- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 1-130-169/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00001-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Gerybos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,
kurioje R. Š., gimęs . (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 metų sausio 1 dieną apie 09.00 valandą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su sugyventine E. Š. metu tyčia suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip septynis smūgius nukentėjusiajai E. Š. į įvairias kūno vietas padarė jai apatinės lūpos muštinę žaizdelę, apatinio žandikaulio sumušimą, taip smurtaudamas jai sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. Š. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
- kaltinamojo R. Š. parodymais, jog 2011 m. gruodžio 31 d. vakarą kartu su sugyventine E. Š. bei vaikais K. Š., R. ir A. Š. sutiko namuose, t.y. (duomenys neskelbtini), Naujus metus. Kartu su E. vartojo alkoholį beveik visą naktį, paryčiais išgėrė du plastikinius butelius alaus, apie 08.30 val. jie abu išėjo parūkyti į katilinę, į kurią reikia nusileisti laiptais. Jis parūkęs anksčiau ir parėjo į kambarį vėl gerti alaus, o E. liko rūkyti. Besėdint prie stalo ir begeriant alų, jis girdėjo, kad kažkas subildėjo, lyg kristų, tačiau į tai nekreipė dėmesio, netrukus grįžo E., vėl kartu gėrė alų, nekonfliktavo. Begeriant išgirdo, kad į kiemą įvažiavo automobilis, E. išėjo pažiūrėti į kiemą, o jis nuėjo prie lango, kur pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Jie R. Š. uždėjo antrankius ir išsivežė į policijos komisariatą, teigdami jog sumušė sugyventinę E. Š.. Jis tvirtina, jog E. Š. nesumušė, nesudavė jai nė vieno smūgio. Išeidamas su policijos pareigūnais matė, kad Editos lūpa patinusi, tačiau nesuprato, kaip ji susižalojo, gal tada kai išgirdo bildesį, ji nukrito berūkydama, nes abu buvo girti, kadangi visą naktį abu vartojo alkoholį, nemiegojo. Prieš atvykstant policijai jis su E. nekonfliktavo, sūnus K. buvo kieme, dukra R. buvo virtuvės kambaryje, o A. savo kambaryje. Jokio konflikto tarp jo ir sugyventinės E. nebuvo, su vaikais nekonfliktavo taip pat. Tvirtina, jog sūnui K. nesudavė nė vieno smūgio, tik gal juokaudamas susistumdė su sūnumi. Teigia, jog 2011-12-06 išvažiavo į Varėną darbuotis prie miško darbų, o grįžo tik 2011-12-24. Visą tą laiką kol nebuvo namuose R. Š. sunkiai prisiskambindavo E. Paskui sužinojo, kad ji neištikima su jo buvusiu bendradarbiu. Dėl ko grįžęs R. Š. su E. kalbėjosi apie tai, kas vyksta. Jau 2011-12-31 buvo susikrovęs savo daiktus į vieną kambarį ir 2012-01-01 ruošėsi išsikraustyti iš namų, tačiau nespėjo. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su E. Š., yra nuomojamas. Tvirtina, jog sugyventinei E. Š. nesudavė nė vieno smūgio, kaip ji susižalojo nežino (b. 1. 32-33);
nukentėjusiosios E. Š. parodymais, jog jos sugyventinis R. Š. į namus iš komandiruotės sugrįžo gruodžio mėnesio paskutinę savaitę ir nuo tada jai ir vaikams grasino susidorojimu. O 2012-01-01 apie 09.00 val. būdamas girtas nepilnamečių vaikų akivaizdoje delnu trenkė jai į veidą, iš viso trenkė septynis kartus į veidą ir keletą kartų koja į kitas kūno vietas. Jai buvo pradėjęs bėgti kraujas iš nosies. R. Š. taip pat trenkė mažamečiui sūnui K. Š. su delnu per pakaušį, po ko sūnus išbėgo į lauką. Sugyventinis R. Š. po namus išmėtė rūbus, dėl tokio R. Š. elgesio ji iškvietė policiją (b. 1. 12);
- 2012 m. sausio 1 d. E. Š. protokolu – pareiškimu dėl smurto naudojimo jos atžvilgiu (b. l. 5);
- 2012 m. sausio 1 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK KPS tyrėjo Ramūno Kačinskio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį namą, E. Š. veide matė išorines smurto žymes – prakirstą apatinę lūpą (b. l. 7);
- Priedu prie tarnybinio pranešimo – fotolentele, iš kurio matyti, jog namo vonios kambaryje išmėtyti rūbai, E. Š. prakirsta lūpa (b. l. 8-11);
- 2012 m. sausio 1 d. asmens blaivumo patikrinimo lapu, iš kurio matyti, jog 14:01 val. R. Š. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamojo R. Š. veiksmai rankomis ir kojomis tyčia sudavus ne mažiau kaip septynis smūgius nukentėjusiajai E. Š. į įvairias kūno, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, nusikalstama veika žalos nepadaryta, todėl prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2012 m. sausio 24 d. apie tai buvo surašytas protokolas (b. l. 44), kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. Š. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei sutinka su prokuroro siūloma viešųjų darbų vienam mėnesiui, neatlygintinai dirbant 40 valandų visuomenės labui bausme.
Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę R. Š., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 18-20). Alternatyvinė bausmės rūšis – viešieji darbai – parinkta atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius nustatytinas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. Prokuroro pareiškime nurodytas viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius – vienas mėnuo, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų visuomenės labui – yra mažesnis nei BK 46 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, todėl jo mažinti nėra pagrindo. Be to, kartu su bausme R. Š. skirtinos Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytos priemonės, t. y. įpareigojimas laikinai – vieną mėnesį - išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusios E. Š. (LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, R. Š. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 3 d., vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) (BK 66 straipsnis)
Kaltinamajam R. Š. išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus vienam mėnesiui, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką R. Š. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 3 d., vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6), ir nustatyti galutinę bausmę - viešuosius darbus vienam mėnesiui, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintai dirbti dvidešimt aštuonias valandas visuomenės labui.
Kartu su bausme R. Š. taikyti Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas priemones:
įpareigoti R. Š. laikinai – vienam mėnesiui - išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – E. Š..
Išaiškinti R. Š., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. Š..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.