- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-1159-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01589-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – jame sektoriuje (toliau-Komisijos) 2014-04-15 nutarimą Nr. 93-270 dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Anksčiau neteistas.
Bausmės pradžia – 2012-11-15, pabaiga – 2015-05-15.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. balandžio 15 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 93-270, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorė Komisijos nutarimui nepritarė.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas, nes tinkamai neįvertinti materialų pagrindą sudarantys lygtinio paleidimo kriterijai, t. y. padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, elgesys bausmės atlikimo metu. Teismo manymu šiuo metu nėra pagrindo nuteistąjį A. S. lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Nuteistasis A. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad nutartis nepagrįsta, nepakankamai motyvuota. Teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kurios neturi reikšmės lygtiniam paleidimui – neatliktos bausmės dydį, veikų pobūdį bei pavojingumą, nepagrįstai nurodė, kad Komisija netinkamai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, nes Komisija atsižvelgė į visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, kai tuo tarpu teismas nevertino aplinkybės, kad nuteistasis dirba, skatintas, nusiteikęs mokytis iš praeities klaidų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, teigiamai koreguoja savo elgesį, lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą. Teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą tuo pagrindu, kad nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tradicijų, pažeidė BVK 6 str. įtvirtiną lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principą. Veikos pavojingumas įvertintas ir teisingumo principas užtikrintas skiriant bausmę nuosprendžiu, todėl teismas nepagrįstai spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą dar kartą vertino šias aplinkybes ir jų pagrindu atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, bet taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apylinkės teismas, patikrinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą, teisingai sprendė, jog nutarimas nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, dirbo, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Taikant lygtinį paleidimą negalima atsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Pažymėtina, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas, t.y. taikant lygtinį paleidimą, švelninant nubaudimo aspektą, turi būti įvertinamas ir teisingumo principo užtikrinimas, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
A. S. nuteistas ir atlieka bausmę už du tyčinius turtinius nusikaltimus, vienas iš kurių, t. y. BK 178 str. 2 d. numatyta veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas – BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. numatyta veika, kuri taip pat yra ir smurtinio pobūdžio (pasikėsinimas įvykdyti plėšimą įsibraunant į patalpą, panaudojant peilį, bendrininkų grupėje), – sunkių nusikaltimų kategorijai. Šios veikos pavojingos, jomis padaryta reali žala. Nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, skatintas, dirbo, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistąjį šiuo metu galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tokiu atveju nebūtų pažeistas teisingumo principas. Kaip jau minėta, svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu taip pat įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Šiuo atveju nuteistasis atlikęs daugiau nei pusę jam skirtos bausmės, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis – daugiau nei 1 metai (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, vertintina kaip didelė. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (45 balai pagal OASys metodiką), nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tradicijų, o šios aplinkybės, net ir įvertinus tai, kad jis pataisos namuose nebaustas, skatintas, dirbo, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl, nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, skatintas, dalyvavo įvairiose privalomose programose ir projektuose, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, likęs bausmės dydis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis šiuo metu atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.