Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-18 · Byla Nr. ATP-1174-175/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-18
Bylos Nr.
ATP-1174-175/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1174-175/2014Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00618-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo”, 14 punkte numatytus reikalavimus, t. y. už tai, kad 2014 m. liepos 5 d. 13.30 val. Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. vairavo transporto priemonę neblaivus – jam nustatytas 3,01 promilių girtumas.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarime (toliau – Nutarimas) pripažino, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir skyrė administracinę nuobaudą – 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) / 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde R. G. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad šioje byloje nebuvo įrodyta, jog jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Kita vertus, girtumas jam buvo nustatinėjamas nesilaikant reikalavimų, o pareigūnai byloje pateikė neteisingus duomenis bei nedavė objektyvių parodymų.

Apelianto teigimu, tiek jo, tiek liudytojų ir pačių policijos pareigūnų paaiškinimais byloje nustatyta, kad automobilis stovėjo išjungtu varikliu prie parduotuvės, jis iš automobilio buvo išlipęs ir kalbėjo telefonu, nebuvo užfiksuotas vairuojantis ar sėdintis prie vairo. Todėl R. G. daro išvadą, jog nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių jo ir liudytojų paaiškinimus, kad alkoholį vartojo tik atvažiavęs ir sustojęs prie parduotuvės, t. y. automobilio nevairavo išgėręs. Nepaisant to, anot apelianto, nuo momento, kai jis išgėrė degtinės, iki girtumo tikrinimo buvo praėję labai nedaug laiko, o kadangi gėrė didelį alkoholio tūrį turinčią „Malūnininkų“ degtinę, tai paaiškina kodėl užfiksuota didelė 3,01 promilių alkoholio koncentracija. Pažymi, kad alkotesterio „Lion Alcometer 500“ instrukcijoje nurodyta ir teismų praktikoje laikoma, kad, matuojant girtumą, nuo alkoholio gėrimo turi būti praėję mažiausiai 15 minučių. Tačiau, nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, nuo alkoholio vartojimo momento iki alkotesterio kvito atspausdinimo praėjo tik 12 minučių, o ne 15 minučių, kaip yra reikalaujama, todėl alkotesterio duomenys yra netikslūs, neatspindi tikrojo girtumo laipsnio ir negali būti laikomi patikimu įrodymu byloje. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnai, žinodami, jog alkotesterį galima naudoti praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo alkoholio vartojimo, ir teigdami, kad praėjo 20 minučių, kai realiai praėjo tik 12 minučių, sąmoningai fiksavo ankstesnį pažeidimo nustatymo laiką. Teigia, kad tokią versiją patvirtina byloje esanti telefono pokalbių išklotinė, pagal kurią akivaizdu, kad jis abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambino 13:37:45 val. O tai, kad jis kalbėjo telefonu tuo metu, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, neneigia ir patys pareigūnai, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo laikas 13.30 val. neatitinka tikrovės. Pareigūnai su juo pradėjo kalbėtis tik jam baigus kalbėti telefonu, t. y. ne anksčiau nei 13.38 val., todėl būtent šį laiką ir turėjo fiksuoti, kaip pažeidimo padarymo laiką.

R. G. skunde taip pat pažymi, kad esant tokiam sunkiam girtumui žmogui ypač stipriai sutrinka orientacija, atsiranda ribotas kontaktas, klausimų nesuvokimas, nesugebėjimas atlikti tikslius judesius, todėl logiška, kad toks žmogus nesiorientuos, jog reikia kažkam paskambinti, kad paimtų automobilį, nepastatys tvarkingai automobilio sustojimo vietoje, kelyje neatliks posūkių taip, kad nesukeltų įtarimų, jog yra neblaivus. O šiuo atveju, policijos pareigūnai nenurodė, kad prie jo automobilio privažiavo dėl keisto manevravimo. Ir apskritai, policijos pareigūnai teisme nesugebėjo paaiškinti dėl kokių objektyvių priežasčių nusprendė privažiuoti prie apelianto automobilio. Be to, apelianto nuomone, teismo posėdžio metu pareigūnų duoti parodymai nebuvo objektyvūs nurodant, kad atstumas tarp jų ir apelianto automobilių, kai jie jį pamatė, buvo apie 20 metrų. Mano, kad toks atstumas yra pernelyg nedidelis ir važiuodamas 50 km/h greičiu, likus 20 metrų iki priešpriešine eismo juosta atvažiuojančio automobilio, sukdamas į kairę, jis neabejotinai būtų sukėlęs avarinę situaciją. Tačiau pareigūnai patvirtino, kad jis buvo sustojęs nepažeisdamas eismo taisyklių.

Be aukščiau nurodytų argumentų, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vieta nurodyta „Jurbarko r. sav.“, t. y. labai aptakiai ir netiksliai įvardyta pažeidimo padarymo vieta.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti R. G. skundo ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. G. 2014 m. liepos 5 d. apie 13.30 val. Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Nors pats R. G. neneigia vartojęs alkoholį, tačiau teigia tai daręs tik po to, kai atvažiavo prie parduotuvės ir toliau neketino pats vairuoti, t. y. iš esmės ginčija transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktą. Šią apelianto versiją paneigia savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys parodymai, kuriais netikėti nėra jokių objektyvių priežasčių. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog kiti du aptariamos situacijos liudytojai R. L. ir G. P. patys buvo neblaivūs, girtavo kartu su apeliantu, o jo sutuoktinė N. G. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kai buvo tikrinamas R. G. girtumas, nebuvo ir negali paliudyti šioje byloje ginčijamo fakto (ne)buvimo. Be to, šių liudytojų parodymai laikytini šališkais ir neobjektyviais dėl galimo jų suinteresuotumo bylos baigtimi siekiant padėti R. G. išvengti atsakomybės.

Kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuo momento, kai apeliantas išgėrė degtinės, iki girtumo tikrinimo buvo praėję labai nedaug laiko, o kadangi gėrė didelį alkoholio tūrį turinčią „Malūnininkų“ degtinę, tai, anot R. G., paaiškina kodėl užfiksuota didelė 3,01 promilių alkoholio koncentracija. Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, jog apeliantui girtumas buvo nustatinėjamas 13.50.36 val. ir rodė 3,01 promilių su ±5 proc. paklaidos tikimybe (b. l. 9). Byloje neginčijamai nustatyta, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai privažiavo prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jis kalbėjo telefonu, o išrašas iš telekomunikacijų bendrovės patvirtina, kad iš apeliantui priklausančio telefono buvo skambinta 13.37.45 val., kur pokalbis truko 13 s (b. l. 41). Taigi, nuo pokalbio pabaigos iki girtumo tikrinimo alkotesteriu praėjo daugiau negu 12 min., kas rodo, jog net ir tikint pažeidėjo versija, jog jis alkoholį gėrė tik sustojęs prie parduotuvės, iki jo neblaivumo patikros praėjo gerokai daugiau nei 12 min., per kurias alkoholio molekulių burnoje neturėjo likti ir taip iškreipti alkotesterio rodmenis. Kita vertus, R. G., nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais, turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla rimtų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys