniškai nematė, kad A. J. būtų sudavęs šakute E. J.. E. J. rodė, kad A. J. jai šakute sudavė į dešinį smilkinį ir toje vietoje liudytoja matė mėlynę. Ji nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad E. J. jai rodė kairį smilkinį. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė įvykius. Liudytoja parodė, kad ji dar prisimena, kai 2011 m. vasaros pabaigoje buvo pas I. svečiuose, išgėręs A. J. atėjo pas E. J. į kambarį ir ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji paprašė, kad šis išeitų iš jos kambario, bet šis neišėjo, o rankomis pradėjo mojuoti jai prie veido, tada E. J. pasiėmusi kėdę užsidengė veidą, ji nesudavė kėde A. J., tiesiog gynybai pasiėmė kėdę ir užsidengė veidą, nes A. J. rankomis mojavo jai prie veido. Parodė, kad vieną kartą 2011 m. vasarą jai (J. Š.) būnant pas I. svečiuose, jos mama E. J. paprašė liudytojos, kad ji telefonu įrašytų A. J. ir L. pokalbį, kurio metu A. J. sakė L., kad, jei sūnus teisme tėvo atžvilgiu blogai kalbės, tai jį uždarys į kalėjimą. E. J. paprašė, kad ji įrašytų šį pokalbį, kadangi jos telefono baterija buvo išsekusi. Ji pradėjo įrašinėti pokalbį, tačiau A. J., matyt, tai nujautė ir pagarsino kambaryje, kuriame kalbėjosi su sūnumi, buvusį televizorių. Įrašą ji persiuntė E. J., pas liudytoją jis neišliko, du įrašai buvo daryti jos telefonu. Parodė, kad ji girdėjo, kaip A. J. sakė E. J., kad “jos kaktoje bus kirvis”, jis tai sakė, kai liudytoja įrašinėjo jo kalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b.l. 92-93, 126-127); be to, ji parodė, kad 2011-03-12 konflikto metu, kai A. J. nedavė dukrai pinigų kelionei į mokyklą, ji girdėjo, kaip A. J. pasakė: „Kirvis bus tau kaktoje, aš tave nušausiu“; taip pat parodė, kad, kai ji E. J. prašymu bandė telefonu įrašyti A. J. pokalbį, įrašas nesigavo, nes kambaryje buvo didelis triukšmas, garsiai veikė televizorius, aiškiai buvo girdėti tik viena frazė, kaip A. J. dukrai sakė: „Užsikursiu traktorių ar buldozerį ir nugriausiu E. pusę“.
Liudytoja J. Š. parodė, kad jos santykiai su jos draugės I. J. tėvais yra normalūs, ir teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kurie iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs, kai kurie neženklūs netikslumai liudytojos parodymuose paaiškinami tuo, kad nuo minėtų įvykių yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, todėl visiškai tikėtina, kad liudytoja jau yra kiek primiršusi įvykių aplinkybes, be to, ji yra pašalinis šiai šeimai asmuo, todėl tikėtina, kad ji nesistengė labai tiksliai įsiminti visas įvykių aplinkybes.
Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-12-31 matė tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusį konfliktą, kurio metu pastaroji metė į kaltinamąjį televizoriaus pultą ar A. J. mobilaus ryšio telefoną ir praskėlė jam antakį, daugiau jokių smurtinių veiksmų tarp jų jis niekada nėra matęs, smurto žymių ant judviejų kūnų taip pat niekada nėra mates, ar pasakojo D. V. Naujųjų metų naktį, kad “Kalėdų senis „Sneguročką“ po visą kambarį vilko per grindis”, dabar jau neprisimena, bet D. V. Naujųjų metų naktį buvo pas A. J. dukrą I. J., ir tikriausiai jis jai pasakojo, kas įvyko; parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. K. taip pat parodė, kad A. J. yra ramus žmogus, jį reikia labai supykdyti, kad jis parodytų nors kiek agresijos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė (t. 1, b.l. 82-83), kad būtų muštynės tarp jų (A. J. ir E. J.), niekada nematė, ir kad E. J. būtų sumušta arba būtų ant jos kūno kur nors būtų mėlynės, irgi nematė. Tarp jų tiesiog vyksta pasistumdymai. 2010 m. per Naujuosius metus jis su A. J. sėdėjo pas jį kambaryje ir žiūrėjo televizorių, jo mobilus telefonas gulėjo ant stalo. Atėjo E. J., paėmė jo telefoną, pradėjo naršyti. A. J. liepė padėti telefoną, tai pakartojo gal tris kartus, ji tada metė jam telefoną į veidą ir praskėlė skruostą. Jis pašoko, R. K. sulaikė, o ji stovėdama kažko juokėsi, tada A. J. priėjo prie jos, stvėrė jai už plaukų, palenkė ją prie žemės ir paleido, ji nubėgo. Jis jos nei mušė, nei spardė, tik patampė už plaukų. Vakare D. V. jis pasakojo apie tai, kas atsitiko. Jis niekada nematė, kad A. J. prieš E. J. vartotų smurtą. Parodė, kad A. J. turėjo tik „orinį“ šautuvą, kitų ginklų pas jį liudytojas nėra matęs.
Liudytojas L. V. teisme taip pat parodė, kad jis būdavo pas A. ir E. J. namuose, viskas ten būdavo normaliai, niekada jis negirdėjo, kad jie pyktųsi, nematė tarp jų muštynių ar konfliktų, nė vienas iš jų jam nesiskundė vienas kitu ir apie muštynes nepasakojo. Jis su A. J. mokėsi vienoje mokykloje, jis yra nekonfliktiškas žmogus. Kai yra proga, A. J. išgeria, bet tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu. Išgėręs jis būna ramus, niekada su niekuo nekonfliktuoja. Parodė, kad jis nėra matęs nei ant E. J., nei ant A. J. kūnų mėlynių. Prieš metus prasidėjus šiems konfliktams jam A. J. pradėjo skųstis E. J., kad ji tingi dirbti, kad galėtų dažniau jam padėti darbuose. Pats A. J. jam sakė, kad tarp jų prasidėjo konfliktai, bet konfliktų priežasčių nesakė. Parodė, kad jis pas kaltinamąjį nėra matęs ginklų.
Analogiškus parodymus liudytojas L. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 86-87).
Liudytojas P. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nematė jokių konfliktų tarp A. J. ir E. J.. A. J. jam pasakojo, kad jo žmona kviečia policijos pareigūnus ir rašo pareiškimus, kad, neva, jis smurtauja. Jam niekada neteko eiti raminti A. ir E. J.. Parodė, kad A. J. yra darbštus, stropus, lėtas žmogus. Kas vyksta jo šeimoje, jis (P. S.) žino iš jo pasakojimų. Jis liudytojui pasakojo, kad nesutaria su žmona E. J., kad ji dažnai kažkur išvažiuodavo ir negrįždavo namo. Apie 3 paskutinius metus A. J. skundėsi jam žmonos elgesiu,o labiausiai pradėjo skųstis prieš metus. Jis pasakodavo, kad grįžta po darbų namo, o namuose nieko nepadaryta, žmonos nėra namuose, o vaikus reikia išleisti į mokyklą. Galima sakyti, kad A. J. su savo mama ir išaugino vaikus. Pernai jis liudytojui pasakojo, kad žinantis, jog jo žmona jam yra neištikima, kad jis ruošia dokumentus skyryboms. A. J. jam pasakojo, kad esą jam žmona pasakė, kad išeis iš namų tik jį sužlugdžiusi. Su E. J. jis (P. S.) nebendrauja, ji nesiskųsdavo jam A. J. netinkamu elgesiu jos ir šeimos atžvilgiu. Parodė, kad A. J. dirba vairuotoju, jis tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes kitaip nedirbtų tokio darbo. Parodė, kad A. J. labai ramus, lėtas žmogus, jis negalėtų grasinti žmonai. Jis (P. S.) nematė pas A. J. jokių ginklų.
Analogiškus parodymus liudytojas P. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 88-89).
Liudytojas A. I. teisme parodė, kad jis buvo konflikto, įvykusio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl to, kad kaltinamasis nedavė dukrai 30 Lt, liudytoju, bet jis nematė jokių pasistumdymų tarp jų, negirdjėo jokių barnių tarp A. ir E. J., nematė, kad tą vakarą A. J. būtų I. už plaukų išvilkęs iš kambario, jis išėjo namo, nes jam A. J. pasakė eiti namo, kadangi E. J. iškvietė policijos pareigūnus. Parodė, kad jis nežino, ar tarp A. ir E. J. vyksta konfliktai, su E. J. jis retai bendrauja, mėlynių ant jos veido nėra mates, jis girdėjo E. J. priekaištaujant A. J., kad šis turi kitų moterų. Parodė, kad A. J. yra neagresyvus žmogus, liudytojas netiki, kad jis galėtų grasinti žmonai ją nužudyti. Parodė, kad A. J. turi „orinuką“, kitų ginklų pas jį jis nematė.
Analogiškus parodymus liudytojas A. I. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 90-91).
Liudytoja Jadvyga Dzencevičienė teisme parodė, kad ji dirba Aukštadvario seniūne 6 metus, visą gyvenimą gyvena Aukštadvaryje, kaltinamąjį A. J. ir nukentėjusiąją E. J. pažįsta kaip seniūnijos gyventojus, asmeninių santykių su jais neturėjo. Parodė, kad, kiek pažįsta šią šeimą, tai yra padorūs, tvarkingi žmonės. Parodė, kad ji nėra gavusi nė vieno raštiško pareiškimo nei iš A. J., nei iš E. J., kad jų šeimoje yra smurtaujama, tik pas ją atėjęs A. J. skundėsi, kad jis buvo suimtas žmonai melagingai apkaltinus jį smurtaujant. Vėliau - 2011 metų rugsėjo ar spalio mėnesį - E. J. atėjo į seniūniją pažymos. Tuomet ji (J. Dzencevičienė) bandė ją pakalbinti ir išgirdo, kad ji galbūt ir norėtų gražiai gyventi šeimoje, bet vyras ją terorizuoja. Tą kartą ji minėjo, kad A. J. pasikėsino į jos gyvybę, bet dabar ji jau neprisimena, ką tiksliai jai pasakojo E. J.. Išklausiusi jos pasakojimą, ji pasakė, kad galbūt atvažiuos pas juos ir pabandys juos sutaikyti, tačiau nenuvažiavo, nes pamatė, kad jos bandymas bus beprasmiškas, kadangi reikalus jie sprendžia jau teisme. Skundų dėl A. ir E. J. blogo elgesio ji nėra gavusi. Parodė, kad A. J. yra darbštus, tvarkingas, ramus ir kaime gerbiamas žmogus, jai neteko matyti jo išgėrusio, neteko girdėti, koks jis būna išgėręs. Ji iš žmonių kalbų girdėjusi, kad A. J. namuose gamina naminę degtinę, bet oficialaus iškvietimo patikrinti šią informaciją ji niekada nėra gavusi. Ji netiki, kad A. J. galėtų grąsinti E. J., kad galėtų nugriauti namą, į kurį tiek daug yra sudėjęs savęs.
Analogiškus parodymus liudytoja J. Dzencevičienė davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 113-114).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad jis gyvena Alytuje, dirba (duomenys neskelbtini) dailės mokytoju, kaltinamasis A. J. yra jo pusbrolis, santykiai su juo yra geri, su E. J. - taip pat geri, normalūs. Parodė, kad pažįsta A. J. kaip labai ramų žmogų. Parodė, kad dėl šių įvykių kažkiek kaltės jis galėtų prisiimti ir sau, kadangi dar prieš 10 metų atkalbėjo A. J. nuo skyrybų. Tuomet jis norėjo skirtis, kadangi gavo faktų, kad jo žmona dingsta neaišku kur ir kad to pasekoje laikraščiuose spausdinami straipniai, jog ji buvo sulaikyta besiverčianti prostitucija. Tada jis aiškino jam (A. J.), kad jis turi saugoti šeimą, kad nėra tikrų faktų, patvirtinančių, kad ji tikrai tuo vertėsi. Vėliau viskas lyg ir susitvarkė jų šeimoje, jis nuvažiuodavo pas juos per mėnesį kelis kartus. Vėliau, t.y. maždaug prieš dvejus metus, užvažiuodavo pas juos maždaug kartą per mėnesį. A. J. skųsdavosi jam, kad jo žmona neaišku kur išvažiuojanti, bet jis to nesureikšmindavo. Dažniau pas juos nuvažiuodavo vasaromis, kalbėdavosi, paskutinius metus tik su A. J., nes E. J. nebūdavo, o paklausus A., kur ji, jis atsakydavo, kad nežinantis. Dar prieš kelis metus viskas pas juos atrodė gerai. E. J. nesiskųsdavo jam, kad jai blogai šeimoje. A. J. sakydavo, kad jam trūksta namuose tvarkos. E. J. jam niekada nėra sakiusi, kad A. J. ją muša, ir pačiam mėlynių ant jos kūno neteko matyti. Jam nėra žinoma, kad A. J. vartojo smurtą E. J. atžvilgiu. Paskutinį kartą jis buvo susitikęs su I. J., kai A. J. buvo suimtas, sakė jai, kad netiki, jog jos tėvas taip galėjo pasielgti, o ši jam pasakojo, kad tėvai nuolat ginčijasi, kad tarp jų nuolat vyskta konfliktai. Prisimena, kad ji pasakojo, jog A. pastūmė E., kad paėmė ją už kapišono, o daugaiu neprisimena, ar ji sakė, kad tėvas mamos atžvilgiu vartojo smurtą. Parodė, kad pas A. J. yra matęs „orinį“ šautuvą, jis jam pats jį rodė prieš 3 ar 4 metus, o gal ir prieš 2 metus, kitų ginklų pas jį nėra matęs. A. J. jam sakė, kad buvo suimtas ir laikomas kalėjime dėl to, kad jį žmona apkaltino prieš ją smurtaujant, tačiau jis neigė tai daręs, jis sakė, kad žmona jį šmeižia. A. J. jam nėra pasakojęs, kad jį muša žmona. A. J. yra ypatingai ramus žmogus. Būtent išgėręs A. J. tampa ypatingai ramus. Kaip dažnai A. J. vartoja alkoholį, jis negali pasakyti. Jis niekada nėra matęs agresyvaus A. J., jis niekada nevartoja keiksmažodžių, apskritai jis yra labai lėtas žmogus. E. J. jam pasakojo, kad A. J. sudegino vaikų drabužius dėl to, kad, neva, jie neužimtų namuose vietos, bet jam ši istorija pasirodė labai keista. Ji taip pat pasakojo jam, kad A. J. smurtauja šeimoje, kad dėl to jie labai kenčia su vaikais, bet jis nesureikšmino tokių dalykų, nes pats tokių dalykų nebuvo matęs. Ji minėjo, kad ją vyras šantažuoja, negali tiksliai pasakyti, ar E. J. jam sakė, kad A. J. ją muša, tik prisimena, kad ji sakė, jog jis ją vaikosi. Dar ji sakė, kad A. J. neduoda jai pinigų, kad dėl to kenčia vaikai. E. jam nepasakojo, kad A. žiūri pornografinius filmus, pats jis tokių filmų pas A. J. nematė. Liudytojo nuomone, A. J. nepiktnaudžiauja alkoholiu, susitikę su juo jie niekada nevartoja alkoholio. Parodė, kad E. J. turi menininko sielą, ji baigusi kultūros mokyklą, liudytojas žino, kad menininkai būna išsiblaškę, nelabai tvarkingi, todėl jis ir nesureikšmindavo A. J. nusiskundimų, kad jo žmona nesitvarko namuose, E. J. liudytojui visada atrodė teigiamas žmogus. Parodė, kad po A. J. suėmimo E. J. jam skundėsi jo (A. J.) elgesiu. Jis sakė A., kad negalima smurtauti, bet jis visuomet neigė mušęs žmoną.
Liudytojas R. K. yra kaltinamojo A. J. draugas, liudytojai L. V., P. S., A. I. taip pat yra kaltinamojo draugai, artimiausi kaimynai, su P. S. kaltinamasis ir kartu dirba, kaip jie parodė, jų tarpusavio santykiai yra geri arba labai geri, tuo tarpu su nukentėjusiąja E. J. liudytojai R. K., L. V., P. S., A. I. arba nebendrauja, arba mažai bendrauja, liudytojas V. J. yra kaltinamojo pusbrolis, todėl jie visi duoda kaltinamajam palankius parodymus, siekdami palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį.
Jie visi, kaip ir liudytoja J. Dzencevičienė, apibūdino kaltinamąjį kaip itin ramų, niekada nekonfliktuojantį, neagresyvų žmogų, beveik nevartojantį alkoholio, negalintį, jų nuomone, smurtauti šeimoje; liudytoja J. Dzencevičienė, labai teigiamai charakterizavusi kaltinamąjį, iš esmės vadovavosi tik Aukštadvario mstl. gyventojų gandų lygio jai perteiktomis žiniomis, pati ji nerado laiko ir reikalo labiau pasidomėti šios šeimos gyvenimu, ką ji pati patvirtino teisme.
Teismas kritiškai vertina liudytojų R. K., L. V., P. S., A. I., V. J., J. Dzencevičienės parodymus ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jų parodymai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais - aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, byloje esančiais ir teismo ištirtais vaizdo įrašais (t. 1, b.l. 34, 35-36), nukentėjusiosios E. J., liudytojų I. J., L. J., D. V., J. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios E. J. akistatos su kaltinamuoju A. J. metu duotais parodymais (t. 2, b.l. 15-18), liudytojo K. Nedveckio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 66-67), parodė, kad jos sūnus A. J. ir jo žmona E. J. dažnai tarpusavyje barasi, dažniausiai sūnus pradeda konfliktus.
Kaltinamojo parodymus, kad jis negrasino nukentėjusiajai ginklu, kadangi jis niekada neturėjo šaunamojo ginklo, negrasino jos nužudyti, kad tai yra tik jos fantazijos vaisius, kaip ir liudytojų R. K., L. V., P. S., A. I., V. J. parodymus, kad kaltinamasis turėjo tik pneumatinį šautuvą, kuriuo negalėjo grasinti nukentėjusiajai, kitų ginklų pas jį jie nėra matę, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį. Pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pripažino, kad 2010-12-17 tarp jo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto dėl skyrybų metu jis buvo paminėjęs pavardę - S., bet, kaip parodė kaltinamasis, paminėjo S. pavardę tik dėl to, kad R. S. sutuoktinė išsiskyrė su juo jam net nežinant, jis (A. J.) tiesiog pasakė nukentėjusiajai, kad, jei ji nesutinka su juo skirtis gražiuoju, tai išsiskirs su ja taip, kaip tai padarė S.. Teismas kritiškai vertina ir atmeta tokius kaltinamojo parodymus. 2008 metais R. S., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), ir buvo, kaip parodė kaltinamasis, J. kaimynas, buvo nužudytas šaunamuoju ginklu, vykstant jo ir jo sutuoktinės skyrybų procesui, šis faktas yra visuotinai žinomas, jis sukrėtė visuomenę, (duomenys neskelbtini) gyventojus. Tai, kad pas A. J. policijos pareigūnai nerado šaunamųjų ginklų, nereiškia, kad jis negrasino nukentėjusiajai jo turėtų pneumatiniu šautuvu, kuriuo, beje, taip pat galima nužudyti žmogų. Todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji visiškai pagrįstai galėjo suvokti tokį kaltinamojo grasinimą, kad „jai bus, kaip S., kaip realų grasinimą nužudyti.
Kad nukentėjusioji E. J. buvo sumušta 2011-01-21, 2011-02-19, 2011-03-12 ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad ji nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011-03-12 buvo kaltinamojo sistemingai bauginama ir terorizuojama, įrodyta ne tik nukentėjusiosios E. J., liudytojų I. J., L. J., D. V., J. Š., R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios E. J. akistatos su kaltinamuoju A. J. metu duotais parodymais (t. 2, b.l. 15-18), liudytojo K. Nedveckio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies – paties kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, bet ir byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais rašytiniais įrodymais: 2011-01-24 specialisto išvada Nr. G 277/11(01), kurioje konstatuota, kad E. J. padaryta poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2011-01-21; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 33); 2011-02-22 specialisto išvada Nr. G 495/11(01), kurioje nurodyta, kad E. J. padaryta kraujosruva dešinio skruosto srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-02-19) ir būdu; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 10-11); 2011-03-16 specialisto išvada Nr. G 877/11(01), kurioje nurodyta, kad E. J. padaryta dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku, ribotą paviršiu turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-12); sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 59-60); teismas kaltinamojo, kuris neigė padaręs sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajai bei nurodė, kad, galimai, ją sužalojo ne jis, o koks nors kitas asmuo, kai ji išvykdavo iš namų ir grįždavo tik po kelių dienų, parodymus vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją ir juos atmeta, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo aukščiau išdėstytus parodymus; E. J. 2011-01-19 pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK dėl jos vyro A. J. jos ir jų vaikų atžvilgiu naudojmo fizinio ir psichologinio smurto (t. 1, b.l. 2), E. J. 2011-03-12, 2011-02-17, 2011-02-19, 2011-03-07 pareiškimais Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK dėl jos vyro A. J. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (t. 1, b.l. 18, 39, 41, 43); I. J. 2011-02-17 pareiškimu Trakų rajono apylinkės prokuratūrai, kuriuo ji pranešė apie jos tėvo A. J. 2011-02-13 namuose sukeltą konfliktą, kurio metu jis, girdint jai – I. J., jos mažamečiam broliui L. ir jos draugei J. Š., grasino susidorojimu jos mamai E. J. (t. 1, b.l. 38); Trakų r. PK pranešimų apie įvykius automatinės registracijos suvestine, iš kurios matyti, kad 2011-03-17, 15.27 buvo užregistruotas E. J. pranešimas apie tai, kad jos girtas vyras triukšmauja, neduoda ramybės, kabinėjasi prie vaiko (t. 1, b.l. 44); Trakų r. PK VTS VTKPP vyr. patrulio K. Nedveckio 2011-03-07 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pagal gautą pranešimą jam su vyr. patruliu T. Sedlikovskiu nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos lauke pasitiko E. J. su mažamečiu vaiku, kuri paaiškino, kad jos vyras A. J. atėjo namo apie 14.00 val. Girtas, užėjęs į virtuvę numetė keptuvę nuo dujinės viryklės ant grindų, pradėjo šaukti, kad išmes iš namų, ir puolė tampyti už plaukų, grasino susidorojimu. Jiems užėjus į namus, matėsi virtuvėje ant grindų numestas maistas, A. J. sėdėjo girtas kambaryje ant lovos; K. Nedveckiui paklausius, kodėl jis triukšmauja, A. J. atsakė, kad tai ne jų reikalas; jie A. J. sake, kad jis apsiramintų ir eitų miegoti, bet jis į tai nereagavo, sake, kad, kai jie išvažiuos, žmonai bus dar blogiau ir ji nakvos lauke; A. J. išblaivinimui buvo pritstatytas į Trakų r. PK, kur jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (t. 1, b.l. 44); asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad A. J. 2011-03-07, 16.59 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas (t. 1, b.l. 45), teismas pažymi, kad 2011-03-07 buvo pirmadienis, vidutinis girtumo laipsnis kaltinamajam buvo nustatytas 16.59 val., t.y. dar net nepasibaigus darbo laikui, todėl šis faktas taip pat paneigia liudytojų L. V., P. S., A. I., V. J., J. Dzencevičienės parodymus, kad A. J., jų parodymais, yra beveik alkoholio nevartojantis žmogus, juo labiau – darbo metu, nes jis dirba vairuotoju ir tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes kitaip negalėtų tokio darbo dirbti; asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad A. J. 2011-03-12, 20.08 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas (t. 1, b.l. 49); teismo ištirtais E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-24 pateiktais jos mobiliuoju telefonu padarytais dviem vaizdo ir garso įrašais, perkeltais į CD diską, (t. 1, b.l. 34, 35-36), kuriuose užfiksuoti du kaltinamojo namuose sukelti konfliktai, kurių metu jis, būdamas neblaivus, vartojo daugybę žmogaus orumą žeminančių bei necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu – šis įrodymas taip pat paneigia liudytojų R. K., L. V., P. S., A. I., V. J., J. Dzencevičienės parodymus, kad A. J. yra labai ramus, visiškai nekonfliktiškas, negalintis smurtauti šeimoje ar grasinti žmonai žmogus, kuris niekada nevartoja necenzūrinių žodžių, niekada nebūna agresyvus, o būtent išgėręs, kaip parodė liudytojas V. J., A. J. tampa ypatingai ramus; D. V. 2011-02-21 pareiškimu Trakų r. PK, kuriuo ji pranešė apie jos krikšto tėvo A. J. naudojamą fizinį ir psicholiginį smurtą E. J. ir jų vaikų atžvilgiu 2011 m. žiemos pradžioje, 2010-12-17, 2011-01-31 (t. 1, b.l. 76); Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus 2011-02-09 pranešimu, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje buvo registruoti E. J. pranešimai: 2010-10-13 apie tai, kad A. J. gąsdina susidorojimu, 2010-11-02 apie tai, kad neblaivus vyras ją sumušė, 2010-12-17 apie tai, kad vyras grasina šaunamuoju ginklu, 2011-01-19 apie kad A. J. nuolat naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, 2011-02-02 apie tai, kad vyras eina į jos kambarį ir kelia triukšmą (t. 1, b.l. 129-160); 2011-03-03 Vilniaus moterų namų Krizių centro pažyma, kurioje nurodoma, kad E. J. į Krizių centrą kreipėsi vienuolika kartų, ir teigiama, jog yra rimto pagrindo manyti, kad A. J. grasinimai susidoroti atimant gyvybę yra realūs ir gali būti bet kada įvykdyti, jo veiksmai kelia realų pavojų E. J., jos vaikų bei senyvo amžiaus motinos saugumui, sveikatai ir gyvybei (t. 1, b.l. 161-163).
Kiti byloje surinkti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kuriomis pagrinde jis rėmėsi, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t.y. kad visus konfliktus išprovokuodavo pati nukentėjusioji, kad konfliktų priežastimis tapo jo pradėtas skyrybų su E. J. procesas, pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys šeimoje, nesuteikė kaltinamajam teisės naudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, bauginti, grasinti susidorojimu, terorizuoti pakankamai netrumpą laiko tarpą.
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. J. 2011 m. sausio 21 d., apie 18-20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu, jai sėdint ant lovos, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į kairę šlaunį. E. J. atsigulus ant nugaros ir atstačius kojas tikslu apsiginti, A. J. sugriebė dešinę koją ir pradėjo jos koją daužyti į lovos atramą. E. J. atsistojus ir bėgant iš kambario, A. J. sugriebė ją už dešinės rankovės, patraukė, dėl ko ji trenkėsi nugara į durų staktą, po to tampė ją už plaukų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. J. 2011 m. vasario 19 d., apie 16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) E. J. kartu su mažamečiu sūnumi L. J., gim. (duomenys neskelbtini), teikiant pagalbą savo neįgaliai motinai G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. pradėjo priekaištauti žmonai dėl sūnaus išnaudojimo ir metė į ją mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. kraujosruvą dešinio skruosto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. J. 2011 m. kovo 12 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu šakutės bukuoju galu tyčia sudavė nukentėjusiajai E. J. į smilkinį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. J. sistemingai terorizavo bei baugino žmogų naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, o būtent: A. J. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio, tiksliai nenustatytu metu, iki 201 kovo 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sistemingai terorizavo bei baugino savo žmoną E. J., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą - grasindavo ją nužudyti nušaunant, išplūsdavo necenzūriniais žodžiais kitų šeimos narių akivaizdoje: 2010 m. gruodžio 9 d. vakare išjungė šviesą, neleisdamas mažamečiam sūnui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ruošti pamokas, išvadino E. J. sūnaus akivaizdoje necenzūriniais žodžiais; 2010 m. gruodžio 17 d. grasino nužudyti E. J., sakydamas, jog jai bus taip „kaip atsitiko R. S.“ (R. S. 2008 metais buvo nužudytas šaunamuoju ginklu), bei demonstruodamas žmonai daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą; 2011 m. sausio 15 d., naktį A. J. pareikalavus gaminti maistą, ir E. J. atsisakius tai daryti, A. J., pargriovęs E. J. ir sugriebęs ją už plaukų, vilko grindimis mažamečio sūnaus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje; 2011 m. sausio 21 d., apie 18-20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu, A. J. grasino ją nužudyti, sakydamas, jog „ištaškys smegenys ant sienų“; jai sėdint ant lovos, jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į kairę šlaunį; E. J. atsigulus ant nugaros ir atstačius kojas tikslu apsiginti, A. J. sugriebė dešinę koją ir pradėjo jos koją daužyti į lovos atramą; E. J. atsistojus ir bėgant iš kambario, A. J. sugriebė ją už dešinės rankovės, patraukė, dėl ko ji trenkėsi nugara į durų staktą, po to tampė ją už plaukų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė E. J. sveikatą; 2011 m. vasario 17 d., tiksliai nenustatytą valandą savo namo virtuvėje A. J. priėjo E. J. iš už nugaros ir jai į burną įkišo skudurą; 2011 m. vasario 19 d., apie 16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) E. J. kartu su mažamečiu sūnumi L. J., gim. (duomenys neskelbtini), teikiant pagalbą savo neįgaliai motinai G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. pradėjo priekaištauti žmonai dėl sūnaus išnaudojimo ir metė į ją mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė jai į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. kraujosruvą dešinio skruosto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; 2011 m. kovo 7 d., apie 14 val., A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu puolė tampyti ją už plaukų, grasindamas „ištaškyti jos smegenis į sieną“; 2011 m. kovo 12 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo žmonos E. J. metu A. J. šakutės bukuoju galu tyčia sudavė nukentėjusiajai E. J. į smilkinį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. J. dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. J., sistemingai baugindamas ir terorizuodamas nukentėjusiąją E. J., privertė ją laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. kovo 12 d. gyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės ir sveikatos.
Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad 2011-03-12 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. J. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, baustas administracine tvarka, yra nenuoširdus, akivaizdžiai nesuvokia jo padarytų nusikaltimų pavojingumo, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, dirba, seniūnijos, darbovietės, kaimo gyventojų charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis kaltinamajam skiriama mažesnė nei sunkesnio iš jo padarytų nusikalstamų veikų, t. y. BK 145 str. 2 d., sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidedamas. Atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. civilinis ieškinys (t. 2, b.l. 81), jai teisiamajame posėdyje patikslinus ir sumažinus reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl 177,30 Lt priteisimo nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimui, t.y. 43,00 Lt – už 2 medicinos specialisto išvadas ir 134,30 Lt kelionės išlaidų, patirtų vykstant į medicinos įstaigas, Trakų rajono policijos komisariatą, Moterų krizių centrą, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (t. 2, b.l. 82-88), yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais – aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios E. J., liudytojų I. J., L. J., D. V., J. Š., R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios E. J. akistatos su kaltinamuoju A. J. metu duotais parodymais (t. 2, b.l. 15-18), liudytojo K. Nedveckio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies – kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojos J. Dzencevičienės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo V. J. teisme duotais parodymais, - todėl tenkintinas visiškai, priteisiant padarytą žalą iš kaltinamojo A. J., kurio veiksmais ši žala nukentėjusiajai E. J. yra padaryta (CK 6. 263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. taip pat pareiškė ieškinį dėl 5000,00 Lt priteisimo kaltinamojo A. J. nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 81). Nurodė, kad dėl kaltinamojo ilgalaikio tęstinio psichologinio, fizinio ir ekonominio smurto ji patyrė daug fizinio skausmo, pažeminimo vaikų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, nerimo, kančių, kreipiantis į įvairias institucijas ieškant pagalbos.
Sutinkamai su CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Kad nukentėjusioji E. J. buvo mušama, terorizuojama ir bauginama kaltinamojo A. J., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir auksčiau aptartais įrodymais.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji E. J. dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, dėl ko buvo net pašlijusi jos psichinė sveikata – E. J. teko kreiptis pagalbos į gydytoją-psichiatrą, kuris nukreipė ją pas psichikos sveikatos centro socialinę darbuotoją konsultacijai, kadangi nukentėjusiosios sveikatos būklė atsispindėjo sąryšyje so socialinėmis problemomis šeimoje, kaip nurodė gydytoja psichiatrė savo specialisto paaiškinime (t. 1, b.l. 64-65), kęsdama kaltinamojo fizinį ir psichologinį smurtą ir ieškodama pagalbos E. J. daugybę kartų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, į Vilniaus moterų namų Krizių centrą, kurio 2011-03-03 išduotoje pažymoje nurodoma, kad E. J. į Krizių centrą kreipėsi vienuolika kartų, ir teigiama, kad yra rimto pagrindo manyti, kad A. J. grasinimai susidoroti atimant gyvybę yra realūs ir gali būti bet kada įvykdyti, jo veiksmai kelia realų pavojų E. J., jos vaikų bei senyvo amžiaus motinos saugumui, sveikatai ir gyvybei (t. 1, b.l. 161-163), - todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, nustatydamas E. J. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiosios nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgia į priteistinos turtinės žalos dydį. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji pati jį išprovokuodavo netinkamai elgtis šeimoje, kad ji pati yra kalta dėl tokių santykių, nes buvo jam neištikima, nepadėdavo jam namų ūkyje. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai, juos atmeta ir jais nesivadovauja, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, kadangi jokių nukentėjusiosios neištikimybės faktą ar kitokį netinkamą jos elgesį šeimoje patvirtinančių įrodymų byloje nėra; pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji jam, neva, buvo neištikima 2000 metais, tačiau nežiūrint į tai, jis su ja ir toliau gyveno net iki 2010 m. lapkričio mėnesio, kuomet, kaip nurodė kaltinamasis, jis pradėjo ruošti dokumentus skyryboms. Teismo nuomone, netgi tuo atveju, jeigu nukentėjusioji iš tiesų nevisada tinkamai elgėsi šeimoje, tai nesuteikė kaltinamajam teisės naudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, bauginti, grasinti susidorojimu, terorizuoti pakankamai netrumpą laiko tarpą. Nustatydamas E. J. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį: kaltinamasis dirba, gauna darbo užmokestį, jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kas patvirtinama ir byloje esančia Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos pažyma (t. 2, b.l. 71), todėl gali ir privalo, padaręs nusikalstamas veikas, atlyginti šiomis veikomis nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajai E. J. padaryta 5000,00 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo A. J., kurio veiksmais ši žala yra padaryta (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su dviem vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, - paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2011-01-21 padarytas E. J. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2011-02-19 padarytas E. J. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2011-03-12 padarytas E. J. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d. bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant bei prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę A. J. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti A. J. laikino sulaikymo, t.y. 2011 m. kovo 13 d., ir suėmimo laiką nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2011 m. balandžio 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą A. J. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės - paėmimą - A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. vasario 27 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su dviem vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Priteisti iš A. J. E. J. 5000 Lt 00 ct nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 177 Lt 30 ct nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.