Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-07-25 · Civilinė byla Nr. 2A-2419-590/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-25
Bylos Nr.
2A-2419-590/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07491-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2419-590/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07491-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą – 902,56 Lt, skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas – 3305,62 Lt, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) , unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybė visas jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir butą (duomenys neskelbtini), perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Bute esančiomis 30,93 kv. m. ploto gyvenamosiomis patalpomis naudojasi atsakovė, kuri gyvenamąją vietą šiame bute yra deklaravusi nuo 2005-01-26. Ieškovą ir atsakovę saisto faktiniai nuomos santykiai, ką patvirtina ir nereguliarūs atsakovės atsiskaitymai pagal jai pateikiamas sąskaitas, 2011-02-15 buto patikrinimo aktas Nr. 3217, 2011-02-14 atsakovės prašymas, 2012-02-01 buto patikrinimo aktas Nr. 4434, 2012-02-01 atsakovės pareiškimas. Nors atsakovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtosios kalendorinės dienos, ji šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-05-31 už buto nuomą susidarė įsiskolinimas – 859,38 Lt. Ieškovas taip pat paskaičiavo 0,04 % delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, kas sudaro 43,18 Lt delspinigių. Iš viso atsakovės įsiskolinimas ieškovui už buto nuomą yra 902,56 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad minėtam butui buvo tiekiama ir šilumos energija. 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus energija“ dėl reikalavimo perleidimo už šilumos energiją Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, tarp jų butui (duomenys neskelbtini). Todėl už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-08-31 atsakovė yra skolinga ieškovui 1 414,80 Lt už šilumos energiją. Be to, 2010-10-08 buvo pasirašyta trišalė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją šilumos vartotojui, o šilumos vartotojas priimti tokias paslaugas ir už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas socialinio būsto nuomininkams, kurie neturi sudarytų individualių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių, nuo 2010-10-01 teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovė ir šių sąskaitų neapmoka, todėl per laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 susidarė įsiskolinimas už šilumos energiją, kuris sudaro 1 890,82 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 305,62 Lt įsiskolinimo už šilumos energiją ir su tuo susijusias išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad savivaldybės socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 4 p. socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. Savivaldybės veikla, susijusi su socialinio būsto suteikimu, vykdoma įgyvendinant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą ir realizuojant ribotai savarankišką savivaldybėms priskirtąją funkciją. Vilniaus miesto savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o laikydamasi įstatymo vykdo jai priskirtą funkciją. Ieškovas yra savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų patikėtinis, todėl turi teisę veikti teisiniuose santykiuose, susijusiuose su savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuoma, administravimu, priežiūra ar pan. Šiuo atveju kaip turto patikėtinis ieškovas pagrįstai reikalauja nuomos mokesčio įsiskolinimo iš atsakovės, kuri, gaudama savivaldybės paramą būstui išsinuomoti, nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už tiektą šilumos energiją. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ginčo patalpas savo balanse apskaito ieškovas, o ne trečiasis asmuo. Todėl ieškovas, įgyvendindamas socialinio būsto nuomos administravimo funkciją, turi visą bylai reikšmingą informaciją ir gali teismui pateikti išsamius paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybė tokios informacijos neturi, todėl ji šalintina iš trečiųjų asmenų.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Apie iškeltą civilinę bylą, teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovas leistinais įrodymais neįrodė ieškinio pagrindą sudarančios esminės aplinkybės, kad ieškovą, kaip turto patikėtinį, ir atsakovę saisto socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kai nuomotojas yra savivaldybė, įstatymas nustato privalomą rašytinę formą (CK 6.579 str.). Šiuo atveju nei ieškovas, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė rašytinės 30,93 kv. m. bendro ploto dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos su atsakove, savivaldybės institucijos sprendimo suteikti šią dalį buto atsakovei kaip socialinį būstą. Teismas sprendė, jog konstatuoti esant nustatytą socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo su atsakove faktą remiantis vien tuo, kad ji šiame bute yra deklaravusi gyvenamąją vietą, naudojasi butu faktiškai, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pažymi, jog teismas sprendime nurodė, kad nenustatytos aplinkybės, kokiu pagrindu, nuo kada atsakovė naudojasi butu, nenustatytos gyvenamosios vietos deklaravimo (paviešinimo) aplinkybės, ir kad tai neleidžia konstatuoti, kad atsakovė nuomos pagrindais naudojasi socialiniu būstu, dėl ko ieškinys nepagrįstas. Ieškovo teigimu, šios teismo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą atsakovei dėl atsiskaitymo už naudojimąsi butu klausimą (CPK 265 str. 1 d.). Tai galėtų būti reikšminga sprendžiant atsakovės iškeldinimo iš buto klausimą, kur ir būtų vertinamas atsakovės teisių į naudojimąsi butu pagrįstumas bei teismo nurodytos aplinkybės, kurias reikėtų patvirtinti tinkamais įrodymais. Taigi teismo išvada, kad ieškinys netenkintinas dėl to, kad nenustatyta, jog ieškovą ir atsakovą saisto „socialinio būsto nuomos santykiai“ yra nepagrįsta ir prieštarauja pareikšto ieškinio pagrindams bei reikalavimams. Pažymi, jog pagal įstatus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus bei rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė ir įrodymais pagrindė, kad atsakovė, nesudariusi rašytinės nuomos sutarties, gyvena bute, naudojasi butui teikiamomis paslaugomis, už tai atsiskaito (nors ir nepilnai), atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota bute, t. y. tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reguliuojančios CK bei kitų įstatymų normos įsakmiai nenustato nesudarytos rašytine forma gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad nuomos sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.), tarp šalių egzistuoja faktiniai nuomos santykiai. CK 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, dėl ko atsakovei pagal CK 6.583, 6.584 str. kyla pareiga mokėti. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl rašytinės sutarties (sandorio) galiojimo ir iš to kylančių šalių teisių ir pareigų, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės ir pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai vertinant pateiktus įrodymus, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymi, jog atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo bute, jame nuolat gyvena, atsakovės ranka rašytuose prašymuose pati V. A. savo gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini), taigi, akivaizdu, jog minėti įrodymai patvirtina, jog atsakovė faktiškai gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), ir naudojasi būstui teikiamomis paslaugomis, už ką jai pagrįstai skaičiuojamas nuomos bei kiti mokesčiai. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kadangi pateikti įrodymai akivaizdžiai įrodo, jog faktinė patalpų (duomenys neskelbtini), naudotoja yra būtent atsakovė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir formaliai sureikšmino tai, kad ginčo butas (būstas) yra „socialinis“. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ savo reikalavimų nesiejo su ginčo buto „socialiniu“ statusu. Esminis momentas – faktinis naudojimas, apeliantės įsitikinimu, yra tinkamai įrodytas, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas. Pažymi, jog teismas, spręsdamas bylą, nepagrįstai nevertino ir netaikė CK 1.93 str. 2 d. nuostatų, kad paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas tik atima iš šalių teisę remtis liudininkų parodymais, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo, tačiau sandorį daro negaliojančiu tik įstatymų įsakmiai nurodytais atvejais. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reguliuojančios CK bei kitų įstatymų normos įsakmiai nenustato nesudarytos rašytine forma gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad nuomos sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.), tarp šalių egzistuoja faktiniai nuomos santykiai, nes atsakovė nuolat naudojasi butu ir jam teikiamomis paslaugomis, o ieškovas tam neprieštarauja. CK 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, dėl ko atsakovei pagal CK 6.583, 6.584 str. kyla pareiga apmokėti už teikiamas paslaugas. Byloje nustatyta, kad šie mokesčiai nebuvo mokami. Taip pat nustatyta, jog atsakovė buvo įspėta dėl įsiskolinimų, tačiau skolų nepadengė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą – 902, 56 Lt, skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusių išlaidų – 3305,62 Lt priteisimo.

Atsakovė V. A. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turi pareigą nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą atlieka teismas, priimdamas sprendimą (CPK 265 str. 1 d.). Išskyrus CPK numatytas išimtis, teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą turi tik ieškovas (CPK 141 str.). Todėl teismas, išskyrus CPK numatytus atvejus, neturi teisės išeiti už ieškinio ribų, t.y. patenkinti arba atmesti ieškinį konstatavus įrodytomis arba neįrodytomis tas aplinkybes, kurios nėra ieškinio pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo reiškė tuo pagrindu, kad atsakovė faktiškai naudojasi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovas byloje nenurodė ir neįrodinėjo socialinio būsto nuomos teisinių santykių su atsakove. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo fakto ir socialinio būsto nuomos teisnių santykių egzistavimo, t.y. aplinkybių, kurių ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, peržengė ieškinio ribas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nuomos mokestis iš atsakovės gali būti priteisiamas, tik įrodžius socialinio būsto nuomos sutarties faktą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad gyvenamosios patalpos nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį, mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, reglamentuojančios CK 6.583 str. ir 6.584 str. nuostatos, kurias prašė taikyti ieškovas, yra bendrosios gyvenamųjų patalpų nuomos santykius reglamentuojančios nuostatos ir yra taikomos ne tik socialinio būsto nuomininkams, bet ir kitokių gyvenamųjų patalpų nuomininkams (CK XXXI skyrius). Taigi byloje dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą priteisimo pakanka konstatuoti gyvenamosios patalpos nuomos faktą, o patalpos rūšis (socialinis būstas, bendrabutis ar kita) neturi lemiamos reikšmės, nes nuomos mokestį privalo mokėti visi gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ir ja naudojasi nuomos pagrindu. Atsakovė, kuriai buvo įteiktas ieškinys ir pranešta apie teismo posėdį, ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, neteikė atsiliepimo į ieškinį, jokių prašymų, paaiškinimų ar įrodymų. Byloje nėra ginčo dėl gyvenamosios patalpos nuomos fakto, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių išnagrinėti įsiskolinimo už gyvenamųjų patalpų nuomą klausimą.

Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai gali būti grindžiami tik socialinio būsto nuomos sutartimi, nepagrįsta ir dėl to, kad teismas tokią išvadą padarė neišsiaiškinęs visų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad butas yra pastatytas 1998 m., tačiau savivaldybės nuosavybės teisė į butą įregistruota tik 2008 m., ieškovė gyvenamąją vietą bute yra deklaravusi anksčiau - 2005 m., tačiau byloje nėra duomenų kas valdė butą ir juo disponavo iki savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimo, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė apsigyveno bute, kokiu pagrindu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, neišsiaiškinęs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylą spręsti vien tik pagal socialinio būsto nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė civilinio proceso normas, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 80,77 kv. m bendro ploto (56,64 kv. m gyvenamojo ploto) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), (b. l. 6-7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis dalis šio buto – 30,15 kv. m., 2009-03-31 nuomos sutarties pagrindu yra išnuomota T. S.. Apie kitas sudarytas šio buto, jo dalies nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre duomenų nėra (b.l. 6-7). Iš ieškovo paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2012-02-01 buto patikrinimo akto Nr. MG4434, 2012-02-01 atsakovės paaiškinimo, 2011-02-15 buto patikrinimo akto Nr. 3217, 2011-02-14 atsakovės prašymo, nustatyta, kad dalimi šio buto – 30,93 kv. m bendro ploto, naudojasi atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais K. J., gim. 1998-03-13, A. A., gim. 2002-12-14, ir Č. J., gim. 1996-07-15. Gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), atsakovė yra deklaravusi nuo 2005-01-26 (b.l. 8). Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad rašytinė 30,93 kv. m bendro ploto dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su atsakove nesudaryta, tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovė gyvenamąja patalpa naudojasi nuomos pagrindu. CK 6.583 str. numato gyvenamosios patalpos nuomininko pareigą kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį. Nuomos mokestis atsakovei paskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Atsakovė nemoka nuomos mokesčio nuo 2011-06-11 iki 2012-05-31, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 859,38 Lt. Vyriausybės 1996-10-04 nutarimo 3.1 punktas gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.) nustato 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Atsakovė laiku nemokėjo nuomos mokesčio, todėl iš atsakovės už 6 mėnesių laikotarpį priteisiami 43,18 Lt delspinigių. CK 6.584 str. numato nuomininko pareigą mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas. Iš atsakovės priteisiama 1414,80 Lt skola už laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-08-31 tiektą šilumos energiją ir 1890,82 skola už laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 tiektą šilumos energiją. Viso iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 4208,18 Lt skola. Iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 4208,18 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 126, 24 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 126,24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 18,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 270,836 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. A. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 4208,18 Lt skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4208,18 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. A. valstybės naudai 270,836 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjas Vidas Stankevičius