Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei K. D. dėl 101,37 € piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės K. D. (toliau – ir atsakovė) 101,37 € permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą.

Nurodo, jog atsakovė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių kreipėsi 2014 m. birželio 5 d. prašymu - paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23 - 24926. Jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. kas mėnesį buvo mokama 350,00 Lt dydžio socialinė pašalpa. Pašalpa atsakovės prašymu buvo išmokama paštu.

Atsakovė K. D. per mėnesį nepranešė Socialinės paramos skyriui apie tai, kad 2014 m. liepos 23 d. įsidarbino, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu SPI-5052 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos K. D.“ nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatyta permokėta 350,00 Lt socialinės pašalpos suma, kurią buvo prašoma grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iki 2015 m. vasario 1 d. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-9337.

Atsakovei 2015 m. kovo 31 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. buvo išsiųsti priminimai, kuriais prašyta grąžinti permokėtos socialinės pašalpos sumą. Atsakovė jos iki šiol negrąžino.

Pareiškėjas prašyme bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai neįteikti, nurodyta, jog neatsiėmė pašte. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t .y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, be to, šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateikti dokumentai, todėl pripažintina, kad 101,37 € socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi minėtą sumą, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir jam iš atsakovės priteistina 101,37 € socialinės pašalpos permoka.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pilnai pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą ir priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš atsakovės K. D., gim. (duomenys neskelbtini), 101,37 € (šimtą vieną eurą 37 centus) piniginės socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.